Į Kultūros vertybių registrą 1993 metais įtrauktos nebeveikiančios Naujamiesčio žydų kapinės apima beveik 16 arų. Šią teritoriją šalia aptvertų senųjų karaimų kapinių šiandien žymi seniūnijos sutvarkytas nedidelis samanotas plotelis su aiškiai matomais į žemę susmegusiais tamsiais akmeniniais antkapiais.
Visi jie, kaip ir kapinių išdėstymas, orientuoti Jeruzalės kryptimi. Šis žydų paprotys siejamas su mintimi, kad mirusieji turi būti palaidoti ta kryptimi, kuri prisikėlimo iš numirusiųjų metu ves į Izraelį.
Dar prieš 70–80 metų statytų antkapių epitafijos hebrajų kalba Naujamiesčio žydų kapinėse jau beveik nebematomos. Tačiau šią savaitę čia apsilankę pelno nesiekiančios žydų organizacijos Lietuvoje „Macevos“ savanoriai padarė stebuklą – užpurškę paprasčiausių skutimosi putų išryškino senus užrašus, tarsi jie būtų iškalti visai neseniai.
„Mes nesame pelno siekianti organizacija, tad kartais savo misijoje tenka ieškoti pigiausių būdų“, – patikino į Naujamiestį su kolegomis atvykusi „Macevos“ projektų koordinatorė Sandra Petrukonytė.
Litvakų kapinių katalogas
S. Petrukonytė – paveldosaugos magistrantė. Studijuodama Vilniaus universitete ji itin susidomėjo žydų Lietuvoje istorija ir kultūra. Netrukus kaip savanorė Sandra prisijungė prie „Macevos“.
Ši organizacija nuo 2011 metų ėmė kurti litvakų kapinių katalogą. Sutvarkyta ir dokumentuota jau apie 50 Lietuvoje išlikusių žydų kapinių. Dalį jų organizacijos savanoriams teko atkapstyti ir iš labai apleistų vietų. Rasti žydų antkapiai nufotografuojami, išverčiami iš hebrajų kalbos ir dedami į duomenų bazę internete. Taip virtualiai atkurta jau kelios dešimtys kapinių.
„Idėja įamžinti žydų kapines Lietuvoje kilo organizacijos įkūrėjams matant, kokia sunki situacija su tokiomis vietomis mūsų šalyje. Žydų bendruomenė Lietuvoje vienija apie 5000 narių, bet ši tauta jau sensta ir nebeturi jėgų išsaugoti savo paveldo. Taip žydų kapinės nuo laiko ir oro sąlygų nyksta ir, jei toliau nieko nedarysime, visai prarasime tautos atmintį“, – sakė S. Petrukonytė.
Už tvoros – istorinė paslaptis
Į internetinę „Macevos“ erdvę ateityje turėtų patekti ir netikėtai atrastosios Naujamiesčio žydų kapinės.
„Mes su savo bendruomene esame įpareigoti prižiūrėti, patvarkyti likusias senas tautiečių kapines. Praėjusiais metais atvažiavome pažiūrėti Naujamiesčio žydų kapinių. Gal būtų viskas taip ir likę, jei ne iš vienos pusės kapines sauganti tvoros dalis. Nusprendžiau pasekti, ar nėra jos fragmentų toliau, ir apleistame miškelyje aptikau daugybę po lapais, medžių šakomis, pusiau į žemę susmegusių antkapių“, – pasakojo kartu su litvakų kapinių katalogo autoriais į Naujamiestį atvykęs Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.
Jis ėmė domėtis tokiu atradimu ir suprato, kad apie miškelyje visų užmirštas kapinaites nėra išlikę jokios informacijos. Panevėžio rajono savivaldybėje tėra Kultūros vertybių registro duomenys tik apie mažutę dalelę – vos 16 arų žydų kapinių.
„Tikrasis šių kapinių plotas gali siekti ir visą hektarą. Kapaviečių eilių jau nebesimato, vietomis įdubos, lyg čia būtų bombarduota“, – po apleistą miškelį vedžiojo G. Kofmanas.
