aA
Vištyčio vėjo malūnas su autentiška technologine įranga - vienintelis į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 28294) įrašytas ir paskelbtas valstybės saugomu vėjo malūnas Marijampolės apskrityje. Tai ir apskritai vertingas medinių malūnų architektūros pavyzdys Lietuvoje. Jo prikėlimas antram gyvenimui – kelių institucijų bendradarbiavimo rezultatas.
Jūratės Mičiulienės nuotr.
Jūratės Mičiulienės nuotr.

Tvarkybos darbai (restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės šalinimas) buvo priimti dar pernai lapkritį, o šiemet liepos 16 dieną malūnas oficialiai ir iškilmingai atidarytas. Pasidžiaugti tokia gražia akimirka suvažiavo ir institucijų, ir vietos žmonės, kurie dar matė ir malūno klestėjimo, paskui nykimo metu, rašoma Kultūros paveldo departamento tinklalapyje.

Ant kalvos šalia Vištyčio, kur susikerta svarbūs apylinkių keliai, vėjo malūną 1925 metais pastatė užsispyręs sūduvietis Jonas Kanapkis. Prie šio technikos stebuklo tarpukariu išsirikiuodavo eilės vežimų, laukiančių susimalti grūdų. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, nuimti jo sparnai, įstatytas elektrinis variklis, kuris malė kolūkio grūdus. J. Kanapkiui tai buvo skaudus periodas. Supykęs jis net sudegino malūno sparnus. 1978 metais malūne buvo atidarytas etnografinis muziejus, veikęs iki 1992 metų. Tuomet vištytiečių surinkti eksponatai išvežti į Vilkaviškio krašto muziejų, o malūnas kartu su malūnininko namu grąžintas savininkams, kurie ilgą laiką nerado lėšų malūno tvarkybos darbams.

Vištyčio simbolis

2015 metais Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos ir asociacijos „Sūduvos kultūros fondas“ lėšomis buvo atlikti malūno architektūros, medienos ir konstrukcijų tyrimai ir jų pagrindu parengtas tvarkybos darbų projektas. 2018 metais Vilkaviškio rajono savivaldybė rado finansinių išteklių malūno nupirkimui. Kai malūnas atsidūrė savivaldybės rankose, darbai galėjo suktis toliau. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos tvarkybos darbams skyrė lėšas, gautas iš ES struktūrinių fondų, o Vištyčio regioninio parko direkcija prisiėmė atsakomybę už sutvarkyto vėjo malūno panaudojimą. Buvo pasirašyta trišalė sutartis ir 2019 metų pradžioje pagaliau pradėti malūno tvarkybos darbai.

Kaip malūno atidarymo šventėje sakė Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas, malūno prikėlimas antram gyvenimui buvo savotiškai užprogramuotas: dar veikiantis jis gyvas vietinių žmonių atminty, o jo atvaizdas su besisukančiais sparnais jau seniai piešiamas Vištyčio regioninio parko logotipe. Tad regioninio parko garbės reikalas buvo daryti viską, kad malūnas atgytų ir taptų dar vienu svarbiu ir turistų lankomu krašto kultūros paveldo objektu. Malūno viduje – autentiška įranga, bus rengiamos edukacijos, malūnas atvertas lankymui.

„Muziejaus vertė – kraštovaizdžio, technologinė, architektūrinė, istorinė, o vietos žmonėms ir emocinė, kelianti sentimentalius prisiminimus, – yra neįkainojama. Vietos žmonės, menantys tarpukarį, apie malūną yra sakę, kad tai buvo jų maitintojas. O malūno savininką J. Kanapkį, neturtingą, našlaitį, vadino užsispyrusiu Sūduvos krašto vaikiu, kuris Lenkijoje atitarnavęs prie vandens malūnų, sugrįžęs į savo kraštą sugebėjo įgyvendinti savo svajonę, - pasakojo Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė. – Malūną jis statė kaip tik tuo metu, kai kūrėsi, stiprėjo laisva Lietuva, kai visi buvo pilni entuziazmo ir užmojų.“

Pasak kultūrologės, Vištyčio vėjo malūnas nėra vien technikos paminklas, jis yra ir Vištyčio krašto simbolis, atspindintis žmonių siekius, tą pakilimo bangą, kuri apėmė Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą.

