aA
Šeštadienį Klaipėdos miesto širdyje, Teatro aikštėje, įvyko kalėdinės eglės įžiebimas. Jau ketvirtus metus kukliai, tik lemputėmis, puošiama gyva, žmonių užauginta ir miestui padovanota žaliaskarė įtiko ne visiems. Išvydę įspūdingas Vilniaus ir Kauno egles, klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose, internete ėmė lyginti ir ginčytis, kurio didmiesčio eglė gražesnė.
Klaipėdos eglė

Eglutę surado, į Teatro aikštę atgabeno, papuošė ir surengė jos įžiebimo šventę Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi VšĮ „Klaipėdos šventės“. Pasak įstaigos kūrybos vadovės Dalios Grikšaitės, gyvos eglutės tradicija tęsiama jau ketvirtus metus. Šiais metais eglutę klaipėdiečių šventei padovanojo Igoris ir Svetlana Stepanovai.

Vakarietiška tradicija

„Laikomės vakarietiškos tradicijos puošti gyvą medį. Puošiame taip, kad išryškėtų natūralus kankorėžiais išsipuošusios eglės grožis, apgaubiame ją tik jaukia švieselių skara. Mūsų siekis - sukurti jaukią, estetišką atmosferą Teatro aikštėje, kad joje būtų ką veikti, šviesu ir gera žmonėms. Šiais metais greta kalėdinės eglės gruodžio 7 d. bus atidaryta ir nuolat veiks čiuožykla, vaikai jau gali pasisupti ant karuselės, kalėdiniuose nameliuose galima įsigyti šiltų gėrimų, saldumynų“, - sakė D. Grikšaitė.

Pašnekovė prisipažino mačiusi įvairius komentarus ir dėkoja tiems žmonėms, kurie sugeba suprasti ir pasidžiaugti tikrais dalykais, o kritikams ji pasiūlė kitąmet dalyvauti konkurse ir surengti eglės įžiebimo šventę.

Džiaugiasi įvairove

Dailininkė, etnologijos mokslų daktarė Elena Matulionienė priminė, kad nuo seno eglutės buvo puošiamos namuose, o ne miestų aikštėse. „Žmonės pindavo advento vainiką, o Kūčių dieną parsinešdavo eglutę į namus, kad namuose pasklistų miško kvapas. Puošti eglutę buvo šeimos, o ne bendruomenės tradicija. Lauke gyva eglė būdavo puošiama miške ir jos puošmenos būdavo įvairios daržovės, skirtos miško žvėrims. Namuose eglutę puošdavo šiaudiniais žaisliukais. Gal ir gražiai tokie atrodytų ant eglės miesto aikštėje, tačiau pirmas vėjas juos nupūstų. Man asmeniškai labai patinka gyva Klaipėdos eglė ir jos papuošimas.

Labai laukiu čiuožyklos, nes ledas ir sniegas Klaipėdoje yra tikras žiemos skonis, kurio mes pastaraisiais metais stokojame“, - savo nuomonę dėstė E. Matulionienė.

Geranoriškai pašnekovė atsiliepė ir apie Vilniaus, Kauno egles. „Vilnių reikėtų pagirti už atrastą gražią eglės papuošimo kompoziciją ir pavyzdį, kaip kasmet, neišradinėjant dviračio iš naujo, nustebinti. Įdomi savo kitoniškumu ir Kauno eglė. Manau, kad visų miestų eglės savaip gražios, kodėl nepasidžiaugti jų įvairove“, - linkėjo E. Matulionienė.

Provincialumo įspūdis

Dalininkas, dizaineris Anatolijus Klemencovas, ne kartą kūręs šventinį uostamiesčio veidą, neslėpė nusivylimo Klaipėdos miesto eglės papuošimu. „Pirmiausia į akis krenta proporcijos. Parinkta eglė yra per maža Teatro aikštei.

Nukirstas medis, žinoma, gražus, bet miręs.

Eglės papuošimas lemputėmis, mano nuomone, - formalus. O zuikučiai iš faneros per eglės įžiebimą „visai pribaigė“. Provincialu ir naivu“, - žodžių į vatą nevyniojo menininkas.

A. Klemencovas siūlytų, užuot kasmet po medį kirtus, geriau centrinėje miesto aikštėje pasodinti gyvą eglę, kad kiekvienas klaipėdietis galėtų ją palaistyti, ja rūpintis, gal ir per Kalėdas papuošti. „Mano supratimu, Kalėdų eglės papuošimas turėtų būti vizualus smūgis, netikėtas meninis sprendimas, kuris nustebintų žmones“, - sakė dailininkas.

Įsprausta į kampą

„Kiek žmonių, tiek nuomonių. Man patinka, kad Teatro aikštėje šviesu, jauku, gražu. Eglės kukli estetika man priimtina, tačiau daugelis žmonių nori efekto, kažko ypatingo. Lyginti, kritikuoti geba visi, tačiau reikia suprasti, kad Klaipėdoje ir oro sąlygos specifinės, bet kaip eglės nepapuoši, pirma audra nuvers“, - sakė Eduardo Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja dailei Jūratė Kavaliauskienė.

