Skaistgirių, Pušaloto, aplinkinių kaimų žmonės jaučiasi kaip kitame pasaulyje.
Pušalote gyvenantis Vilmantas, kaip ir daugelis kaimo gyventojų, kasdien važinėja į darbą Panevėžyje. Kaip ir per pirmąjį karantiną, taip ir dabar buvo panaikinta dalis autobusų maršrutų. Vilmantas sako labai pykti negalintis, nes bent darbo dienomis sudaryta galimybė nuvažiuoti į darbą ir grįžti namo. Tačiau savaitgaliais prie šio kelio išsimėčiusiems kaimams susisiekimo su miestu praktiškai nebeliko.
„Šeštadienį tėra vienas paskui kitą du autobusai į Panevėžį: vienas išvažiuoja apie aštuntą, kitas – apie dešimtą valandą ryte. Bet sugrįžti jau nebėra nė vieno. Koks tikslas važiuoti, jei nėra galimybės grįžti? Gaila, kad rajono valdžia nepasidomi, kaip gyventojams būtų patogiau. Niekas neprašo dešimties autobusų, tik kad vieną paliktų, su kuriuo būtų galima grįžti namo“, – piktinosi Vilmantas.
Tiek jam, tiek ir jo kaimynams dažnai tenka dirbti ir savaitgaliais. Kai nevažiuoja autobusai, žmonės priversti ieškoti, kas parvežtų į kaimą. Vilmantas ne kartą kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę prašydamas savaitgaliais palikti bent po vieną reisą, tačiau pagalbos nesulaukęs.
„Į Savivaldybę gali skambinti kad ir bažnyčios varpais – niekas nereaguoja. Nuo Jono prie Petro, bet galinčiųjų padėti nėra. Neva derinkitės su seniūnu, bet seniūnas nei tam reikalingų lėšų, nei autobusų neturi. Suprantu, kad dėl kelių žmonių jiems neapsimoka paleisti autobusų, bet gyventojams kažkaip juk reikia susisiekti su miestu. Mums užtektų, kad ryte nuvežtų, o po pietų parvežtų“, – kalbėjo vyras.
Teks kinkyti arklius
Panevėžio rajono savivaldybė Vilmantui paaiškino, jog Pušalotas – jau ne Panevėžio, o Pasvalio rajono teritorija, tad jos valdžia ir turi rūpintis. Toks argumentas pušalotietį stebina, mat ta pati bėda kamuoja ir pakeliui esančių Panevėžio rajono Medikonių, Gailiūnų, Skaistgirių žmones.
„Gyventojai palikti likimo valiai. Suprantu, kad neapsimoka, bet taip atkirsti kaimo žmones nuo miesto negalima. Pakentėtume, jeigu autobusai nevažiuotų tik per karantiną, bet Savivaldybė tvirtina, kad reisų negrąžins ir pasibaigus pandemijai, nes neva nėra tiek žmonių, kad jiems apsimokėtų paleisti autobusą. Tai ką jie siūlo kaimui – vėl pradėti auginti arklius ir atvykus į darbą juos palikti ganytis kur prie Nevėžio“, – ironizavo Vilmantas.
Iš Skaistgirių į darbą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje važinėjanti Nijolė taip pat guodėsi, kad savaitgaliais visai nelikus autobusų, pasiekti ligoninę tapo iššūkiu. Ji dirba pamainomis ir bent du savaitgalius per mėnesį tenka padirbėti. Skaistgirietei nieko kito nelieka, kaip prašyti kolegų susikeisti budėjimais, nors šiuo metu tą padaryti itin sudėtinga.
„Nebelikus savaitgalį autobusų, nebėra kaip grįžti. Šiuo metu ligoninėje tikrai sudėtinga situacija, taigi dirbti iš eilės tris paras tokį atsakingą darbą taip pat ne išeitis“, – pasakojo slaugytoja.
Ji juokauja jau sulaukusi tarybinės pensininkės amžiaus, tad kiek per vėlu mokytis vairuoti automobilį. O ieškotis kito darbo nenorėtų.
„Dejuojama, kad kaimai tuštėja, tai kaip bus kitaip, jeigu net susisiekimo nėra. Galėčiau ieškoti kito darbo, bet man dabartinis patinka, net nežinau, ar galėčiau dirbti ką kitą, o ypač šiuo metu reikia medikų ir slaugytojų pagalbos. Seniūnas pasakė, kad čia tik mūsų bėda. Gaila, kad tarp miesto ir kaimo tokia didžiulė atskirtis“, – kalbėjo Nijolė.
Verčia tapti pašalpininkais
Viešuoju transporto besinaudojantis Darius į darbą Panevėžyje kasdien važinėja iš vienkiemio, esančio tarp Skaistgirių ir Gailiūnų. Jis dirba statybų sektoriuje. Kai yra daugiau užsakymų, taip pat tenka plušėti ir savaitgaliais. Prasidėjus karantinui ir atšaukus autobusų reisus savaitgaliais, jam lieka arba prašyti kolegų, kad šie atvažiuotų iš Panevėžio ir jį atsivežtų, arba atsiprašyti darbdavio, kad į darbą neatvyks.
