Komisija klausimą sprendė, bet neišsprendė
„Policijos pareigūnai atvažiuoja, tik pasižiūri, pasišneka ir išvažiuoja – jokios naudos. Vaizdo kamera kad ir yra sumontuota, tačiau neaišku, ką rodo, – nusukta į Padvarių pusę. Į darbus, ko gero, visas mūsų kvartalas turime eiti neišsimiegoję, nepailsėję. Nejaugi Kretingoje ne visur vienodai galioja ramybės valandos?“ – apmaudą liejo į į redakciją paskambinusi kretingiškė.
Dvaro gatvės seniūnaitis Arvydas Matiejauskas teigė apie gaivinamą merginą negirdėjęs, tačiau dėl vakarais ir naktimis vykstančių automobilių „dragų“ į rajono Savivaldybę ir pats yra kreipęsis, o prieš metus gegužę jo iniciatyva buvo sušauktas ir Eismo saugumo komisijos posėdis.
„Prašiau, kad ties įvažiavimu į aikštelę įrengtų greitį slopinančius kalnelius, tačiau nebuvo pritarta. Gyventojai teisūs – nors aš pats gyvenu už maždaug 200 metrų, naktimis apie dvyliktą–pirmą valandą ir man girdisi, kaip, spaudžiant gazą, gaudžia mašinų varikliai. Tiesa, bent muzika nebe tokia garsi, kaip būdavo anksčiau, bet gal šiuo metu medžių lapai garsus užgožia“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo seniūnaitis.
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė patikino, kad bendrosios taisyklės ir triukšmo ribos galioja visiems Lietuvos, tuo pačiu ir Kretingos gyventojams. Ramybės metas trunka nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, pagal higienos normas, triukšmas nakties metu negali viršyti 45 decibelų. Nors, jos žodžiais, Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius taip pat atsakingas už viešąją tvarką, tačiau jo pareiga nustatyti tylos zonas ir prevencines priemones, o į momentinius triukšmo lygio pažeidimus, ypač po darbo valandų, turinti reaguoti policija.
Ne televizorius ir ne serialai jaunimui rūpi
„Be abejo, reaguojame“, – sutiko Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Tačiau, sakė, už viešosios tvarkos pažeidimus žmones vien bausti praktikos netaiko. Komisaro žodžiais, vasarą triukšmo būna daugiau negu kitais metų laikais, nes atsiranda galimybė gyventojams daugiau pabūti lauke, jaunimui nebereikia lankyti mokymo įstaigų, nebėra ir tokių griežtų karantino sąlygų, kokios buvo baigiantis šiems mokslo metams. Apie 99 proc. viešosios tvarkos pažeidėjų, policijos pareigūnams su jais pakalbėjus, situaciją supranta, paprašyti pritildo muziką.
„Pranešimų, kad kas nors prie III tvenkinio prekiautų narkotinėmis medžiagomis, bent pastarosiomis savaitėmis nemačiau užregistruota, ir apie gaivinamą merginą taip pat nežinau, nors visą Policijos komisariate gaunamą informaciją pats peržiūriu kasdien. Reikalingi įrodymai. Gal gyventojai informaciją spaudai truputį pagražina?“ – svarstė A. Pužauskas. „O jei tikrai ten vyksta „dragai“ ar kitaip pažeidžiama viešoji tvarka, tai noriu paprašyti gyventojų: visi turim kompiuterius, išmaniuosius mobiliuosius telefonus, mokam naudotis informacinėmis technologijomis – na, būkit pilietiški, nufotografuokit, nufilmuokit pastebėtas negeroves, atsiųskit. Tada ir mes į pažeidėją pirštu drąsiai galėsim parodyti “, – sakė jis.
Nors Lietuvoje galioja ramybės valandos ir nustatytos tam tikros triukšmo normos, pasak A. Pužausko, į situacijas žvelgiama žmogiškai – esą juk ir miesto ar kaimo bendruomenėms išduodami leidimai savo vasaros šventes švęsti, padainuoti, pašokti iki 24-os valandos, ir niekas iš gyventojų nepasitenkinimo nereiškia. Jaunimas yra šių bendruomenių dalis.
„Mes jam tada bent vietą parodykim, kur gali rinktis. Kokia prasmė vaikyti iš vienos vietos į kitą? Pernai nepatiko, kad automobiliais ratus suka, muziką leidžia, šiukšlių palieka centrinėje Rotušės aikštėje, – persikėlė prie III tvenkinio. Išvysim iš ten, – atsiras kur nors prie „Norfos“ , – dėstė komisaras. Rajono Savivaldybė šiemet pirmą kartą vykdė Gyventojų iniciatyvų projektą, rinko kretingiškių idėjas, sudarydama galimybę patiems tiesiogiai skirstyti dalį Savivaldybės biudžeto. Įvairių idėjų buvo sulaukta: sutvarkyti arba įrengti parkus, paplūdimius, fontanus, apžvalgos bokštus, automobilių stovėjimo aikšteles, poilsio, laisvalaikio ar pramogų zonas, sporto aikštynus, gatvių apšvietimą, kelius, šaligatvius, skulptūras, mažosios architektūros elementus ir įvairiausius objektus...
„O kur idėja rasti vietą jaunimui, kad jis laisvai galėtų atvažiuoti automobiliais, motociklais, keturračiais, pabūti būryje, pabendrauti, pasiklausyti muzikos, pašūkauti, pavalgyti?“ – svarstė A. Pužauskas. Anot jo, nereikia norėti, kad jauni žmonės kaip pensininkai sėdėtų namie ir, įsijungę televizorių, žiūrėtų serialus. „Bet aš suprantu ir Dvaro gatvės gyventojus, jeigu jiems neišsimiegojus tenka eiti į darbą, gerai atlikti priskirtas pareigas“, – atviravo komisaras, tikėdamasis, kad problema bus išspręsta.
Svarstys iš naujo
Rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis patikino, kad Saugaus eismo komisija, kurios pirmininkas jis yra, Dvaro gatvės gyventojų klausimą praėjusiais metais gegužę svarstė išvažiuojamajame posėdyje. Iš pradžių buvo siūloma įteisinti gyvenamąją zoną, tačiau tos minties atsisakyta, mat, pastačius gyvenamąją zoną žymintį kelio ženklą, patiems vietiniams žmonėms atsirastų nepatogumų, kadangi įsigaliotų daug draudimų.
Pagal taisykles gyvenamojoje zonoje pėstieji turėtų pirmumo teisę prieš transporto priemones, būtų draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau negu būtina transporto priemonę paruošti važiuoti, pavyzdžiui, žiemą nuvalyti sniegą. Taip pat draudžiama palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12-os sėdimų vietų autobusus, taip pat – traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas. Pagal Kelių eismo taisykles, transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalėtų duoti kelią artėjančioms transporto priemonėms. Nepritarta ir įrengti greičio mažinimo kalnelius, kadangi suabejota jų nauda: vėliau labai dažnai užplūsta tų pačių gyventojų prašymai kalnelius pašalinti, nes, važiuojant mašinoms, dunksi, keliamos dulkės, padaugėja transporto išmetamųjų dujų.
„Bet yra dar ir kitų greitį mažinančių priemonių – pavyzdžiui, įrengiamos saugumo salelės“, – užsiminė P. Černeckis. Jis žadėjo, kad Saugaus eismo komisija prie neišspręstos Dvaro gatvės gyventojų problemos dar sugrįš.
