„Kuriant šį projektą mūsų pagrindinis tikslas buvo sukurti daugiau tvarkos, saugumo. Dabar alyvų skveras nuo žmonių yra atribotas asfaltu, negyvybingas, aplink dūzgiančios mašinos kelia nesaugumo jausmą mamoms su vaikais, nėra nė vienos kavinės, kuri galėtų išsinešti stalelius į skverą. Pagalvojome, kad stoties perono vietos sukeitimas su Savanorių aikštės skveru ir būtų strateginis žingsnis, kuris ateityje suteiktų nemažai privalumų“, – pristatydamas projektą kalbėjo R. Palekas.
Pagal parengtąją viziją, autobusai į stotį patektų iš Savanorių aikštės pietinės pusės, o šiaurinėje jos dalyje, kur šiuo metu išsidėstęs asfaltuotas autobusų peronas, numatytas dar vienas naujas miesto žaliasis skveras.
Naujojoje stotyje bus įrengtos informacinės elektroninės švieslentės, o vieta perone taupoma nebeįrengiant aikštelių atskiroms kryptims – tomis pačiomis aikštelėmis tiesiog skirtingu laiku naudosis skirtingomis kryptimis vežantys autobusai. Pasak R. Paleko, nėra prasmės įrengti daug įlipimo aikštelių, kai keliomis galima naudotis suderinus autobusų grafikus.
Pats stoties pastatas projektuojamas netaisyklingos trapecijos formos. Jo fasadai bus skaidraus stiklo. Viduje numatyta maždaug 160 kv. m keleivių laukiamoji salė, 50 kv. m kavinė, bilietų kasos, vairuotojų poilsio kambarys, bagažo ir smulkių siuntų skyrius, dispečerinė, informacijos tarnyba, sanitarinės ir administracinės patalpos.
Po pastatu bei peronu planuojama įrengti vieno aukšto 92 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Akcentas – bokštas su laikrodžiu
Būsimosios stoties, o kartu ir miesto centrinės dalies akcentu taptų kampe į J. Basanavičiaus gatvės pusę įrengtas bokštas su laikrodžiu. Pagal šiandien galiojančius statybos apribojimus pastatams šioje vietoje leistinas 19 metrų aukštingumas. Visgi, pasak R. Paleko, kadangi pats bokštas nėra pastatas, o tik jo akcentas, bus siekiama, kad jis būtų bent metru ar dviem aukštesnis ir matomas iš tolo atvažiuojant į stotį.
Architektas neatmeta, jog bokštą būtų galima pritaikyti ir kaip apžvalgos aikštelę.
Panevėžiečiams būsimosios stoties viziją pristatę architektai planuoja, jog projektas iki galo bus užbaigtas dar šiais metais. Tolesnis jo gyvavimas – Panevėžio politikų rankose. Jei miesto Tarybos dauguma jam pritars, Savivaldybės administracija planuoja jau iki kitų metų vasario turėti leidimą statybai ir pavasarį skelbti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursą.
Savivaldybė teigia jau parengusi projektui įgyvendinti būtinus dokumentus, parengtas ir teritorijos (ribojamos J. Basanavičiaus, Ukmergės g., Laisvės ir Savanorių a.) detalusis planas, suformuotas žemės sklypas būsimajai stočiai, atlikti kadastriniai matavimai, o Nacionalinė žemės tarnyba perdavusi sklypą neatlygintinai naudotis Savivaldybei – sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis.
Verslininkės – už ekologiją ir tvarumą
Nors naujosios Panevėžio autobusų stoties statybos tema – viena karščiausių ir labiausiai aptarinėjamų, o apie projekto pristatymą buvo plačiai skelbta, visgi iš pačių projektuotojų išgirsti ir pamatyti, ką jie parengė Aukštaitijos sostinei, susirinko vos trys dešimtys panevėžiečių. Dar keletas savo pasiūlymus iš anksto pateikė raštu.
Panevėžio verslo moterų tinklo atstovės pateikė siūlymus, susijusius su ekologija ir tvariu naudojimu – stotyje numatyti elektrinių dviračių ir paspirtukų, elektromobilių krovimo stotelių vietas, apgalvoti atsinaujinančios energijos gavimo, taip pat protingus ir taupius vandens panaudojimo būdus, kas leistų sutaupyti pastato eksploatavimo išlaidų sąskaita. Verslo atstovės siūlė stotyje nepamiršti interneto, telefonų ir kompiuterių krovimo stotelių, numatyti vietas keičiamoms meno ekspozicijoms, skaitymui, vaikų žaidimo aikštelę.
„Turbūt išties nėra blogo, kas neišeitų į gera – tas projekto vilkinimas galbūt Panevėžiui išeis į naudą ir turėsime Lietuvoje inovatyviausią autobusų stotį“, – mano Panevėžio verslo moterų tinklo vadovė ir viešbučio „Romantic“ direktorė Dovilė Šipelienė.
Anot jos, šiuo metu svarbiausia – projektą kuo greičiau įgyvendinti.
„Dabartinė stotis labai gadina miesto reputaciją tiek Lietuvos, tiek užsienio keliautojų akyse. Iš klientų sulaukiame pasakymų, kad prieš dvidešimt metų stotis atrodė taip pat – kai į ją patenka, jaučiasi kaip kelionėje laiku atgal į Tarybų Sąjungą. Iš pradžių buvo juokinga girdėti, dabar jau gėda“, – sako D. Šipelienė.
Visgi naujosios stoties projektuotojai sulaukė ir pareiškimų, jog tokios esminės permainos miestui nėra būtinos. Tokią mintį raštu išdėstęs panevėžietis teigė esąs įsitikinęs, jog pakaktų sutvarkyti esamą stoties pastatą.
