Šios žvakutės simbolizuoja atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių.
„Prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys laisvi nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai. Todėl Sausio 13-oji mums visada primins, kad piliečių galia nėra ir niekada nebuvo fikcija. Ne, ji visiškai reali ir pajėgi keisti pasaulį“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Dėl koronaviruso grėsmės Sausio įvykių trisdešimtmetis bus pažymėtas daugiausia virtualiu būdu.
Dėl karantino ribojimų sausio 13-osios išvakarėse nebuvo tradicinių laužų, koncerto, bėgimo nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto Vilniuje – visi tradiciniai renginiai perkelti į rugpjūtį.
Minint Laisvės gynėjų diena, Panevėžyje, Laisvės a. pastatyta ledo skulptūra su 14 užšaldytų rožių, iš žvakių sudėliotas žodis „Laisvė“, Sausio 13-osios skvere švies neužmirštuolių pieva – simbolis orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai nepamiršti ir šiandien.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