Pašnekovė priekaištų turėjo tik kalėdinių elementų išdėliojimui Teatro aikštėje. „Pati aikštė yra labai graži, norisi jos grožį išryškinti taip, kad vos įėjus į aikštę kiltų nuostaba. Dabar įėję į aikštę iš senamiesčio, pirmiausia atsitrenkiame į kalėdinius namelius ir ne iš gražiosios fasadinės jų pusės. Eglė atrodo lyg įsprausta į kampą“, - svarstė J. Kavaliauskienė.

E. Balsio gimnazijos atstovė pažymėjo, jog bendruomenės įtraukimas į švenčių organizavimo, puošimo procesą taip pat labai svarbus. „Pernai buvo labai šauni iniciatyva skirti 100 gyvų eglučių Lietuvos šimtmečiui, jas puošė ir toliau jomis rūpinasi Klaipėdos ugdymo įstaigos. Gaila, kad šiais metais Atgimimo aikštė palikta tuščia ir neatrasta būdų, kaip įtraukti bendruomenę. Kita vertus, jeigu mylime savo miestą, tai pasipuoškime bent savo langus, balkonus, kiemus, vitrinas ir džiaukimės švente“, - ragino J. Kavaliauskienė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.5556

Klaipėdoje žaliąsias rodykles siūloma grąžinti 18 sankryžų (2)

Savivaldybės skuba Susisiekimo ministerijai pateikti sankryžų, kur reikėtų sugrąžinti...

Kretingos rajone – tikras pavasaris: japoniškame sode žydi sakuros (2)

Šių metų žiema savo orais nesiliauja stebinti šiluma – vis pasigirsta žinių apie pražydusias...

Klaipėdiečiai sunerimo dėl triukšmą slopinančių sienelių: teks paaukoti perėją?

Trečiadienį valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai susitiko su Vitės...

Nakvynės namų rekonstrukcija Klaipėdoje žlugo: kur glaudžiasi benamiai? (3)

Klaipėdoje Viršutinėje gatvėje esančių Nakvynės namų padalinio rekonstrukcija prasidėjo dar...

Kada prasidės Šv. Jono bažnyčios atstatymas? (21)

Antradienį Seimas apsisprendė - Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimą Klaipėdoje pripažino...

Top naujienos

Lietuva nesugeba susiskaičiuoti savo vaikų: dingusias mergaites randa viešnamiuose, nusikaltėliams atžalas parduoda ir patys tėvai (114)

Pagal VRM pateikiamą statistiką, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1000 vaikų. Tie patys duomenys rodo,...

„Revolut“ klientai praneša apie įšaldomas sąskaitas: pinigai sulaikomi, atsakymo nesulaukia vyksta tikrinimai (260)

„Mūsų sąskaitos blokuojamos, o pinigai įšaldyti“, – pastaruoju metu portalas DELFI...

Sunkiausią dieną užbaigę Žala ir Jurgelėnas: tai buvo pati šūdiniausia diena šiame Dakare

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas , „ Agrorodeo “ ekipažas, 2020-ųjų metų Dakaro ralį...

Maskvos ir Varšuvos ginče – naujas smūgis (214)

Rusijos gynybos ministerija penktadienį apkaltino Lenkijos pasipriešinimo judėjimą,...

Adamkus: valdantieji negerbia ne tik prezidento, bet ir visos valstybės santvarkos (110)

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus , įvertinęs pastaruoju metu susiklosčiusius...

Gyvai / Vaidotas Žala užbaigė pragarišką paskutinę Dakaro dieną: pagaliau pasiekė finišą atnaujinta 17.35 val. (357)

Visas Dakaro karavanas šiandien pajudėjo iš Harado, Saudo Arabijos miesto, į Kidiją. Laukiantis...

Jau paruošė planą: eismas prie žadamo statyti Nacionalinio stadiono keisis (2)

Ruošiantis Nacionalinio stadiono statyboms, Vilniaus miesto savivaldybė parengė planą, kaip...

NKVD nužudyto Lietuvos karininko ainio svajonė buvo „Žalgiris“, bet karjera iškrėtė pokštą specialiai Krepšinis.lt iš Atėnų (18)

Andy Rautinio karjeroje buvo daug nusivylimų ir sunkių akimirkų – lygiai kaip ir jo giminės...

Karbauskis po susitikimo su Nausėda nustebino: tai buvo kaip „taikos pypkės rūkymas“ papildyta 15:02 val. (376)

Penktadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Skiriasi Justin Xara ir Julija Fedotova: garsūs didžėjai kartu buvo ir gyvenime, ir muzikoje (3)

Skirtingais keliais suka elektroninės muzikos gerbėjams žinomi didžėjai Julija Fedotova ir Justas...