Išlaikytas autentiškumas

Malūno tvarkybos darbai buvo atlikti pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ architektės Ievos Vilytės parengtą Vištyčio vėjo malūno tvarkybos darbų projektą. Tvarkybos darbais išsaugotas malūno autentiškumas ir sutvarkytos visos malūno vertingosios savybės. Restauruoti malūno pamatai, remontuotos ir restauruotos sienų ir stogo konstrukcijos, perdangos sijos, kepurės ir sienų medinės lentelės. Pagal ikonografiją atkurti malūno sparnai, restauruota , vadinamoji vėjų rožė, kraipanti sparnus, taip pat visi stalių gaminiai, išlikę kaltinio metalo durų vyriai, sparnų „ketaus galva“ ir sukimo ratas. Aplink malūną įrengta nuogrinda, elektros instaliacija, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, žaibosaugos sitema. Taip pat išsaugota ir restauruota išlikusi autentiška inžinerinė ir technologinė įranga.

Kaip sakė UAB „Vilkasta“ vadovas Aloyzas Beržanskis, dirbant šiame malūne teko pamiršti visus modernius įrankius ir pasiimti tokius, kokiais žmonės dirbo seniau – plaktukus, pjūklus, kirvius.

„Su tais įrankiais dirbome prižiūrimi ir Kultūros paveldo departamento, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistų. Dabar mūsų įmonė gali didžiuotis tokiu unikaliu objektu, - sakė A. Beržanskis. – Ypač norėčiau išskirti darbų vadovą Rolandą Kepenį, kuris studijavo brėžinius, gilinosi į malūno veikimo principus, apskritai malūnų architektūrą. Malūno sparnai šiuo metu yra užtvirtinti, tačiau Rolandas žino, ką reikia atjungti, kad jie suktųsi.“

„Kartais žmonės būna nepatenkinti, kad mes, paveldosaugininkai, daug reikalaujame, tačiau kai rezultatas būna geras, kai pavyksta išsaugoti objekto autentiškumą, džiaugiasi visi“, - sakė KPD Marijampolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė.

Vėjo malūnas pritaikytas lankymui ne tik kaip muziejus, tai kartu ir apžvalgos bokštas. Užlipus į malūno viršų, atsiveria nuostabi Vištyčio miestelio ir kraštovaizdžio panorama. Išsaugotame ir restauruotame malūne bus vykdoma kultūrinė veikla, vyks kultūros paveldą populiarinantys renginiai. Įgyvendintas projektas taip pat aktualizuoja medinio paveldo, kaip sudėtinės ir pačios trapiausios Lietuvos architektūrinio paveldo dalies, turinčios gilias lietuvių liaudies amatų ir statybos tradicijas, vertę. Vištytis šiemet švenčia savo 450 metų jubiliejų. Malūno atkūrimas – puiki dovana Vištyčiui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Sūduva prieš 500 metų: tarp Nemuno ir prūsų plytinčių girių aidai bei pirmieji jų gyventojai (29)

Bevartant senųjų knygų puslapius radau 1932 m. publikaciją. Senojo kunigo, profesoriaus,...

Sutvarkyta erdvė prie Gižų dvaro tvenkinio: pritaikė gyventojų poilsiui (5)

Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad įgyvendintas dar vienas bendruomeninių iniciatyvų...

Suvalkiečiai neigia skūpumo mitą: parodė solidarumo pavyzdį (5)

Sergantieji siautėjančiu koronavirusu užpildė ligoninių COVID-19 skyrius. Trūkstant lovų, kai...

Dovana marijampoliečiams: visą žiemą džiugins šviečiančių medelių alėja (4)

Jau nuo vakar, pirmadienio, iki pat žiemos pabaigos marijampoliečiai gali pasigėrėti...

Keičiasi Marijampolės reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai: kai kurių neliks išvis (3)

Marijampolės savivaldybė informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 4 d. keisis miesto reguliaraus...

Top naujienos

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (14)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (26)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (49)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (104)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (507)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (3)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (7)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...