„Kolegos irgi nevažiuos už ačiū, tokia paslauga kainuoja, o ir kiekvieną kartą neprisiprašysi. Kai važiuodavo autobusai, buvo viskas paprasta, kad ir tekdavo palaukti, bet tiek darbą, tiek namus pasiekdavau“, – pasakojo Darius.
Anot jo, šešiolikos kilometrų pėstute nepareisi, o keliauti autostopu – laimės dalykas.
„Pats nevairuoju. Jeigu nebelieka autobusų, reikia prašyti kaimynų pagalbos. Bet tokiu atveju vien už pavėžėjimą tektų pakloti pusę atlyginimo. Tad ar beverta tuomet dirbti, jau geriau iš pašalpų gyventi. Ar tikrai to siekia mūsų valdžia?“ – retoriškai klausė Darius.
Autobusas taps retenybe
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, kad per antrąjį karantiną autobusų reisų sumažinta apie 30 proc. Palikti tik tie, kurie užtikrintų būtiniausią susisiekimą su Panevėžiu. Per pirmąjį karantiną buvo palikta pusė visų reisų.
„Matydami, kad važiuoja tušti autobusai, o nuostoliai tik auga, buvome priversti imtis veiksmų. Iki 2017 m. kompensacijoms už keleivių pavėžėjimą skyrėme iki 400 tūkst. eurų, o šiemet reikės apie 800 tūkst. eurų. Sąskaitos išaugo dvigubai. Būtinas susisiekimas kiekvienoje kryptyje tikrai paliktas, bet jeigu autobusu vežame vieną keleivį 20 kilometrų, tai labai didelė prabanga“, – konstatuoja administracijos direktorius.
Sumažėjusius keleivių srautus, anot E. Lunskio, lėmė ne tik karantinas, bet ir prastėjanti demografinė situacija, taip pat vis daugiau žmonių persėda į nuosavas transporto priemones. Atlikta analizė atskleidė, kad nuostolius augino ir neefektyvus autobusų reisų tinklas. Todėl jau nuo kitų metų balandžio Savivaldybė planuoja palikti maždaug pusę iki prieš karantiną buvusių maršrutų.
„Šiuo metu vyksta konkursas pavėžėjimo paslaugoms pirkti keturiomis kryptimis. Numatyta, kad nuo balandžio 1-osios nebeliks pusės iki karantino buvusių autobusų. Jau kalbamės su bendruomenėmis ir seniūnijomis, ruošdami šiems pokyčiams“, – teigė E. Lunskis.
Jis pripažįsta, kad jau dabar, per antrąjį karantiną autobusų reisų skaičių sumažinus 30 proc., sulaukė gyventojų pasipiktinimo.
„Per pastarąsias keturias savaites ir pats esu bendravęs ne su vienu gyventoju. Tris ar keturis kartus keitėme maršrutų grafikus Daukniūnų ir Pušaloto kryptimis pagal gyventojų pageidavimus, nors Pušalotas jau ne mūsų teritorijoje. Čia yra ir Pasvalio savivaldybės reikalas“, – sakė E. Lunskis.
Miesto reisų nekarpė
Skirtingai nei per pirmąjį karantiną, Panevėžio mieste autobusų važiavimo dažnis nesikeitė. Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys teigė, kad kiekvieną savaitę stebimi ir analizuojami keleivių srautai. Anot A. Gražio, jų sumažėjimas minimalus. Be to, šiuo metu perpildytų autobusų ir negali būti – vežėjas privalo užtikrinti, kad užimtos būtų tik sėdimos vietos bei išlaikomi visi reikalaujami atstumai.
„Stebime situaciją. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nuspręstų savaitgaliais uždaryti didžiuosius prekybos centrus, privalėtume ir mes į tai reaguoti“, – sakė A. Gražys.
Jo teigimu, autobusų reisų mažinimas visuomet yra skausmingas dalykas, nors ne taip seniai daryta analizė atskleidė, kad jeigu Panevėžyje autobusas kursuoja rečiau nei kas 25 minutes, žmogus kelionės tikslą gali pasiekti pėsčiomis.
O štai susisiekimas su kitais miestais irgi tapo problemiškas. Šiuo metu Panevėžio autobusų parkas yra sustabdęs 35 reisus, mažesnė jų dalis – 25 ir toliau vykdomi.
„Tarpmiestinius reisus stabdėme atsižvelgę į sumažėjusį keleivių skaičių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ten, kur keleivių srautai sumažėjo 50 proc., prašėme šiuos nuostolingus reisus uždaryti. Palikome tik susisiekimą su Klaipėda, nes kiti vežėjai sustabdė reisus į šią pusę. Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Biržai, Rokiškis, Utena yra pasiekiami, tik sumažėjęs laikų dažnis. Jeigu šiuose reisuose taip pat drastiškai sumažėtų keleivių, spręstume ir apie jų uždarymą“, – sakė A. Gražys.
