Idėja pastatyti Vydūno paminklą Klaipėdoje gimė prieš septynerius metus, kuomet grupė iniciatyvių klaipėdiečių pradėjo ieškoti rėmėjų, miesto savivaldybės ir valstybinių institucijų paramos idėjai įgyvendinti. Prie naujo paminklo statybų prisidėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos uosto bendrovės, privatūs asmenys. Vienas iš paminklo idėjos iniciatorių, VŠĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas ir filantropas Rimantas Cibauskas renginio metu sakė, kad šis paminklas – tikas bendrystės pavyzdys visai Lietuvai.
„Manau, tai yra tikras bendrystės pavyzdys visai Lietuvai, nes idėjos entuziastai ir Klaipėdos savivaldybė parodė norą dirbti, pavyko įtikinti ir Kultūros ministeriją, kad šis projektas yra svarbus. Taigi, visi suvienijome jėgas, prisidėjo ir įvairios socialiai atsakingos įmonės. Dar labai daug yra žmonių, kurių nežinome ir kuriems negalime padėkoti asmeniškai, nes jie aukojo nedideles sumas įvairių renginių metu. Tad noriu padėkoti jiems visiems viešai – nors ir aukojo ne po daug, bet ir širdies, o tai labai svarbu“, – kalbėjo R. Cibauskas.
„Ačiū visiems bendražygiams. Nuo mažų dalykų prasideda pokyčiai. Pagražėjo ne tik skveras, ne tik miestas, bet ir mes patys viduje. Norisi ir visus kitus darbus daryti vydūniška dvasia, tada galėtume labai daug nuveikti. Labai tikiuosi, kad iš visos širdies kurtą skverą Klaipėdos miestas priims kaip dovaną ir ja rūpinsis“, – sakė R. Cibauskas.
Prie Vydūno įamžinimo prisidėjo ir daug Klaipėdos visuomenininkų: Arūnas Trukanas, dr. Arvydas Girdzijauskas, dr. Vytautas Čepas, Antanas Stanevičius, Algimantas Švanys, Bernardas Aleknavičius, dr. Janina Pupelienė, prof. dr. Artūras Razbadauskas, Petras Šmitas, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Algimantas Kirkutis, Jonas Lukšas, Teresė Budraitienė, Sigutė Augutienė, dr. Albertas Dovydas Juška (miręs), Eva Jankus-Gerola (mirusi).
Renginyje dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pabrėžė, kad Vydūnas – labai svarbi Lietuvos istorijos dalis
„Vydūnas pabrėžė vidinės šviesos svarbą. Vydūno 150-osios gimimo metinės sutapo su valstybės šimtmečiu. Tai vienas žmonių, kurie kūrė šviesesnį mūsų šalies rytojų, kalbėjo, kaip svarbu kurti geresnį žmogų. Svarbu įamžinti tokius šviesuolius ne tik kaip istorinį ženklą, bet tai daro mus stipresnius. Vydūnas mums leidžia pajusti mūsų gyvenimo šaknis. Jis sakė, kad jei pamirštame savo gyvenimo šaknis, silpstame“, – kalbėjo ministras.
Sveikinimus idėjos organizatoriams siuntė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis.
Skulptorius Arūnas Sakalauskas renginio metu pabrėžė, kad kuriant skulptūrą norėjosi pavaizduoti Vydūno idėjas ir išreikšti pagrindines jo intencijas.
„Čia yra įamžinta jo mąstysena ir jo regėjimo laukas. Norėjome išreikšti esminę Vydūno intenciją auginti kūrybingą sielą, besiveržiančią tiesos link. Vydūnas prašo nurimti mūsų dvasią, įsiklausyti į vidinį balsą, eiti ten, kur veda ne aistra, o širdis. Širdis, kuri maitinasi šviesa, sklindančia iš amžinojo slėpinio – vandens. Tikiuosi, kad ne tik šalia esančių mokyklų jaunimas šiame sode skleis Vydūno pasaulio sampratą, bet ir kiti apsilankę čia praturtins savo dvasios sodą“, – sakė A. Sakalauskas.
Paminklo Vydūnui pastatymas atsiėjo apie 70 tūkst. eurų.
