Panevėžio rajone – nerimą keliantis radinys: iki jo atvedė dvokas

Paskutinę balandžio dieną mišką apžiūrinėję Krekenavos girininkas Jonas Leika ir jo pavaduotojas užuodė keistą kvapą. Juo pasekus atsivėrė netikėtas radinys – stumbrės gaišena. Pasak miškininkų, žvėris galėjo būti kritęs vos prieš penketą dienų.

Pirminiais duomenimis, maždaug 150 kg svėrusi stumbrė galėjo būti trejų metų. J. Leikos teigimu, laisvėje šie žvėrys išgyvena 18–20 metų, aptvare jų gyvenimas gali tęstis ir iki 28-erių.

Medžioklės nevyko

Apie Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio profesionaliosios medžioklės plotuose aptiktą į raudonąją knygą įrašytą negyvą žvėrį miškininkai pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Šis kartu su policijos pareigūnais aiškinasi, kas nutiko gyvūnui.

Departamento specialistės Jurgitos Jasiūnienės teigimu, išvadų laukiama artimiausiomis dienomis. VMU Panevėžio padalinio vadovas Giedrius Bronušas abejoja, kad stumbrė galėjo būti pašauta. G. Bronušo teigimu, nuo balandžio 1-osios šioje teritorijoje medžioklės nebuvo vykdomos.

„Jei būtų buvusios medžioklės, šita informacija būtų mums žinoma. Aš visada rašau potvarkius dėl medžioklės, bet jų nebuvo. Šiuo metu medžioti galima tik šernus dėl afrikinio kiaulių maro ir plėšrūnus – usūrinius šunis, lapes, bet tai nėra pagrindiniai medžioklės objektai ir dėl jų medžioklių nevykdome“, – kalbėjo G. Bronušas.

Brakonieriavimas atgyveno

G. Bronušo nuomone, vargu ar į stumbrę galėjo pataikyti brakonieriaus paleista kulka. Pasak Panevėžio regiono miškininkų vadovo, šiuo metų laiku, kai medžioklė draudžiama, ir brakonieriai ramesni – žmogus su šautuvu iš karto sukeltų įtarimų.

Pasak G. Bronušo, pastaraisiais metais brakonieriavimo mastai Panevėžio regione gerokai sumažėję. „Su pirmomis emigracijos bangomis brakonieriavimas mums didelių problemų nebekėlė. Turbūt brakonieriai rado lengvesnės duonos Europoje. Dabar, kai daug sugrįžusiųjų, sunku pasakyti, kaip bus, kol kas pakilimo nepastebėjome, bet jau esame tam pasiruošę“, – įspėjo padalinio vadovas. Visgi, jo nuomone, brakonieriavimo mastą mažina ir pats laikmetis.

„Brakonieriavimas yra azartas ir darbas. Žmogus turi būti to dalyko fanatikas. O su laikmečiu azarto daugiau ieškoma virtualioje realybėje. Jaunimas brakonieriauti nenori, o senieji jau pavargo nuo tokio darbo. Brakonieriavimo mažės ne tik dėl baudų ir tarnybų darbo. Pats gyvenimas keičia situaciją“, – svarsto G. Bronušas.

Jo nuomone, didžiausia tikimybė, kad stumbrę bus pakirtusi liga. Vis dėlto ir tokia išvada miškininkams kelia nerimą. Mat Panevėžio regione stumbrų populiacija nėra maža, o, pasak G. Bronušo, kuo daugiau vienoje vietoje tos pačios rūšies gyvūnų, tuo didesnė tikimybė tarp jų paplisti ligoms.

Krekenavos apylinkių miškai garsėja savo ypatingais gyventojais – stumbrais. Panevėžio rajono teritorijoje laisvėje vaikštinėja apie 100 šių galiūnų, dar kita tiek apsigyvenę kaimyniniame Kėdainių rajone. O Krekenavos girininkijos maždaug 50 ha aptvare įkurdinti ir miškininkų prižiūrimi 25 stumbrai.