Salantų seniūno Kazimiero Galdiko žodžiais, parapijinės Gargždelės kapinės yra eksploatuojamos nuo neatmenamų laikų, – istoriniais duomenimis, pirmieji žmonės jose buvo pradėti laidoti dar XVIII a. Sovietmečiu greta Salantų miesto esančios kaimo kapinės buvo paverstos civilinėmis kapinėmis.
„Į šias kapines atgula ne vien Salantų miesto ir seniūnijos, bet ir gretimos Imbarės seniūnijos kaimų žmonės. Taip pat į paskutinę kelionę čia sugrįžta po Lietuvą ir pasaulį ligi tol išsivažinėję žmonės. Dauguma mirusiųjų laidojami į senąsias šeimos kapavietes, bet yra ir tokių, kurie amžino poilsio atgula pirmieji iš šeimos arba yra vieniši žmonės. O vietų laidoti į naujas kapavietes beturime maždaug 3-jų metų laikotarpiui“, – kalbėjo K. Galdikas.
Jo žodžiais, dabartinės Gargždelės kapinės užima 3,1 ha plotą, jos jau sykį nepriklausomybės pradžioje buvo praplėstos. Šalia kapinių dar yra laisvas maždaug 1,5 ha valstybinės žemės sklypas.
„Norėtume jį visą įteisinti, tačiau techninį projektą iš pradžių rengtume tik daliai sklypo. Pirmiausia reikia įteisinti žemę, pakeisti jos paskirtį, atlikti reikalingus gamtosauginius ir geologinius tyrimus, o tuomet jau būtume pasiruošę rengti ir techninį projektą“, – tvirtino seniūnas. Jis laikosi tvirto įsitikinimo, kad laikas darbus planuoti ir kapinių plėtrai ruoštis iš anksto, o ne galvoti tada, kai visiškai baigsis laidojimų plotas.
Gargždelės kapinėse buvo pastatyta medinė Šv. Barboros koplyčia, kurios vietoje 1824 m. Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis pastatė mūrinę, – ši tebestovi ligi mūsų dienų.
