Idėją, kad Mogiliovas nevertas Klaipėdos gatvės pavadinimo ir šis turi būti pakeistas, miesto valdžiai 2022-ųjų pavasarį pateikė kelis tūkstančius pietinės miesto dalies gyventojų interesams atstovaujanti „Berželio“ bendruomenė, tačiau po visų būtinų procedūrų konstatavus, kad siūlomam pakeitimo variantui negalima pritarti, procesas sustojo.
Pokyčius inicijavusi gyventojų atstovė teigia, kad nežino, kaip elgtis toliau, o iš politikų ar Savivaldybės administracijos niekas panašių siūlymų neteikia, nors teigiama, kad šiam klausimui ateis eilė.
Nenori sąsajų su Baltarusija
Siūlymą keisti Mogiliovo gatvės pavadinimą tuometinei uostamiesčio Tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai „Berželio“ bendruomenė pateikė praėjus maždaug savaitei po to, kai Rusija Ukrainoje pradėjo karą.
2022-ųjų kovo 3-iąją įvykusiame komisijos posėdyje pristatyti šios idėjos motyvai: Mogiliovo gatvės pavadinimas visada buvo svetimas gyventojams, jį reikia keisti į lietuvišką, be to, Klaipėdos partnerystė su Baltarusijos miestu nutraukta, o Baltarusija palaiko Rusijos agresiją. Be to, Mogiliovo gatvės pavadinimas yra svetimas viso kvartalo koncepcijai, nes jame esančios gatvės yra gavusios vardus pagal greta buvusių kaimų pavadinimus – pavyzdžiui, Bandužių, Vaidaugų, Lūžų, Budelkiemio, Kuncų, Markučių gatvės.
Iki šiol nuomonė nepasikeitė, sako „Berželio“ bendruomenės pirmininkė Audronė Zalumskienė.
„Tai buvo mano iniciatyva, aš pasiūliau. Ne savo, bendruomenės vardu. Gyventojai dažnai išsakydavo nepasitenkinimą dėl to pavadinimo ir man pačiai jis asocijavosi su Baltarusija, kai tokie politiniai niuansai. Kas istoriją žino ir politika domisi, tikrai yra prieš tokį pavadinimą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Zalumskienė.
Tuometinei komisijai vadovavęs miesto Tarybos narys Arvydas Cesiulis irgi sako, kad sąsajų su Baltarusija Klaipėdoje neturėtų likti ne tik dėl šios valstybės pozicijos karo klausimu, bet ir pasienyje su šia valstybe kilusios neteisėtų migrantų krizės.
„Mes buvome sutarę – atsisakome visko, kas baltarusiška: buvo tik prasidėjęs karas, Baltarusijos pozicija jo atžvilgiu, pasienio reikalai visi. Aš tam pritariau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Cesiulis.
Remiantis 2022-ųjų kovo 3-iosios komisijos posėdžio protokolu, Mogiliovo pavadinimas gatvei buvo suteiktas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, taip įprasminant abiejų miestų partnerių įmonių ir meno kolektyvų bendradarbiavimą, kuris Sovietų Sąjungoje buvo laikomas socialistinio lenktyniavimo forma. Beje, Mogiliovo pavadinimo atsisakymo klausimas keltas ir 1988 metais.
Po karo Ukrainoje pradžios Mogiliovas kartu su Rusijos miestais Kaliningradu ir Čerepovecu išbrauktas iš Klaipėdos miestų partnerių sąrašo.
Dabar jame – 12 pasaulio miestų: Gdynė ir Ščecinas (Lenkija), Klivlandas (JAV), Karlskrona (Švedija), Kudži (Japonija), Kotka (Suomija), Liepoja (Latvija), Zasnicas, Liubekas, Manheimas (Vokietija), Šiaurės Tainsaidas (Jungtinė Karalystė), Odesa (Ukraina).
Klausimas „pakibo“
Prieš dvejus metus Mogiliovo gatvę siūlyta pervadinti į Žardės, Gibišių ar Liudviko Stulpino, tačiau šioms idėjoms nepritarta dėl to, kad šie pavadinimai yra panašūs arba identiški netoliese esančioms gatvėms.
Po neigiamo sprendimo Tarybos nariai taip pat siūlė idėjos iniciatoriams ne tik pateikti kitus variantus, bet ir atlikti gyventojų apklausą.
A. Zalumskienė sako, kad nuo to laiko nieko daugiau nedarė, nes nežino, kaip elgtis, be to, priešiška reakcija jai kelia neigiamas emocijas.
„Aš nieko daugiau nedariau, nes supratau, kad daugiau nieko ir nepakeisiu. Bet mielai daryčiau, jeigu žinočiau, kad galima padaryti. Vien dėl besipriešinančiųjų keliamo triukšmo ir dėl purvo pylimo nenoriu. Be to, valdžia keitėsi, taip ir „pakibo“ tas klausimas“, – kalbėjo A. Zalumskienė.
Bendruomenės pirmininkė teigia, kad organizacija atstovauja kelių tūkstančių gyventojų interesams – be dalies namų Mogiliovo gatvėje, jai taip pat priklauso poriniais numeriais pažymėti Budelkiemio ir Kuncų gatvių namai.
Ne prioritetas
Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui miesto Taryboje neliko Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos, ją pakeitė speciali grupė, kuri savo rekomendacijas teikia merui.
