aA
Lyginant su kitais didmiesčiais, Klaipėda pastarąjį dešimtmetį priminė „miegančiąją gražuolę“, tačiau dabar uostamiestis turi geriausią potencialą ir pagrįstų ambicijų stiprėti tyrimais grįstos pramonės, informacinių technologijų ir švietimo srityse, šitaip pritraukdamas naujų investuotojų ir gyventojų. Taip praėjusią savaitę pirmą kartą pagrindinių Klaipėdos verslo ir savivaldos organizacijų surengtame uostamiesčio verslo galimybių pristatymo renginyje Vilniuje kalbėjo ekonomikos, NT ir kitų sričių ekspertai.
Biržos tiltas
Biržos tiltas
© Vakarų ekspresas

Dar iki 2015 m. pagal BVP vienam gyventojui Klaipėda nuolat lenkė Kauną, tačiau nuo 2015-2016 m. krizės ir tranzito srautų su Rytų valstybėmis sumažėjimo šis rodiklis neatsistatė iki šiol ir uostamiestis tebėra trečias „turtingiausias“ šalies miestas. Kita vertus, nuo 2018 m. pradėjus smukti visos ES ir Vokietijos pramonei, Klaipėda su Kaunu labiausiai prisidėjo prie to, kad visos Lietuvos pramonės rodikliai išliktų teigiami, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Vis dėlto Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, kalbėjo, kad Vilniui pademonstravus proveržį prieš gerą dešimtmetį, o Kaunui spurtavus 2014-2015 m., šiandien geras galimybes „iššauti“ turėtų Klaipėda. Tačiau tam uostamiestis turėtų ne tik neapleisti ligšiolinių stiprybių – uosto ar pramonės – bet ir ieškoti galimybių didinti aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportą.

„Pagrindinės Klaipėdos problemos kartu yra ir galimybės: infrastruktūros ir talentų trūkumas. Pavyzdžiui, Vilnius su Kaunu turi daug gyventojų ir aukštos pridėtinės vertės sektoriuje dirbančių darbuotojų, todėl įmonės šiuose miestuose turi daugiau lankstumo tiek samdydamos, tiek atleisdamos. Į šiuos miestus lengviau ateiti investuotojams ir dėl to, kad čia jau yra daug verslo centrų. Manau, kad Klaipėdos verslo lyderiai turėtų susivienyti, galbūt net padaryti „va bank“ sprendimą investuoti į tam tikrus verslo centrus, kad įmonės turėtų kur įsikelti. Klaipėdos pramonės variklis labai stiprus, bet ieškant naujų proveržio krypčių, svarbus ir papildomas postūmis sukuriant verslo, akademinės bendruomenės ir talentų ekosistemą“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto Simas Simanauskas, Klaipėdos miesto vystymo agentūros „Klaipėda ID“ direktorius, tikino, kad ambicingą strategiją „Klaipėda 2030“ pasitvirtinęs uostamiestis jau žengė pirmuosius kryptingus žingsnius jos įgyvendinimo link. Per dešimtmetį siekiama sukurti 25 000 naujų darbo vietų, sulaukti 1,5 mlrd. EUR naujų užsienio investicijų, 2 000 naujų įmonių ir 40 000 naujų gyventojų. Pasak S. Simanausko, per 2019 metus Klaipėdoje buvo sukurta daugiau nei 4 500 darbo vietų, o tuo pačiu pirmą kartą nuo 1996 metų Klaipėdos miesto gyventojų skaičius paaugo – miestas, išankstiniais duomenimis, pasipildė 3000 naujų gyventojų.

Klaipėdos ambicija – išmani pramonė, IT ir uosto plėtra
© Organizatorių nuotr.

„Mūsų prioritetas išlieka švietimas. Puikiai suprantame, kad miestas be stipraus aukštojo mokslo nepasieks užsibrėžtų tikslų. Dėl to dirbame su aukštosiomis mokyklomis peržiūrint studijų programas, siekdami, kad jos atitiktų modernaus verslo poreikius. Taip pat praeitais metais suvienijome visas Klaipėdos aukštąsias mokyklas ir sukūrėme bendrą rinkodarinę kampaniją, kad didintume Klaipėdos studentų pyragą užuot jį aršiai dalinęsi. Kitą vertus, norime, kad studijas baigęs jaunimas galėtų įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, kurios pastaruosius du metus augo sparčiausiai mieste – po 12%. 2019 m. Klaipėda pirmoji Lietuvoje pasiūlė finansinę paskatą paslaugų centrams kurtis ir plėstis, kur miestas kompensuoja dalį biuro nuomos kaštų už įsipareigojimą išlaikyti naujai sukurtas darbo vietas. Šiais metais norime pasiūlyti daugiau priemonių, kurios padėtų integruoti grįžtančius klaipediečius, išlaikytų mieste studijuojančius užsieniečius bei sukurtų terpę atvykti specialistams iš užsienio“, – teigė S. Simanauskas.

Savo ruožtu Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentavo, kad tikrą transformaciją per pastarąjį dešimtmetį išgyvena ir laisvoji zona: startavusi kaip tradicinė gamybos teritorija, šiandien LEZ turi apie 10 tyrimų centrų ir laboratorijų, kurios didina čia dirbančių įmonių kuriamą pridėtinę vertę.

„Anksčiau LEZ investuotojams pardavinėjome kaip infrastruktūrą ir pigesnę darbo jėgą. Šiandien investuotojams jau aktualiau bendruomenė, ekosistema, taip pat talentai, kurie čia ne tik gamintų, bet ir kurtų produktus. Galiu tik pasidžiaugti, kad pastarojo metų mūsų nauji investuotojai yra pirmiausia Klaipėdos protus įdarbinantys tyrėjai ir kūrėjai, ir tik tuomet gamintojai – tarp tokių pavyzdžių minėčiau naujoviškų statybinių medžiagų gamintoją iš Monako „GRH International“ ar tikrą lietuvišką sėkmės istoriją – „Dancer“ elektrobusus“, – kalbėjo E. Kiudulas.

