aA
Kovo 13 d. suėjo lygiai 105-eri, kai prie Kretingos pranciškonų bažnyčios buvo įkurta labdaros valgykla. Sovietmečiu jos veikla buvo nutrūkusi, o 1994-ųjų liepą Kretingos mažesnieji broliai pranciškonai savo namuose įkūrė labdaros valgyklą „Rūpestėliai“, kuri vienintelė tokia Lietuvoje veikia nepertraukiamai 27-erius metus.
Aisto Mendeikos nuotr.
Aisto Mendeikos nuotr.

Pradžia buvo sunki

Po Nepriklausomybės atkūrimo vėl atkurtos labdaros valgyklos pradžia buvo sunki: broliai su entuziazmu, prašydami materialinės paramos, ištiesę rankas apėjo visas rajono įstaigas ir organizacijas, važinėjo po kaimus ir prašė žmonių, kad šie paaukotų maisto produktų labdaros valgyklai. O tėvas Leopoldas tuo metu Vokietijoje parūpino virtuvės įrangą.

Nuo pat įkūrimo dienos labdaros valgyklos lankytojais tapo žmonės, kuriems sunku adaptuotis šiuolaikinėje visuomenėje: pažeisti alkoholio, narkotikų, nedarbo, sunkios ligos bei asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų.

Tačiau čia maitinasi ir daugiavaikės šeimos, kurios maistą nešasi į namus. Ir kasmet valgyklos lankytojų skaičius auga. Tarp valgytojų, atsirado nauja atskirties grupė – benamiai, kuriems reikalinga ypatinga pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra praradę savo orumą ir siekia išgyventi gaunant tik lėkštę sriubos, į juos yra žvelgiama su ypatingu rūpesčiu.

Ištesėjo buvusiai varguolių globėjai duotą pažadą

Šiandien labdaros valgykloje „Rūpestėliai“ dirba dvi pasiaukojančios senjorės – aštuoniasdešimtmetė Vita Petrauskaitė su savanore padėjėja, 60-ies metų Danute Mikulskiene, aukojančios savo laiką ir širdis Kretingos varguoliams.

Vita valgykloje dirba šeštus metus, o Danutė – dvidešimt šeštus.

Aisto Mendeikos nuotr.
Aisto Mendeikos nuotr.

Danutė atsimena, kaip į darbą atėjusi ir Vita: „Tądien tarkavome ir raugėm burokus. Daug daug burokų! Oi, kaip darbavomės ir plušėjome.“

Beje, Vita į valgyklą atėjo ypatingai – tęsėdama prieš mirtį duotą pažadą Apolonijai Bernotienei, ilgametei valgyklos šeimininkei, čia išdirbusioje iki 92-ejų metų.

Danutė irgi atsimena tą atvejį: „Vita juk buvo slaugytoja. Atėjo slaugyti Apolonijos, kai ji jau buvo silpna. Tuomet Apolonijai buvo maždaug devyniasdešimt dveji, buvo susilaužiusi koją, nebepajėgė viena išvirti milžiniško katilo sriubos, o gydytojai jai davė mažai laiko. Vita savo nuoširdžiu rūpinimusi, dėdama dideles pastangas ir suteikdama nuoširdžią pagalbą, išslaugė Apoloniją dar dvejus metus. Nors Vita tik laikinai pavaduodavo Apoloniją, kol ši sirgo, bet štai – mudvi po šiai dienai čia.“

Vita papasakoja, kaip davusi tą lemtingąjį pažadą. „Apolonija jau atsigulė į ligoninę, buvo susilaužiusi koją. Tai įvyko visai prieš mirtį. Paprašė išpildyti jos prašymą – nepalikti valgyklos, o aš ir pažadėjau. Tada nelabai ir supratau. Maniau, kad Apolonija dar pasveiks… Nemaniau, kad tą dieną ir numirs… Pamenu, dar čia stovėjo kunigas, – mosteli ranka, nurodydama vietą. – Ir aš kunigui visa tai išsakiau. Pasisakiau, kad kaip ir nenoriu priimti to, kad nesitikėjau… O kunigas manęs paklausė, o kaip gi, negi tu netikėjai, kad ji jau išeis?“

Ir moteris sukrečiantį pasakojima tęsia toliau: „Tai buvo paskutinis mirštančiosios noras, jau negalėjau atsakyti“. Ir toliau jau kalba džiaugsmingiau: „Jei būtų nekokie vadovai, gal ir išeitume mudvi, bet kad mūsų vadovė Akvilė Virbalienė tokia nuostabi, tokia gera. Ir kunigai, visi broliai puikūs, kad dabar čia tiesiog rojus. Tad vis dar esame.“

Viso pokalbio metu aštuoniasdešimtmetė Vita kalba su plačia nuoširdžia šypsena veide, tik retsykiais šmėsteli rimtumas akyse.