Grupės pirmininkės pavaduotojas, Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiuo metu yra svarbesnių darbų nei Mogiliovo gatvės keitimas.
„Senos sudėties komisija savo kadenciją baigė, o dabar merui patarimus teikia nauja grupė. Ji jau buvo susibūrusi, bet tai – tik pati darbo pradžia, o, mano manymu, šiandien yra ir svarbesnių darbų, kurie susikaupė per tą laiką“, – sakė V. Juška.
Anot jo, tarp prioritetų dabar yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reikalavimai Savivaldybei, pagal kuriuos reikia vertinti Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimų keitimą.
„Kol kas mes koncentruojamės į šią problematiką“, – teigė V. Juška.
Jo manymu, Mogiliovo gatvės keitimo klausimas turėtų sulaukti savo eilės.
„Tikrai neatmetu tokio varianto, kad naujos sudėties grupė grįš ir prie Mogiliovo gatvės klausimo“, – kalbėjo Savivaldybės atstovas.
Tarybos narys A. Cesiulis sako, kad miestas turėtų priimti sprendimą dėl Mogiliovo gatvės vien dėl to, kad pradėtą reikalą būtina užbaigti.
„Dabartiniai miesto vadai, kurie atsako už tuos klausimus, ne kartą kalbėjo – turime priimti sprendimą, bet jokio projekto administracijai kol kas pateikta nėra. Gal grupė turėtų grįžti prie to, gal reiktų klausimą kelti ir merui, ir Tarybai – baikime vieną kartą tą temą, kurią pradėjome ir niekaip neužbaigiame. Nesolidu“, – kalbėjo A. Cesiulis.
Kieno iniciatyva?
A. Zalumskienė sako, kad mielai sugrįžtų prie siūlymų teikimo dėl Mogiliovo gatvės pavadinimo, jeigu tik kas ją užvestų ant kelio – ką daryti toliau?
„Jeigu aš turėčiau didesnį pritarimą, žinočiau, kad mes nenorime tokio bjauraus gatvės pavadinimo, tai aš tikrai daryčiau visus žingsnius – padaryčiau viską, ko trūksta, tik jeigu kas pasakytų – ko“, – kalbėjo ji.
V. Juškos nuomone, gyventojai turi lemiamą vaidmenį sprendžiant tokius klausimus, o miesto valdžia jiems gali tik padėti.
„Jeigu gatvių pavadinimų keitimą vertinsime pagal teisės aktus, tai yra miesto Tarybos prerogatyva, bet aš manau, kad Savivaldybė galėtų padėti gyventojams apsispręsti, suorganizuoti apklausą, viešinti tuos dalykus. Savivaldybė ne pati sau dirba, dirba miesto gyventojų labui, todėl jie ir turėtų lemiamą vaidmenį vaidinti“, – sakė V. Juška.
„Berželio“ pirmininkė prisimena, kad miesto valdžios atstovai idėją palaikė, tačiau buvo nepatenkintų gyventojų.
„Savivaldybės komisija buvo irgi už – kad reikia keisti, su viešojo transporto organizatoriais buvo susitikimas, jie geranoriškai reagavo. Labai rimtai pažiūrėta buvo. Tik gyventojų buvo nepatenkintų“, – sakė A. Zalumskienė.
Kita pusė
2022 metų balandį didžiausiame peticijų portale Lietuvoje buvo paskelbta iniciatyva „Už tai, kad Mogiliovo gatvės pavadinimas nebūtų pakeistas“. Jos autoriai savo prašymą motyvuoja tuo, kad šiuo vardu žinomas Klaipėdos mikrorajonas yra neatskiriama miesto kultūros ir istorijos dalis bei grėsme sunaikinti kai kurių gyventojų identitetą.
„Prašome nekeisti Mogiliovo gatvės pavadinimo, nes: Mogiliovo mikrorajonas įrašytas dainose, pasakojimuose, žmonių atmintyje ir vis dar yra garsiai įvardijamas kaip neatskiriama kultūrinė dalis. Mogiliovo gatvė daugeliui jaunų žmonių asocijuojasi su hip-hopo atlikėjais ir graffiti artistais bei daugeliu kitų menininkų ir sportininkų, kuriems tai – jų istorijos dalis. Pakeisdami pavadinimą, sunaikinsit mūsų identitetą“, – rašoma puslapyje.
Internetinę peticiją per tris mėnesius parėmė 974 parašai. Tiesa, šiame portale pasirašant peticiją nebūtina naudoti elektroninį parašą ar kitaip identifikuoti savo tapatybę patvirtinant ją asmens dokumentais.
J. Rimkumi prisistatęs ir daugiau apie save jokių duomenų nepateikiantis iniciatorius nurodė, kad peticija bus teikiama Klaipėdos savivaldybei, jis darbo administravimui surinko 140 eurų paramos.
Pagal portalo taisykles, teikiant peticiją adresatui būtina pateikti ir pasirašiusiųjų duomenis.
Tačiau Klaipėdos tarybos Peticijų komisijos vieši protokolai atskleidžia, kad pasiūlymas Savivaldybėje nebuvo svarstytas.
Nors V. Juška prisimena, kad Savivaldybę kalbos apie tai buvo pasiekusios.
„Pamenu, kad ir jaunimas įsijungė į diskusiją – pasirodo, anot jų, Mogiliovo subkultūra yra labai žinoma Lietuvoje“, – teigė jis.