aA
Kiekviena šalis turi savo simbolius: herbą, vėliavą, himną, nemažoje dalyje kurių matome įvairius gamtos objektus, gyvūnus ar augalus, kurie atspindi šalies istoriją, kultūrą, papročius, unikalumą ir yra tapę savotiška vienos ar kitos valstybės vizitine kortele. Nelyginamai daugiau gamtos objektų yra įvairių miestų ir miestelių, regionų, žemių, rajonų herbuose ar kituose simboliuose.
Laisvėje gyvenantys Lietuvos stumbrai
Laisvėje gyvenantys Lietuvos stumbrai
© Romualdas Barauskas

Tokia tradicija lydi žmogų nuo seniausių laikų: gyvūnai buvo vaizduojami olose pirmykštės bendruomenės laikais, tai buvo ir totemai, ir pragyvenimo šaltinis, kartu ir išlikimo simbolis. Liūto, erelio, lokio atvaizdai, kaip galybės, valdžios, karaliaus simbolis, buvo įprastas daugeliui viduramžių Europos valdovų, todėl jie po truputį tapo valstybės herbais.

O kokiuos gamtinius simbolius turime mes? Visų mėgiamas nacionalinis Lietuvos paukštis yra baltasis gandras, o daugiau? Manau, kad nepelnytai kaip vieną iš Lietuvos praeities ir didybės simbolių esame pamiršę ar net kitiems perleidę stumbrą...

Nuo neatmenamų laikų stumbrai gyveno mūsų platumose iki pat paskutinio apledėjimo, kurio metu turėjo pasitraukti į pietus. Pasibaigus ledynmečiui jie vėl ėmė plisti atsikuriančiuose miškuose ir priešistoriniais laikais stumbro arealas užėmė didžiąją Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos dalį, tęsėsi pietinėmis Sibiro stepėmis ir miškastepėmis iki Baikalo ežero ir Šiaurės vakarų Mongolijos.

Didėjant gyventojų, ypač stepių klajoklių skaičiui, stumbrų apgyvendintos teritorijos siaurėjo, ir viduramžiais jos apėmė jau tik miškingus Centrinės Europos plotus. Stumbras visada buvo vienas geidžiamiausių medžioklės objektų, todėl pamažu buvo išmedžiotas didesnėje Vakarų ir Šiaurės Europos dalyje ir paskutinės jų populiacijos išliko neįžengiamuose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės giriose.

Dar prieš keletą šimtmečių didžiulėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giriose šių žvėrių buvo gausu, nes teisiškai buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Lenkijos karalių, o vėliau Rusijos carų nuosavybe. Stumbras buvo svarbus medžioklės objektas, jo mėsos atsargos buvo nepakeičiamas maistas kovotojams dešimtmečiais trukusių kovų su kryžiuočių ordinu metu, taip pat šių didžiųjų žvėrių medžiokles mėgdavo rengti didieji Lietuvos kunigaikščiai.

Vis tik nepaisant draudimų ir apsaugos XVII–XVIII amžiai šiems gyvūnams buvo lemtingi, beatodairiškai buvo kertamos girios, dėl medžioklių ir brakonieriavimo stumbrų skaičius nuolat mažėjo, jų apgyvendinta teritorija siaurėjo. Paskutinė kiek didesnė populiacija buvo likusi LKD priklausiusioje Belovežo girioje, kur medžioti juos be karaliaus žinios buvo griežtai draudžiama, joje XIX a. viduryje gyveno dar apie 1500 stumbrų. Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, neteko ir Belovežo girios, ir joje gyvenančių stumbrų: paskutinis stumbras sumedžiotas Belovežo girioje 1919 m.

Tačiau stumbrai neišnyko: 1923 metais lenkų zoologo J. Stolcmano iniciatyva įsteigta Tarptautinė stumbro išsaugojimo draugija pradėjo surašinėti visus dar išlikusius Europos zoologijos soduose ir miškuose stumbrus. Paaiškėjo, kad 1927 m. visoje Europoje zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų, viso buvo tik 54 stumbrai, todėl pradėta juos veisti.

Bene anksčiausiai atgaivinti laukinių stumbrų populiaciją imtasi Lenkijoje, kur praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje buvo likę tik keletas stumbrų. Juos 1929 m. pradėta veisti Lenkijai priklausančioje Belovežo girios dalyje, kur buvo tam įsteigtas rezervatas. Po Antrojo pasaulinio karo šie darbai buvo tęsiami, tad dabar laisvėje stumbrai paplitę ne tik Lenkijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Rusijoje, tačiau aptvaruose, laisvai ar pusiau laisvai gyvenančių stumbrų galima rasti beveik pusėje Europos šalių – viso apie 6500 individų.

Laisvėje gyvenantys Lietuvos stumbrai
Laisvėje gyvenantys Lietuvos stumbrai
© Romualdas Barauskas

O kokia mūsų protėvius gelbėjusio stumbro istorija Lietuvoje? Lygiai prieš 50 metų, 1969 rugpjūčio 29 dieną iš pamaskvėje esančio Prioksko Terasų draustinio į Panevėžio rajono Pašilių miške įrengtus aptvarus buvo atvežta stumbrų porelė. Pirmasis lietuviškas stumbriukas pasaulį išvydo 1971-aisiais ir jam buvo duotas Girinio vardas. 1972 m. pabaigoje jau buvo atsivesti septyni stumbriukai. Ir štai 1973 m. gegužės 6-oji: šią dieną į Pašilių mišką buvo išleisti pirmieji penki Lietuvoje atsivesti stumbrai. Tada ir prasideda laisvėje gyvenančių Lietuvos stumbrų istorija.

