aA
Lyginant su kitais didmiesčiais, Klaipėda pastarąjį dešimtmetį priminė „miegančiąją gražuolę“, tačiau dabar uostamiestis turi geriausią potencialą ir pagrįstų ambicijų stiprėti tyrimais grįstos pramonės, informacinių technologijų ir švietimo srityse, šitaip pritraukdamas naujų investuotojų ir gyventojų. Taip praėjusią savaitę pirmą kartą pagrindinių Klaipėdos verslo ir savivaldos organizacijų surengtame uostamiesčio verslo galimybių pristatymo renginyje Vilniuje kalbėjo ekonomikos, NT ir kitų sričių ekspertai.
Biržos tiltas
Biržos tiltas
© Vakarų ekspresas

Dar iki 2015 m. pagal BVP vienam gyventojui Klaipėda nuolat lenkė Kauną, tačiau nuo 2015-2016 m. krizės ir tranzito srautų su Rytų valstybėmis sumažėjimo šis rodiklis neatsistatė iki šiol ir uostamiestis tebėra trečias „turtingiausias“ šalies miestas. Kita vertus, nuo 2018 m. pradėjus smukti visos ES ir Vokietijos pramonei, Klaipėda su Kaunu labiausiai prisidėjo prie to, kad visos Lietuvos pramonės rodikliai išliktų teigiami, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Vis dėlto Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, kalbėjo, kad Vilniui pademonstravus proveržį prieš gerą dešimtmetį, o Kaunui spurtavus 2014-2015 m., šiandien geras galimybes „iššauti“ turėtų Klaipėda. Tačiau tam uostamiestis turėtų ne tik neapleisti ligšiolinių stiprybių – uosto ar pramonės – bet ir ieškoti galimybių didinti aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą.

„Pagrindinės Klaipėdos problemos kartu yra ir galimybės: infrastruktūros ir talentų trūkumas. Pavyzdžiui, Vilnius su Kaunu turi daug gyventojų ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuje dirbančių darbuotojų, todėl įmonės šiuose miestuose turi daugiau lankstumo tiek samdydamos, tiek atleisdamos. Į šiuos miestus lengviau ateiti investuotojams ir dėl to, kad čia jau yra daug verslo centrų. Manau, kad Klaipėdos verslo lyderiai turėtų susivienyti, galbūt net padaryti „va bank“ sprendimą investuoti į tam tikrus verslo centrus, kad įmonės turėtų kur įsikelti. Klaipėdos pramonės variklis labai stiprus, bet ieškant naujų proveržio krypčių, svarbus ir papildomas postūmis sukuriant verslo, akademinės bendruomenės ir talentų ekosistemą“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto Simas Simanauskas, Klaipėdos miesto vystymo agentūros „Klaipėda ID“ direktorius, tikino, kad ambicingą strategiją „Klaipėda 2030“ pasitvirtinęs uostamiestis jau žengė pirmuosius kryptingus žingsnius jos įgyvendinimo link. Per dešimtmetį siekiama sukurti 25 000 naujų darbo vietų, sulaukti 1,5 mlrd. EUR naujų užsienio investicijų, 2 000 naujų įmonių ir 40 000 naujų gyventojų. Pasak S. Simanausko, per 2019 metus Klaipėdoje buvo sukurta daugiau nei 4 500 darbo vietų, o tuo pačiu pirmą kartą nuo 1996 metų Klaipėdos miesto gyventojų skaičius paaugo – miestas, išankstiniais duomenimis, pasipildė 3000 naujų gyventojų.

Klaipėdos ambicija – išmani pramonė, IT ir uosto plėtra
© Organizatorių nuotr.

