Tirpsta ir klientai, ir viltis
Marso kanjonus primenanti aikštelė nuolat skęsta dulkių debesyse arba mirksta didžiulėse balose. Kai kurie panevėžiečiai, čia jau aplaužę savo automobilius, ją aplenkia iš tolo.
Verslininkai teigia baigiantys prarasti ne tik klientus, bet ir viltį.
Panevėžio savivaldybė atkerta, kad seniai buvo galima turėti tvarkingą automobilių aikštelę, jeigu patys verslininkai sutiktų padengti bent pusę remonto išlaidų.
Vietoje verslo centro – vieškelio spąstai
Kažkada šiai Klaipėdos gatvės vietai, panevėžiečių geriau žinomai kaip Šermutas, buvo piešiama verslo centro ateitis.
Prekybos vieta buvo gavusi net kinų kvartalo pavadinimą.
Tačiau šiandien ji panevėžiečių dažniau linksniuojama dėl bene baisiausios mieste stovėjimo aikštelės, kuri labiau primena gūdaus kaimo vieškelį nei penkto pagal dydį Lietuvos miesto centrinę dalį.
Aplinkui įsikūrę verslininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę prašydami remonto, tačiau ir toliau vairuotojai automobilius laužo duobėse.
Dūsta dulkėse arba mirksta balose
Verslininkas Algirdas Dlugauskas pasakoja, jog į Savivaldybę su prašymu sutvarkyti duobių išvagotą automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje kreiptasi dar prieš trejetą metų.
Iš pradžių tokiam kapitaliniam tvarkymui miesto biudžete trūko lėšų, geriausiu atveju užpildavo duobes ir pagreideriuodavo.
„Bet kas iš to greideriavimo, kai pamakaluoja tą žvyro košę ir išvažiuoja. O mes toliau braidome po balas ar skęstame dulkėse: ne tik į tokią purviną mašiną baisu įsėsti, bet ir nespėjame valyti parduotuvių vitrinų“, – sako A. Dlugauskas.
Pasak jo, ir patys čia įsikūrusių prekybos vietų savininkai, nebeapsikentę tragiškos automobilių stovėjimo aikštelės būklės, tvarkė ir lopė atsivėrusias duobes, tačiau to maža, kad ji taptų bent išvažiuojama.
„Juokavome, kad duobės tokios gilios, jog jau galima imtis ir kito verslo – pradėti auginti žuvis. Galiausiai prieš porą metų sulaukėme atsakymo, kad Savivaldybė pagaliau imsis kapitalinių aikštelės tvarkymo darbų, tačiau tai ir liko tik pažadais“, – nusivylęs verslininkas.
Panevėžio savivaldybė pasiūlė patiems verslininkams prisidėti prie automobilių aikštelės įrengimo, iš miesto biudžeto kompensuodama 50 proc. lėšų. Tokia idėja verslininkams netapo išeitimi.
„Patys padarėme darbų sąmatą. Pasirodė nemaža suma, tad ne visi savininkai sutiko prisidėti. Iš viso pastatas turi gal penkiolika savininkų ir mums nepavyko rasti bendro sutarimo“, – pripažįsta A. Dlugauskas.
Neranda projektuotojų
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Loreta Babilauskienė patvirtino, kad situacija dėl baisiosios automobilių stovėjimo aikštelės Klaipėdos gatvėje puikiai žinoma.
Anot jos, su verslininkais nuolat bendraujama, esą pagal galimybes aikštelė patvarkoma.
Pasak specialistės, numatyti aikštelės kapitalinio remonto projektavimo darbai, juos atliekant bus išspręstas lietaus nuotekų nubėgimas, pagrindų keitimas bei viršutinės dangos atnaujinimas.
Tačiau, L. Babilauskienės teigimu, problema, kad jau tris kartus skelbti aikštelės projektavimo pirkimo darbai neįvyko – neatsirado nė vieno projektuotojo, kuris norėtų imtis šių darbų.
„Savivaldybė tikrai neatsisako sutvarkyti aikštelės, tačiau niekaip nepavyksta nupirkti projekto. Tris kartus pirkome projektavimo paslaugas, bet norinčiųjų neatsirado“, – aiškino specialistė.
Siūlo prisidėti
L. Babilauskienė tikina, jog net ir atsidūrus tokioje aklavietėje yra išeitis.
Anot jos, jei verslininkai sutiktų skirti 50 proc. lėšų, reikalai pasistūmėtų daug greičiau. Mat projektą turėtų parengti patys verslininkai – jiems nupirkti projektavimo paslaugas daug paprasčiau.
„Verslininkams reikėtų patiems parengti projektą, Savivaldybė paskui grąžintų 50 proc. projektui išleistų pinigų ir sumokėtų pusę tvarkymo darbų kainos. Verslininkai motyvuoja, kad jie ir taip moka mokesčius, todėl Savivaldybė privalo biudžeto lėšomis sutvarkyti aikštelę. Bet mokesčius mokame visi, o ta aikštele naudojasi tik tų verslų darbuotojai ir klientai. Tikrai nedidelės sumos būtų, jeigu visi susidėtų aikštelės sutvarkymui“, – kalbėjo L. Babilauskienė.
Pasak specialistės, Savivaldybė nurinko pavojų kėlusias plyteles, aikštelėje papylė skaldos, kurią greideriuoja, o vasarą laisto druskos tirpalu, kad kuo mažiau dulkėtų.
„Juk tas nekokybiškas trinkeles ant visiškai neparuošto pagrindo kažkada suklojo ne Savivaldybė, o patys verslininkai. Tačiau aikštelė tvarkoma ir prižiūrima iš miesto biudžeto lėšų. Ir šiemet tvarkysime, kad užtikrintume saugų naudojimąsi. Bet kol neišėjęs pašalas, kol kas tokių darbų negalime atlikti“, – kalbėjo L. Babilauskienė.
Moka perpus
L. Babilauskienės teigimu, visi nori sutvarkytos infrastruktūros, tačiau miesto biudžetas ne guminis.
Nuo 2018-ųjų Panevėžio savivaldybė ragina verslą ir gyventojus prisidėti prie vietinės reikšmės kelių, privažiavimų prie gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų, stovėjimo aikštelių remonto.
Pasak specialistės, verslui prisidėjus, Savivaldybė gali skirti 50 proc. lėšų, o daugiabučių bendrijoms, kai jos išsinuomojusios valstybinę žemę, padengti iki 70 proc. išlaidų infrastruktūros remontui.
„Viena Savivaldybė nepajėgi įgyvendinti visų infrastruktūros atnaujinimo darbų, tačiau šias išlaidas pasidalijus, darbai būtų įgyvendinti daug greičiau“, – sakė L. Babilauskienė.
Kol kas nuo 2018-ųjų, pasinaudojus šia programa, Panevėžyje sutvarkytos dvi gatvės – privažiavimas prie Tinklų gatvės bei Lėkiškio gatvė. O daugiabučių bendrijos susitvarkė, prasiplatino ar naujai įsirengė 13 automobilių stovėjimo aikštelių. Dar keturios jų bus sutvarkytos šiemet.
„Kiek buvo besikreipiančiųjų, visus prašymus patenkinome. O naujų prašymų laukiame iki balandžio pradžios“, – teigė L. Babilauskienė.