Pradžioje norėta išauginti maždaug 500 laisvų stumbrų populiaciją, kad jais galima būtų ne tik grožėtis, didžiuotis, bet ir medžioti. Keitėsi laikai, keitėsi laisvų stumbrų „šeimininkai“, o greičiau jų tiesiog iš vis nebuvo, tačiau stumbrų gausėjo, jie pamažu nekontroliuojami plėtė valdas, nepakantesniems ūkininkams tapdami net savotiška rykšte. Šiuo metu Panevėžio ir Kėdainių rajonuose gyvena per 200 laisvų stumbrų, pavieniai jų klajoja daugelyje kitų mūsų šalies rajonų.

Kas laukia stumbrų ateityje? Tapti mūsų protėvių didybės simboliu, simboliu krašto, kur ilgiausiai laisvėje ganėsi šie didingi žvėrys? Greičiausiai ne – šias teises savanoriškai atidavėme lenkams ir baltarusiams. Pastarojo laikmečio valstybinė gamtosauginė politika (jei ji iš viso yra) sunkiai suvokiama: siekiame suarti, sunaikinti ir javais užsėti paskutines pievas ir dirvonus, išnaikinti visus laukuose augančius medžius ir krūmynus, nusausinti paskutines šlapvietes, iškirsti visus brandžius miškus, iššaudyti vilkus...

O stumbrus? Suvaryti į aptvarus ir šautuvo pagalba pasiekti, kad laisvėje jų neliktų. Gal stumbrai per didelė našta valstybei, gyvūnas, nevertas mūsų dėmesio ir pagarbos? Mano nuomone, tikrai ne, nes atsirasiančių stumbrų aptvarų išlaikymas valstybei kainuos gerokai daugiau, nei dabar jų daroma žala...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.7083

Vagys Panevėžio centre nulupo kelio ženklus (2)

Panevėžio centrą tvarkantiems statybininkams tenka gintis nuo reguliariai puldinėjančių vagių.

Nauja gatvė Panevėžyje dar neatidaryta, bet jau kursto aistras: vieni laukia, kiti kuria istorijas, kad jos nebūtų (45)

Kone legendomis apie mistinį šermuonėlį ir kitomis spalvingomis istorijomis apipintoje...

Rokiškėno kiemą papuošė originali pavėsinė: idėją padiktavo kieme stovėjęs automobilis (8)

Prieš tris vasaras nuosavo namo kieme išlietas pamatas pastarosiomis dienomis įgavo galutinį...

Panevėžio rajone apšviestos dvi gyvenvietės (15)

Panevėžio rajono savivaldybė iš biudžeto lėšų įgyvendina investicinius projektus ir jiems per...

Rokiškyje – galimybė pasigrožėti restauruotomis langinėmis: netrukus jos papuoš vienos gatvės namus

Rugpjūčio pradžioje dvylika teptuko meistrų ėmėsi gaivinti seniausias, laiko ir vėjų, lietaus,...

Top naujienos

Biomedicinos mokslų daktarės verdiktas: šias uogas privalu valgyti kiekvienam (71)

Raudonos, mažos, bet stipraus skonio uogos, kupinos vitaminų ir maistinių medžiagų, augančios...

Socdemų senbuvis demaskuoja Karbauskį: politine prasme tai būtų didžiausia bėda Lietuvai (539)

Nors iki Seimo rinkimų dar liko beveik 3 savaitės, jau dabar skamba garsūs pareiškimai apie...

Tatuiruočių meistras Alytuje atidarė naują pramogų viešbutį, tačiau užeiti į vidų išdrįs ne visi (40)

Prieš mėnesį atverti pirmieji siaubo namai Alytuje kuria planus užkariauti alytiškių ir miesto...

Aurimas Kuckailis | D+ nariams

Ar aš pakankamai vyras? Jei savęs kada to klausei – šis tekstas kaip tik tau (1)

Vyrai negali kalbėti apie tą ar aną, neturi įgūdžių ir nemoka, galbūt draugų kompanijose...

Orai primins vasarą: įšils iki 23 laipsnių (4)

Trečiadienį anticiklonas ir toliau neapleis mūsų šalies. Naktį dangus bus palankus stebėti...

Kairys negailėjo liaupsių Marčiulioniui, Šernius apgailestavo, kad nepavyko įkasti „Rytui“ (12)

„Jie mums neleido žaisti taip, kaip mes norėtume. Su gynyba ir charakteriu mums pavyko...

Gyventojų pasipiktinimas nesutvarkytais šaligatviais apnuogino didesnę problemą: įstatymuose – didžiulė spraga (30)

NT vystytojai, plėtodami gyvenamosios ar komercinės paskirties projektus, infrastruktūrą...

Skirtingi finišai: Ispanijoje – stebinanti pagarba varžovui, Maskvoje – pralaimėjusiojo erzinimas (24)

Pergalė ar medalis dar nėra viskas. Tai patvirtino socialinius tinklus apskriejęs gražus Ispanijos...

Kūno dalis, dėl kurios vis daugiau moterų kreipiasi į plastikos chirurgus: anksčiau norėjo mažinti, dabar – didinti (73)

Ar gali sėdmenys būti per maži? Tikrai taip ir ši problema pasitaiko dažniau, nei galėtume...

Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais (365)

Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo,...

|Maža didelių žinių kaina