„Mūsų prioritetas išlieka švietimas. Puikiai suprantame, kad miestas be stipraus aukštojo mokslo nepasieks užsibrėžtų tikslų. Dėl to dirbame su aukštosiomis mokyklomis peržiūrint studijų programas, siekdami, kad jos atitiktų modernaus verslo poreikius. Taip pat praeitais metais suvienijome visas Klaipėdos aukštąsias mokyklas ir sukūrėme bendrą rinkodarinę kampaniją, kad didintume Klaipėdos studentų pyragą užuot jį aršiai dalinęsi. Kitą vertus, norime, kad studijas baigęs jaunimas galėtų įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, kurios pastaruosius du metus augo sparčiausiai mieste – po 12%. 2019 m. Klaipėda pirmoji Lietuvoje pasiūlė finansinę paskatą paslaugų centrams kurtis ir plėstis, kur miestas kompensuoja dalį biuro nuomos kaštų už įsipareigojimą išlaikyti naujai sukurtas darbo vietas. Šiais metais norime pasiūlyti daugiau priemonių, kurios padėtų integruoti grįžtančius klaipediečius, išlaikytų mieste studijuojančius užsieniečius bei sukurtų terpę atvykti specialistams iš užsienio“, – teigė S. Simanauskas.

Savo ruožtu Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentavo, kad tikrą transformaciją per pastarąjį dešimtmetį išgyvena ir laisvoji zona: startavusi kaip tradicinė gamybos teritorija, šiandien LEZ turi apie 10 tyrimų centrų ir laboratorijų, kurios didina čia dirbančių įmonių kuriamą pridėtinę vertę.

„Anksčiau LEZ investuotojams pardavinėjome kaip infrastruktūrą ir pigesnę darbo jėgą. Šiandien investuotojams jau aktualiau bendruomenė, ekosistema, taip pat talentai, kurie čia ne tik gamintų, bet ir kurtų produktus. Galiu tik pasidžiaugti, kad pastarojo metų mūsų nauji investuotojai yra pirmiausia Klaipėdos protus įdarbinantys tyrėjai ir kūrėjai, ir tik tuomet gamintojai – tarp tokių pavyzdžių minėčiau naujoviškų statybinių medžiagų gamintoją iš Monako „GRH International“ ar tikrą lietuvišką sėkmės istoriją – „Dancer“ elektrobusus“, – kalbėjo E. Kiudulas.

Kita vertus, Klaipėda buvo ir liks uostamiesčiu, o Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas jau jaučiasi išaugęs marškinius ir turintis tolesnių plėtros ambicijų.

Vidmantas Paukštė | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l.e. generalinio direktoriaus pareigas teigė, kad į uosto gilinimo, navigacinių sąlygų gerinimo ir teritorijos plėtros (be išorinio uosto) projektus uostas yra numatęs per 600 mln. EUR investicijų. Šie projektai uostui leistų priimti didžiausius laivus Klaipėdos uoste, atitinkančius pasaulines tendencijas, o tai savo ruožtų didintų visų Klaipėdos ir Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

„Visi gali atsivežti prekių iš, tarkime, Kinijos, tačiau padidinus šalies logistikos konkurencingumą ir ją atpiginus, lietuviškas prekes galima padaryti gerokai konkurencingesnėmis. Dėl šios priežasties jau startuojame su uosto plėtros paruošiamaisiais darbais ir tikimės toliau didinti Klaipėdos konkurencingumą“, – kalbėjo V. Paukštė.

Mindaugas Kulbokas, tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas, Klaipėdai linkėjo daugiau drąsos įgyvendinant stambesnius nekilnojamojo turto projektus, kurie galėtų tapti tiek gyventojų, tiek verslo magnetu.

„Klaipėda šiuo metu nėra vieta, kuri savaime pasirenkama investicijoms. Tačiau Klaipėda, mūsų skaičiavimais, šiuo metu turi 130-140 tūkst. kv. m biurų potencialo. Labai linkiu miesto institucijoms palaikyti neeilinius, išskirtinius projektus, tokius kaip pastaraisiais metais viešumoje minėtos Danės žiočių daugiafunkcinio komplekso idėjos. Kita vertus, sėkmingai Klaipėdoje išplėtotas „Lighthouse“ projektas ne tik pasiteisino komerciškai, bet, tikiu, ir įkvėps kitus investuotojus“, – sakė M. Kulbokas.

