Namo gyventoja pasakoja apie kritusius paukščius sužinojusi iš kaimyno. Šis, užsukęs antradienio pavakarę, pakvietė nueiti kartu pažiūrėti, kas nutikę kieme.
„Iš pradžių atsisakinėjau – negaliu, labai jautru, vis dėlto nuėjau“, – pasakoja panevėžietė.
Vieną leisgyvį paukštį panevėžietė parsinešė į namus ir planavo nešti pas veterinarą. O kritusieji kieme tebegulėjo dar ir trečiadienį.
„Mes labai išsigandome. Galvojome, gal koks paukščių gripo atvejis. Visaip spėliojame“, – kalbėjo daugiabučio gyventoja.
Jos kaimynai pasakojo matę antradienio pavakarę daug paukščių suskridusių į kieme augantį šermukšnį paskanauti uogų.
„Uogos buvo sušalusios, paskui sumirko, paukščiai gal jų prilesė ir kažkas negerai pasidarė?“ – žiūrėdama į kritusius sparnuočius svarstė panevėžietė.
Visgi pabandžius pagirdyti gyvą likusį paukštį, po snapu pastebėjo kraujo. Gali būti, kad sparnuočiai, apgauti atspindžių stikle, atsitrenkė į daugiabučio langus.
Gripą atmeta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Žydrūnas Vaišvila apie negyvus paukščius viename daugiabučio kieme išgirdo iš žurnalistų. Jo teigimu, priežasčių, dėl ko žuvo sparnuočiai, galėjo būti daug. Visgi jis įsitikinęs, kad jei kritęs nėra vandens paukštis – jį greičiausiai pakirto ne paukščių gripas.
Ž. Vaišvila svarsto, kad nelaimėliai galėjo kažko netinkamo sulesti arba išties atsitrenkė į langus. Pastaroji versija, jo manymu, labiausiai tikėtina. Ž. Vaišvilos teigimu, tokių atvejų neretai pasitaiko.
Pasak jo, likusiam gyvam paukščiui reikalinga veterinarinė pagalba, tačiau abejotina, ar tai padės jam išgyventi. Tačiau dėl paukščių gripo, laikinojo vadovo manymu, nereikėtų panikuoti.
„Pagrindiniai paukščių gripo nešiotojai yra vandens paukščiai. Tokius tiriame visus“, – sako Ž. Vaišvila.
Šiemet dėl paukščių gripo tirta Panevėžio rajone rasta kritusi viena gulbė. Ji negyva aptikta Krekenavoje. Įtarimai nepasitvirtino. Praėjusiais metais dėl paukščių gripo taip pat tirta keletas plunksnuočių, tačiau nė vienas atvejis irgi nepasitvirtino. Tiesa, prasidėjus intensyvesnei paukščių migracijai, neatmetama tikimybė, kad į Lietuvą jie gali atnešti ir šią ligą.
Paukščių kelias
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad didelis paukščių gripo užkrečiamumas fiksuotas Lenkijoje – 27 atvejai, Vengrijoje, Slovakijoje – po 4, Bulgarijoje – 3, Rumunijoje ir Čekijoje – po 2, Vokietijoje ir Ukrainoje – po 1 atvejį. Lietuvoje šis virusas kol kas nenustatytas. Praėjusią savaitę šalyje ištyrus 6 mėginius, paukščių gripo nerasta.
Teigiama, kad Europos ir pasaulio kontekste Lietuva praskrendantiems sparnuočiams yra svarbi šalis, nes yra intensyviame Rytų Atlanto migracijos kelyje, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje – Skandinavijoje, Rusijos tundroje – perinčių paukščių. Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi keliai – be minėto Rytų Atlanto, yra rytinis, arba Juodosios jūros, Adrijos (centrinės Europos) paukščių migracijos keliai. Daugiausia plunksnuočių leidžiasi ilsėtis Nemuno deltoje. Gausūs vandens paukščių būriai telkiasi ir Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio rajonuose. Tad tikimybė, kad iš šalių, kur paukščių gripas jau registruotas, atskris viruso nešiotojas, pasak veterinarijos specialistų, egzistuoja.