Kasdien – po 50 porcijų

Darbo dienomis moterys pagamina apie penkiasdešimt porcijų ir sukrauna nešulius maisto namo. Moterys keliasi kiekvieną rytą labai anksti. Šeštą valandą ryto jau būna virtuvėje. „Ateinam šeštą, atsigeriam kavos ir kimbam į darbus. O jau pusę dešimtos ateina pirmieji valgytojai“, – sako Vita.

Danutė valgyklą pažįsta labai gerai, nes kadaise besikeičiant santvarkoms ir pačiai valgykla buvo tapusi parama. Būtent taip kretingiškė ir įsidarbinusi per seserį, kuri pažinojusi Apoloniją. Abi jaunystėje dirbusios fabrike „Laisvė“.

„Dirbau ir siuvykloje, ir kulinarijoje, įvairiose srityse, bet kai įmonės viena po kitos bankrutavo, galiausiai aš, neturėdama nei darbo, nei pajamų, pati atėjau į valgyklą. Vėliau ėmiau padėti, buvau Apolonijos padėjėja“, – atvirai pasakoja moteris.

Moterys sako, kad ankščiau, kai varguoliai būdavo maitinami pačioje valgykloje, prieš pora metų čia tesusirinkdavo koks 10-15 žmonių. „O dabar tiek žmonių, kad salėje jau net netilptų, – viena kitai pritardamos kalba. – Dėl karantino maistą atiduodam pro langelį, o valgantieji ryšulėlius išsineša.”

Dabar valgykla išgyvena tik iš rėmėjų. Pasak Vitos, daugiausia prisideda maisto bankas ir pavieniai ūkininkai, tačiau maistą vis tiek tenka taupyti.

Danutė priduria: „Aš nežinau, iš kur tiek jėgų ir kodėl ana taip daro – viską su tokia meile, kiek įdeda pastangų.”

Bekalbėdamos moterys papasakoja, kaip taupiai joms tenka dirbti: “Kai gauname mėsos, ją sunormuojame, nes produktų gauname ne kiekvieną dieną, tad turime pasilikti atsargai.“

Vita parodo į ant stalviršio gulinčius tuziną svogūnų: ,,Šį kartą gavome tik tiek, tad negaliu visų sudėti, nes kitą kartą jau neturėčiau, todėl naudojame taupiai.“

Neužmušamos!

Užklausus gerųjų virėjų, kiek daugiausia yra tekę suruošti porcijų, jos paaiškina, kad būtent per karantiną padaugėjo žmonių.

„Oi, kaip buvo sunku. Pernai net išvežiojome maistą į namus. Mes gaminome, o trys savanoriai išvežiodavo. Tekdavo pagaminti apie devyniasdešimt porcijų! Per pirmąjį karantiną ir pačios bijojome, ir vienuolyne sirgo broliai. Mes niekur neidavome, saugojomės, tik gaminome maistą ir viską be perstojo šveisdavome ir vėdindavome. Mus ateidavo tikrinti. Patikrina, o mudvi sveikos. Tuomet atėjo antroji banga. Tuo laikotarpiu, nors ir saugojomės, pas mus į virtuvę net sergantys darbuotojai buvo įėję ir su mumis kalbėjosi, bet štai mus patikrino ir vėl – mes sveikos, – juokiasi Vita ir Danutė. – Na, mes neužmušamos!“

Šiai dienai Vita su Danute prasitaria, kad jau viskas nurimę, visi persirgę, o jos pačios ramiai laukiančios skiepų. Vita priduria: „Mūsų visi valgytojai sveiki. Kaip ėjo valgyti, taip ir ateina.“

Danutė priduria: „Mat, jei tik susirgtų mūsų valgytojai, jau su temperatūromis neaeitų ir iki valgyklos, neturėtų jėgų. Per tiek metų, kiek dirbu, jau praktiškai visi yra pasikeitę, nes mes jau pažįstame kiekvieną ateinantį. Jei neateina, vėliau išgirstame, kad turbūt jau numirė. Bet netrukus ateina kiti.“

Jau ateina tik tie, kam reikia

Moterys atvirauja, kad dauguma nesupranta, jog tai labdara ir priima tai kaip įprastą dalyką, bet pasitaiko ir labai dėkingų žmonių. Čia vėl paaiškina šešiasdešimtmetė Danutė: „Vienas vyriškis ateina pas mane ir vis klausia, kaip tai Vitai reiktų atsidėkoti, ar kokių saldainių, ar gėlių atnešti. Bet kur jis, žmogus, tegaunąs 140 eurų invalidumą. O visa šeima ir giminės išmirę, nėra kas padėtų. Tad kaip žmogui išgyventi? Tikrai sudėtinga. Ankščiau dar čia ateidavo ir užklysdavo tie, kurie vis dėl to gali pragyventi, bet dabar, nors žmonių padaugėjo, jaučiame, kad ateina tikrai tie, kuriems reikia.“

Vita ir pati atneša produktų į „Rūpestėlių“ virtuvę.