Pirmąkart vykusį renginį „Klaipėda verslui“ kartu organizavo „Klaipėda ID“, Klaipėdos LEZ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Kalėdinių papuošimų Klaipėdoje greitai neliks: laikyti visus metus neleidžia orai

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad dalyje miesto vis dar ant gatvių žibintų yra pakabinti...

Raganų kalnas švytės dar du savaitgalius

Ypatingą nuotaiką kuriančias Juodkrantės Raganų kalno šviesas bus galima išvysti ir...

Originali idėja Klaipėdai – plaukiojantys pastatai (11)

Kuršių mariose plaukiojantis kruizinių laivų terminalo pastatas, kurį prireikus būtų galima...

Tarša Klaipėdoje jaunimą paskatino imtis veiksmų: kas savaitę renkasi valyti prišiukšlintų teritorijų (47)

Metų pradžia Klaipėdai prasidėjo ne per geriausiai. Uostamiestį sukrėtė skandalas dėl galimai...

Klaipėdoje atsiras moduliniai darželiai (12)

Prie dviejų Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų turėtų atsirasti laikini moduliniai...

Top naujienos

Policijos „trikojai“ kaip ant delno: žemėlapis, kur jie gali būti visuose Lietuvos miestuose (104)

Policijos pareigūnai į kelius dirbti išėję su itin moderniais mobiliais greičio matuokliais,...

Du dešimtmečius nesibaigianti gyventojų kova su prekybos tinklu: piktinasi, kad parduotuvę šildo jų sąskaita (14)

Vieno Mažeikių daugiabučio gyventojai pasipiktinę dėl daugiau nei du dešimtmečius...

Švedijos centrinis bankas apibrėžia krizės priemones obligacijomis, bet ne palūkanomis (4)

Riksbanko valdytojas Stefanas Ingvesas iš esmės atmetė idėją ekonominio nuosmukio atveju įvesti...

Pasižvalgykite po brangiausius būstus Vilniuje: nuperkami akimirksniu ir be paskolos (19)

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris lemia naujakurių sprendimą renkantis būstą, yra kaina....

Fitoterapeutas Ruolia – kaip maitinti imunitetą: aptarė 4 pasaulyje patvirtintas stiprinimosi priemones (3)

„Jei jums teko susidurti su radikalia terapija, cheminiu ar spinduliniu gydymu, imuniteto stiprinimu...

Spėliojama, kas laimės „Euroviziją“ – Lietuva pirmauja balsavime, lažybose ir kitaip užsitarnauja Europos simpatijas (89)

Patys didžiausi „ Eurovizijos “ gerbėjai neabejotinai žino ir šių metų Lietuvos pasirinkimą...

Didėja tikimybė, kad Airija susivienys

Metas pradėti galvoti, kokie laukia pokyčiai.

Šilta ir besniegė žiema ne visiems šį tą reiškia: apklausa parodė, kiek iš tiesų lietuvių netiki klimato kaita (8)

Paskutiniu metu pasaulyje itin daug kalbama apie klimato kaitą ir tai, kokią įtaką ateities...

Užsienyje gyvenančios lietuvės papasakojo, kiek čia kainuoja vaikų darželiai: apie tokią sumą, kokia – Lietuvoje, net nesvajoja (345)

Sostinėje pakilus valstybinių darželių kainoms, tėvai sujudo. Kai kurie už sausio mėnesį...

Kanapių vartojimas gali labai keistai paveikti atmintį: problema, apie kurią iki šiol niekas nežinojo (17)

Daugybė šalių visame pasaulyje jau leidžia naudoti kanapes rekreaciniais tikslais. Ir tai gali...

|Maža didelių žinių kaina