Organizacijos „Maceva“ savanorė Sandra keletą už oficialių kapinių ribų rastų antkapių pabandė nuvalyti ir išryškinti jų epitafijas. Pasak viešnios, naujai aptiktoje dalyje galėjo būti palaidoti pirmieji visų kapinių mirusieji ir jų laidojimo laikas turėtų siekti net 19 a. pradžią. Moterų ir vyrų kapavietės čia galėjo būti suskirstytos į atskiras eiles. Tam įrodyti reikia specialistų išvadų. Panevėžio miesto žydų bendruomenė turėtų imtis iniciatyvos ir pradėti tvarkymo darbus gerokai apleistoje teritorijoje, kur niekas seniai nebuvo ir kojos įkėlę.
Staigmena vietiniams
Į atrastąsias žydų kapines atvykęs Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis pripažino, kad jam ir kitiems miestelio gyventojams tai yra didelė naujiena.
„Niekas čia paprastai nevaikšto, grybai šioje vietoje nedygsta, tad niekas ir nežinojo, kad žydų kapinės daug didesnės nei visiems žinomas plotelis prie karaimų kapinių tvoros. Iki šiol prižiūrėdavome tik tuos 16 arų prie įėjimo“, – pasakojo seniūnas.
Šalia atrastų kapinių stūkso sodyba, kurioje nuo seno gyvena kelios vienos karaimų šeimos kartos. Namų šeimininkė, 105-erių metų senolė atskleisti apleistų kapinių paslapties nebegalėjo, sunkios būklė moteris guli ligoninėje. O jos namuose likęs sūnus Danielius teigė visada žinojęs, kad už namų yra kapai, bet jų istorija nepasidomėjo.
Seniūnijai – naujas rūpestis
Gūdus miškelis su beveik nunykusiais antkapiais patenka į 20 hektarų plotą palei Nevėžį, kur Naujamiesčio seniūnija iki šiol planavo įteisinti parką. Anot seniūno J. Sankaičio, ši valstybinės žemės teritorija prie karaimų kapinių rajono plane kabėjo kaip pilkoji zona: nebuvo čia įformintas nei žemės sklypas, nei miškas.
Jei Panevėžio miesto žydų bendruomenė panorės tvarkytis Naujamiestyje, seniūnas tvirtino neprieštarausiąs ir net padėsiąs. Tiesa, sutvarkyti hektaro ploto visiškai neprižiūrėtą miškelį nebus lengva.
„Kažin, ar ne ant mūsų galvų ir liks šita teritorija – reikės ją ir sutvarkyti, ir vėliau nuolat prižiūrėti. O žmonių, kurie atidirba viešuosius darbus už socialines pašalpas, vis mažiau ir mažiau. Bet aišku, tai yra istorija, amžino poilsio vieta ir ją gerbti reikia“, – kalbėjo seniūnas.
Lėšų, ant jo, reikės ir pačiai kapinių teritorijai įforminti: reikės naujų matavimų, žemėtvarkininkų darbo.
Prireiks talkos
„Macevos“ organizacija sutiko prisidėti padedant sutvarkyti Naujamiesčio žydų kapines, tačiau vieni jie visko padaryti irgi nepajėgūs. Vilniečiai siūlė pagalbos ieškoti ir paties miestelio bendruomenėse: mokykloje, seniūnijoje.
Kada galėtų prasidėti visų kapinių tvarkymo darbai, Panevėžio miesto žydų bendruomenė atsakyti dar negali. Pirmiausia, pasak pirmininko, rajono Savivaldybė, žemėtvarkininkai, paveldosaugininkai turi padaryti, kas jiems priklauso. Juk reikia įteisinti naujas kapinių ribas, įtraukti jas į Kultūros vertybių registrą.
„Mes nė vieno medžio negalime iš tų kapinių nupjauti be leidimo, nes ten valstybinė žemė. Kai bus sutvarkyti visi formalumai, ieškosime kelių toliau dirbti ir tvarkyti apleistus kapus“, – patikino G. Kofmanas.
Naujamiestyje žydų tautybės gyventojų dabar nebėra nė vieno. O kadaise jų čia buvo net daugiau nei lietuvių. Karaimų šiame miestelyje dar gyvena trys žmonės.
