Tokio potvynio dar nematė

Žiniasklaidos dėmesys į Šilutės rajoną ištikusį potvynį ėmė krypti praėjusį savaitgalį, kai viena rajono tarybos narė Lijana Jagintavičienė savo „Facebook“ profilyje pasidalino kvapą gniaužiančiais vaizdais. Pirmas jos įrašas buvo darytas tamsiu paros metu, jame matyti, kaip moteris brenda per vandenį, kurio – iki pat šlaunų.

Potvynis Šilutės rajone
Potvynis Šilutės rajone

Kitame savo įraše L. Jagintavičiene pasidalino informacija apie Žalgirių kaimą, kurį, kaip ji teigia, potvynis palietė labiausiai. Pas nukentėjusiuosius apsilankiusi šilutiškė savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančių reikalas! Šiandien visą dieną bendravau su potvynio užkluptais Žalgirių kaimo gyventojais. Vieni jų – sustresavę, kiti – netekę kantrybės bėga iš savo namų, treti – bando neprarasti optimizmo, šypsosi, dar kiti – nebeturi žodžių. Namai pilni vandens, jo tuoj bus ir lovose.“

Kaip Delfi teigė savivaldybės tarybos narė, Žalgirių kaimo gyventojai ją patikino, kad tokio potvynio jie dar nematę.

Žalgiriškius aplankiusi L. Jagintavičienė papasakojo, kokią žalą patyrė minėto kaimo gyventojai: „Namai suniokoti, sienos ir grindys atšokusios, durys išsiplėtusios, o baldai ir buitinė technika – permirkę. Kai kurių gyventojų namuose vanduo jau siekia pusmetrį.“ Priduriama, kad neišvengta ir atvejų, kai gyventojai, nežinodami vandens gylio, buvo įbridę iki kaklo.

Kaip patikino J. Jagintavičienė, Žalgirių kaimo gyventojams pagalba pradėta teikti nuo vakar.

Potvynis Šilutės rajone
Potvynis Šilutės rajone

Kaltina ne tik ledus Nemune

Šilutės rajono gyventojai gali paliudyti, kad šiųmetinis potvynis – tikrai ne naujiena. Potvyniai, ypač per pavasario atlydį, Šilutės rajone, Nemuno deltos teritorijoje yra įprasti, vis dažniau vanduo čia pakyla ir žiemos metu.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos vadovas Virgilijus Pozingis sako, kad šįmet potvyniai greičiausiai susidarė svyruojant temperatūrai, kai susikaupęs vanduo sušalo ir nespėjo ištekėti per pralaidas, o neigiamą temperatūrą vėl pakeitė atlydys.

Apie potvynio keliamas problemas pasisakė ir meras Vytautas Laurinaitis. Jo teigimu, didžiausia problema yra susikaupęs ledas Atmatos upėje. Jis neatmetė, kad jei situacija negerės, gali būti prašoma ir kariuomenės pagalbos sprogdinant ledus.

„Ledus pralaužus, vanduo išteka į Kuršių marias ir greičiau atslūgsta. Bet ledlaužio neturime. Jei pasitvirtins prognozės, kad vanduo mažės, tuomet nieko. Jei nemažės, tuomet gal kalbėsimės su krašto apsauga, esame kažkada ir sprogdinę ledus. Bet dabar dar tokio reikalo nėra, nes stabilizavosi vandens kilimas“, – teigė meras.

Tačiau gyventojai linkę kaltinti ne tik sušalusį vandenį.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Jagintavičienė, apsemtieji šilutiškiai linkę manyti, kad potvynis gyventojus užklupo ne tik dėl susikaupusių ledų Nemune, bet ir dėl naujos infrastruktūros. Pasak vietinių gyventojų, naujame kelyje Šilutė-Rusnė per mažai pralaidų, o Šyšos pietinėje dalyje palikta per mažai vietos potvynio vandeniui išbėgti.

Svarsto dėl ekstremalios situacijos paskelbimo

Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis, rajone iš viso yra apsemta apie 90 sodybų, taip pat apsemti bei nepravažiuojami kai kurie keliai, o sudėtingiausia situacija – Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę.

Anot V. Pozingio, vietomis apsemtas ir kelias už Šilutės-Rusnės estakados, kai kur vandens gylis siekia ir 50 centimetrų, tačiau kol kas šis kelias dar pravažiuojamas.

Ar dėl Šilutės rajoną ištikusio potvynio bus skelbiama ekstremali situacija? Savivaldybės administracija stebi situaciją ir dar tikisi, kad vanduo nusės.

„Dar konsultuosimės tiek su Klaipėda, tiek su Vilniumi, kokia yra galimybė, bet ar paskelbsi, ar nepaskelbsi ekstremalią padėtį, pirmiausia reikalinga pagalba tiems gyventojams, kurių sodybos yra apsemtos. Mes su tais gyventojais palaikome ryšį“, – kalbėjo jis.

Pora gyventojų jau evakuoti, jie turi kur gyventi. Jei prireiks evakuoti daugiau gyventojų, savivaldybė numačiusi patalpas laikinam jų apgyvendinimui. Kai kuriems gyventojams išdalintos ir žvejų naudojamos guminės kelnės, vadinamosios bridkelnės, leidžiančios vaikščioti po apsemtas teritorijas. Jei prireiks, jiems bus sudaryta galimybė nusipirkti maisto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)