Pranešimą apie tuntus negyvų žuvų, plūduriuojančių Nevėžyje nuo J. Janonio gatvės iki Panevėžio ribos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo ankstų sekmadienio rytą. Specialistai tuoj pat išvyko įvertinti situacijos ir nustatė, kad kol kas neaiškiomis aplinkybėmis nugaišo 54 karšiai ir vienas šapalas.

Gamtai padaryta žala dėl šio įvykio siekia beveik 6000 eurų.

„Ar tai didelis, ar mažas nuostolis – neprotinga vertinti. Kiekviena žuvis – gamtos dalis ir jai svarbi“, – teigė AAD Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

Dėl kokių priežasčių Nevėžyje išgaišo žuvys, dar aiškinamasi. Paimti upės vandens mėginiai, ir rezultatai turėtų paaiškėti per savaitę.

„Natūraliai kristi žuvys vandenyje neturėtų, tad kažkokia priežastis visgi buvo. Ar tai tarša ir kokia ji, dabar tiriame – mėginio bakterijai užaugti paprastai reikia bent septynių dienų“, – kalbėjo viršininkė.

Net ir menkas kiekis pavojingas

Iš karto nustatyti taršos šaltinio, anot I. Jakupkaitės, nepavyko, nes po fekalijų ar cheminių medžiagų invazijos žala gamtai pasireiškia ne tuoj pat. Tikėtina, pasak pašnekovės, jog teršalai vandens telkinį Panevėžyje pasiekė prieš parą iki nugaištant žuvims.

„Nevėžis dabar itin nusekęs, mūsų kolegos po jį su guminiais auliniais braidė. Fiksuojama hidrologinė sausra, upės lygis net 70 cm žemiau kritinės ribos. Esant tokioms sąlygoms į upę patekus net ir menkam kiekiui teršalų, taršos koncentracija vis tiek susidarytų didelė“, – teigia I. Jakupkaitė.

Ne pirma nelaimė

Tai nebe pirmas kartas, kai Panevėžį kertantis Nevėžis užteršiamas. Tačiau tokia didelė žala upėje nustatoma ne kas dieną.

Pernai vasarą šimtai žuvų Nevėžyje nugaišo ir Panevėžio rajone, ties Papušių kaimu. Šis įvykis iš pradžių sietas su bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ veikla, mat ekologinė nelaimė pastebėta netoli jai priklausančio pagrindinio išvalytų nuotekų leistuvo. Tačiau tyrimus atlikę aplinkosaugininkai vandens taršos nenustatė. Klausimas, dėl ko iš tiesų išgaišo toks kiekis žuvų, liko neatsakytas. Manoma, kad tąkart jos neišgyveno dėl gamtinių sąlygų – nusekus upei, vandenyje sumažėjo deguonies.