Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis „Vakarų ekspresui“ paaiškino, jog minėtoje vietoje prekyba apskritai nebuvo galima, nes žeme disponuoja Savivaldybė, o ne UAB „Senasis turgus“.
„Ten yra automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta prekybai. 2022-aisiais vyks minėtos aikštės remontas, todėl vaisių ir daržovių prekeiviams pasiūlyta persikelti į atsivėrusią erdvę iš kitos pusės, kur buvo nugriauti sovietiniai paviljonai. Manome, kad ši vieta – dar patrauklesnė, nes yra arčiau Tiltų ir Herkaus Manto gatvių, labiau matoma“, – teigė jis.
Tvyro nežinia
Klaipėdiečių pamėgtas Senasis turgus pastaraisiais metais išgyvena įvairių pokyčių laikotarpį. Šių metų pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu nuspręsta UAB „Senasis turgus“ prijungti prie UAB „Naujasis turgus“, tokiu būdu į vienos Savivaldybės bendrovės rankas perduodant dviejų turgaviečių administravimą.
Dešimtmečius pokyčių nematęs Senasis turgus dar prieš tai sulaukė pirmųjų investicijų: 2020-aisiais už 100 tūkst. eurų buvo atnaujintas pagrindinis paviljonas: išklota nauja grindų danga, pakeistos šaldymo vitrinos, halė naujai suskirstyta zonomis, kur žiemą iš lauko persikėlė dalis prekybininkų.
Šiemet su žeme sulyginti ir sovietmečio laikų mūriniai prekystaliai su stoginėmis, buvę arčiau Taikos prospekto. Vietoj avarinės būklės nebenaudojamų pavėsinių parengta turgavietės aikštė prekybai ir renginiams. Vienas pirmųjų – kalėdinė mugė – jau įvyko praėjusį šeštadienį.
Aiškėja, kad pokyčių neišvengs ir pagrindinio paviljono vakarinėje dalyje esanti erdvė. Formaliai automobilių stovėjimo aikštelėje daugybę metų vyksta kasdienė lauko prekyba vaisiais, daržovėmis. Šeštadieniais į Turgaus aikštę suplūsta dar daugiau prekeivių, siūlančių įsigyti rūkytos mėsos gaminių ir kt.
„Turgavietėse apsiperku kone kasdien ir galiu pasakyti, kad Senajame turguje produktų kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Šeima ypač pamėgusi yra lauko prekeivių Turgaus aikštėje pardavinėjamus šviežius vaisius, daržoves.
Dabar – mandarinų, apelsinų, persimonų metas, tad noriai šiuos žiemos vaisius perkame Senajame turguje, kuriame vaisiai kainuoja pigiau nei kitose turgavietėse. Sužinojome, kad mūsų pamėgti prekeiviai yra varomi lauk“, – „Vakarų ekspresui“ sakė klaipėdietis Darius.
Pakalbinus pačius prekeivius, šie savo ateitį piešė miglotai.
„Pasiūlė mums persikelti į uždarą paviljoną, bet mums jis netinka. Ką veiksime? Nežinau, po sausio 1-osios ant krosnies sėdėsime“, – teigė vienas turgaus prekeivis. Esą keista yra aplinkybė, jog aikštėje daugybę metų prekiaujantys žmonės anksčiau niekam neužkliuvo, o dabar kažkodėl juos sugalvota išvaryti.
Siūlo alternatyvą
UAB „Naujasis turgus“ direktorius ir laikinasis Senojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog nebeleisti prekiauti Turgaus aikštėje – miesto Savivaldybės sprendimas.
„Buvo pasakyta, kad mes neturime juridinės teisės ten vystyti veiklą. Prašėme leidimo ir toliau prekiauti, bet jo negavome. Ta aikštė – tai automobilių parkavimo vieta, todėl rūpinamasi ir žmonių saugumu.
Galbūt dėl to, kad ten reikės naudoti kasos aparatą, o lauke jo nereikia. Naujajame turguje puikiai vyksta prekyba ta pačia ūkininkų produkcija, vaisiais, daržovėmis ir uždaroje halėje su kasos aparatais. Ieškosime išeičių. Vienas iš variantų – persikelti į aikštelę nugriautos prekybvietės vietoje“, – teigė jis.
Anot E. Simokaičio, sprendimas nebeleisti prekiauti Turgaus aikštės automobilių stovėjimo vietoje priimtas po neseniai atlikto uostamiesčio Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo.
„Paaiškėjo, kad toje aikštėje UAB „Senasis turgus„ apskritai nebuvo galima vykdyti lauko prekybos, nes teritorija nėra valdoma minėtos bendrovės.
Ji – Savivaldybės administracijos žinioje, o ten numatytas aikštės remontas, tad vienokiu ar kitokiu būdu prekybininkams būtų reikėję šią vietą palikti. Tačiau jie gali persikelti arčiau Tiltų ir Herkaus Manto gatvių“, – komentavo jis.
Ateities planuose numatytas ir visos Turgaus aikštės teritorijos sutvarkymas su buvusių prieškarinių pastatų atstatymo galimybe, modernios turgavietės įrengimu.
„Tačiau norint investuoti reikia turėti ir lėšų. Dabar bus bandoma parduoti bendrovės veiklai nereikalingus pastatus. Sutvarkius teritoriją ši vieta gali tapti reprezentacine miesto erdve. Senasis turgus galėtų organizuoti muges, pasikviesti amatininkus, suteikti vietą ir infrastruktūrą maitinimo paslaugų verslininkams“, – svarstė V. Karmanovas.