Pasak Danutės, Vita gamina patį skaniausią kisielių, kurio laukdami net kai kurie stoviniuoja tarpduryje, nes žino, jog Vita pavaišins. O pati Vita kuklinasi: „Aš gyvenu sodyboje, ten turiu juodą serbentą, raudoną serbentą ir geltoną serbentą. Man pačiai uogų per daug, tad jas verdu, darau uogienes, vakumuoju visaip ir iš prikrauto rūsio jau atnešu čia.“

Paaukoti labdaros valgyklai „Rūpestėliai“ galima čia:

Gavėjas: Kretingos Apreiškimo vienuolynas.

Sąsk. nr.: LT044010041800032317, Luminor bankas

Paskirtis: „Auka maisto išvežiojimui“ arba „Auka maistui“.

Laikraštis „Švyturys“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.8182

Šilutėje itin trūksta dviejų profesijų atstovų: darbdaviai juos tiesiog graibsto Užimtumo tarnyba: labiausiai nemotyvuoti dirbti – jaunimas (21)

Šilutės rajono verslai po karantino jau atsigauna, tačiau darbdaviams šiuo metu labai trūksta...

Rugpjūčio pabaigoje vyks Gargždų miesto šventė – gyventojai bus kviečiami ieškoti stebuklo (1)

768-oji Gargždų miesto gimtadienio šventė šiemet kvies susipažinti su 4 vandenų krašto...

Julija Mackevičiūtė | D+

Kaip mažai kam žinomas uostelis tapo geidžiamiausia vieta praleisti vasaros naktį: į buvusį žvejų kaimą atvyksta ne tik lietuviai

Tikriausiai ne vienas esate girdėjęs apie pamaryje esantį ir turistus vis labiau viliojantį...

Nesibaigia diskusijos dėl Klaipėdos švyturio atvėrimo lankytojams: baiminamasi, kad teritorija galimai nesaugi gyventojams (1)

Perdavus Klaipėdos švyturį savivaldybei, daugelį metų uždaras buvęs objektas galėtų būti...

Didieji uostamiesčio fontanai veiks ilgiau: savivaldybė atsižvelgė į gyventojų prašymus

Nuo šios savaitės didieji miesto fontanai veiks nauju režimu, leisiančiu dažniau ir ilgiau...

Top naujienos

Vyriausybė patvirtino ribą, kurią peržengus vėl sugrįšime prie tam tikrų ribojimų antikūnų testai į Galimybių pasą turėtų būti įtraukti rugpjūtį (71)

Vyriausybė pasitarime trečiadienį pasitvirtino, kokiomis priemonėmis bus valdomas koronavirusas,...

Vyriausybė siūlo sukti Latvijos keliu: darbdaviai galėtų nušalinti nesiskiepijančius darbuotojus (38)

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstant priemones, kuriomis toliau būtų valdomas koronaviruso...

Turkijos ekspertai tiesiai šviesiai bedė pirštu į rusų turistus: taisyklės jiems neegzistuoja (5)

Remiantis naujausiais duomenimis, per pastaruosius du su puse mėnesio Turkijoje sergamumas...

Bilotaitė: šiuo metu vežti migrantų į Dieveniškes neketinama (403)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu neketinama vežti migrantų į...

Apie egzotišką kelionę tauragiškis sužinojo iki išvykimo likus mažiau nei parai: gerai, kad sėdėjau (14)

Sekmadienį ramiai poilsiavęs tauragiškis Gintautas Beržinis sulaukė netikėto skambučio....

Lietuvoje kiekvieną dieną – vis daugiau raudonųjų savivaldybių: Vakarų Lietuvą vejasi Suvalkija (211)

Prie raudonųjų savivaldybių priskiriama vis daugiau Lietuvos savivaldybių. Kaip galima matyti iš...

Vilniuje troleibusas sudaužė viešojo transporto stotelę: sužalota moteris (38)

Trečiadienį, apie 12.14 val., Vilniuje, Kalvarijų g., prie turgavietės, eismo įvykio metu...

Kupiškyje registruotas stichinis lietus: prasidėjo 16.20 val. ir jis tęsėsi iki 22.10 val. (33)

Antradienio pavakare stichinis lietus registruotas Kupiškio automatinėje meteorologijos stotyje –...

Latvijos krepšininkų trijulė Tokijuje užsitikrino medalį – kovos finale dėl aukso favoritai suklupo pusfinalyje (66)

Į Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutuojančių trijulių krepšinio vyrų turnyro finalą...

Simonology | D+

Kaip ugdyti emocinį intelektą: prireiks ir tokių emocijų, kurių bijome

Įvairūs verslo tyrimo šaltiniai, tokie kaip Alliedmarketresearch.com, MarketsandMarkets,...