Kita vertus, Klaipėda buvo ir liks uostamiesčiu, o Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas jau jaučiasi išaugęs marškinius ir turintis tolesnių plėtros ambicijų.

Vidmantas Paukštė | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l.e. generalinio direktoriaus pareigas teigė, kad į uosto gilinimo, navigacinių sąlygų gerinimo ir teritorijos plėtros (be išorinio uosto) projektus uostas yra numatęs per 600 mln. EUR investicijų. Šie projektai uostui leistų priimti didžiausius laivus Klaipėdos uoste, atitinkančius pasaulines tendencijas, o tai savo ruožtų didintų visų Klaipėdos ir Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

„Visi gali atsivežti prekių iš, tarkime, Kinijos, tačiau padidinus šalies logistikos konkurencingumą ir ją atpiginus, lietuviškas prekes galima padaryti gerokai konkurencingesnėmis. Dėl šios priežasties jau startuojame su uosto plėtros paruošiamaisiais darbais ir tikimės toliau didinti Klaipėdos konkurencingumą“, – kalbėjo V. Paukštė.

Mindaugas Kulbokas, tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas, Klaipėdai linkėjo daugiau drąsos įgyvendinant stambesnius nekilnojamojo turto projektus, kurie galėtų tapti tiek gyventojų, tiek verslo magnetu.

„Klaipėda šiuo metu nėra vieta, kuri savaime pasirenkama investicijoms. Tačiau Klaipėda, mūsų skaičiavimais, šiuo metu turi 130-140 tūkst. kv. m biurų potencialo. Labai linkiu miesto institucijoms palaikyti neeilinius, išskirtinius projektus, tokius kaip pastaraisiais metais viešumoje minėtos Danės žiočių daugiafunkcinio komplekso idėjos. Kita vertus, sėkmingai Klaipėdoje išplėtotas „Lighthouse“ projektas ne tik pasiteisino komerciškai, bet, tikiu, ir įkvėps kitus investuotojus“, – sakė M. Kulbokas.

Pirmąkart vykusį renginį „Klaipėda verslui“ kartu organizavo „Klaipėda ID“, Klaipėdos LEZ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Palanga ruošiasi stintų šventei, o Nidoje „Stintapūkis“ nevyks

Palanga po metų pertraukos vasarį kvies į tradicinę stintų šventę, tuo metu Kuršių nerija...

Pamario gyventojai baiminasi antros potvynio bangos

Pamarį okupavusio potvynio zonoje kol kas esminių pokyčių nėra.

Klaipėdiečius gąsdina prie pat gatvės esantis avarinės būklės pastatas: tik laiko klausimas, kada jis subyrės (7)

Klaipėdiečiams seniai kyla klausimas, ar tas Naujojoje Uosto gatvėje stovivntis istorinis pastatas...

Į Parnidžio kopą ves nauji laiptai, senieji bus demontuoti

Šių metų pavasarį į Nidos Parnidžio kopą kurorto svečiai turės kilti naujais laiptais, jie...

Klaipėda mini 99-ąsias prijungimo prie Lietuvos metines (5)

Klaipėda šeštadienį mini iškilmingą sukaktį – prijungimo prie Lietuvos 99-ąsias metines.

Top naujienos

Policiją sudomino tiesioginės transliacijos feisbuke: įkliuvo drabužius „gyvai“ demonstravusi pardavėja (85)

Socialiniame tinkle „ Facebook “ tiesiogines transliacijas rengusi ir jų metu įvairius...

Taivano planus Lietuvoje ekspertai vertina atsargiai: patys galime būti nepasiruošę investicijoms (7)

Lietuvos konfliktas su Kinija dėl Taivano gali tapti netikėta galimybe – investicijomis į...

D+Eglė Šiugždinytė

Teisininkas atsako: ar galima atleisti nėščią darbuotoją per bandomąjį laikotarpį?

Naujiena apie naują šeimos narį įprastai yra džiuginanti, tačiau kartais sukelianti ir...

JAV nurodė amerikiečių diplomatų šeimoms palikti Kijevą (1)

Jungtinės Valstijos nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos...

Pritrūkus darbuotojų svarbiose srityse leidžiama dirbti sergantiesiems COVID-19 (2)

Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams,...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Morozovas – apie vyrų supergalią, kuri atsiskleidžia tik susilaukus vaikų

7 minutės. Tiek vidutiniškas tėtis vidutiniškai skiria laiko vaikui per dieną sočioje,...

Mirė garsus prancūzų dizaineris Thierry Mugler

"Tesiilsi jo siela ramybėje". Taip apie garsaus dizainerio Thierry Muglerio mirtį sekmadienį...

Macrono siekis, kad ES įgyvendintų pasaulinį mokesčių susitarimą, susiduria su kliūtimis (3)

Europos Sąjungos valstybės skeptiškai vertina perspektyvą, kad prezidentas Emmanuelis Macronas...

Izoliacija tampa privaloma tik turėjus kontaktą su sergančiuoju COVID-19 šeimoje

Nuo pirmadienio izoliacija tampa privaloma tik po kontakto su sergančiuoju koronavirusu šeimoje,...

Kaune uždaromas COVID-19 vakcinavimo centras Ledo rūmuose

Pirmadienį Kaune uždaromas COVID-19 vakcinavimo centras Ledo rūmuose: gyventojai ir toliau galės...