Šią idėją ne kartą yra išsakę ir kai kurie Panevėžio politikai.
Toks negatyvus vertinimas D. Šipelienės nestebina.
„Pastebėjau, kad visada atsiras žmonių, kurie turbūt nesijaučia ganėtinai protingi, jei neatranda būdų, kaip paprieštarauti ar kažką pasakyti negatyvaus, nors ir kokia geniali idėja būtų. Dabartinio stoties pastato perdažymas nieko neišspręstų, tebūtų dažų, darbo ir laiko eikvojimas veltui. Stotis morališkai pasenusi ir jau pribrendo laikas ją pastatyti kažkuo ypatingą“, – mano verslo atstovė.
Nedaryti Kupiškio klaidų
Naujos stoties projektą taip pat palaikantis Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša atkreipė projektuotojų dėmesį į aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems įvairių negalių. Anot jo, tokių klaidų jau padaryta statant stotį Kupiškyje – sustojimo aikštelėse užrašai pilkame fone neįžiūrimi silpnaregiams. J. Dumšos teigimu, jei Panevėžyje, kaip suprojektuota, bus įrengtos elektroninės švieslentės, tokia problema neturėtų iškilti.
J. Dumšai labiausiai imponuoja numatytas bokštas su laikrodžiu. Jis tikisi, jog architektai su inžinieriais suras techninių galimybių, kad jame įrengta apžvalgos aikštelė būtų pasiekiama ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
„Lietuvoje pristatyta daug apžvalgos bokštų, bet turintiems judėjimo negalią žmonėms į juos pakliūti neįmanoma. O po šiuo numatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Kodėl neįrengus iš jos aukštyn kylančio lifto?“ – mano J. Dumša.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovo teigimu, dabartinė Panevėžio stotis visiškai nepritaikyta neįgaliesiems ir šiems kelia nemenkų sunkumų.
„Tie, kas siūlo jos kosmetinį remontą, lai sėda į neįgaliojo vežimėlį ir bando nuvažiuoti į tualetą. Arba užsiriša akis ir bando nueiti į jį kitoje stoties pusėje. O tada tegul ir rekomenduoja remontuoti. Dabartinė stotis nepritaikyta neįgaliesiems jau vien dėl to, kad jos tualetas neprieinamas. Keičiasi laikai, poreikiai ir jei miestas turi galimybę pasistatyti kažką gražaus ir išskirtinio, kodėl gi ne? Sustabarėjęs mąstymas turi nueiti į šalį“, – sako J. Dumša.
Ketverių metų idėja
Su tokios stoties idėja panevėžiečiai buvo supažindinti dar 2016 metais. Ji sulaukė pritarimo ir Panevėžio miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.
Savivaldybė netgi buvo pasirašiusi sutartį su stoties statytoja – sklypą ir prekybos centrą šalia dabartinės autobusų stoties valdančia bendrove „Baltisches Haus“. Visgi šią sutartį teko nutraukti, kai miesto Tarybos opozicijos atstovų rašto sulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiuntė pasiūlymą koreguoti investicinių sutarčių sudarymo tvarkos aprašą ir dar kartą peržiūrėti Tarybos sprendimą dėl sutarties su „Baltisches Haus“ pasirašymo.
Tuomet R. Paleko architektų studijos parengtas modernios autobusų stoties projektas atgaivintas, prekybos centro pastato valdytojui pasisiūlius iš savo kišenės parengti stoties techninį projektą ir prižiūrėti statybą. Bendra tokios paramos Panevėžiui suma – 123 tūkst. eurų, iš jų 100 tūkst. skiriama pačiam projektui, 23 tūkst. eurų – būsimų statybų priežiūrai. Su įmone Savivaldybė paramos sutartį pasirašė vasarį.
O pačios statybos būtų finansuojamos iš miesto biudžeto.
Postūmis Panevėžiui
„Tikrai džiugu, kad nors praėjo jau net ketveri metai, tačiau procesas nenutrūko ir šita idėja, tuo metu pateikta, įvertinta ir sulaukusi architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pritarimo, nenumirė, juda į priekį. Tie projektiniai pasiūlymai duos didžiulį labai teigiamą postūmį miesto visuomenei ir pačiam Panevėžiui“, – įsitikinęs Panevėžio architektas Vidminas Stankevičius.
Anot jo, naująją Panevėžio stotį suprojektavusi architektų komanda yra viena stipriausių Lietuvoje, jos vadovas R. Palekas už objektus apdovanotas Nacionaline premija, todėl V. Stankevičius sako nemanantis, kad labai reikėtų kreipti dėmesį „į cecho architektų ambicijas“, kodėl nebuvo paskelbtas konkursas tokiam projektui.
Visgi, pasak architekto, tokio masto projektus lydinčios ambicijos – ne vien Panevėžio vizitinė kortelė.
„Lygiai tas pats buvo ir Vilkaviškyje statant stotį. Daug labai ambicijų, daug nuomonių, kad nereikia iš esmės nieko keisti, užtenka paremontuoti seną stotį, o galiausiai rezultatas toks, kad realizavus projektą ten įvyko architektūrinis sprogimas. Vilkaviškio autobusų stotis yra objektas, vertas net didžiausių Lietuvos miestų konteksto. Ambicijas kartais verčiau padėti į stalčių ir prikąsti liežuvį. Panevėžyje yra labai didelis bet kokios šviežios idėjos, bet kokio šviežio požiūrio nihilizmas. Jau ne kartą susidūrėme su procesų stabdymu ir tai baisu. Reikia ne stabdyti, o išanalizuoti ir paleisti į priekį, kad tie projektai kuo greičiau suktųsi“, – sako V. Stankevičius.
