aA
Vidurio Lietuvos regionas neturi aiškių ribų. Kai kurie istorikai ir geografai šio regiono ribas brėžia pagal Nevėžio ir Šventosios upes, tačiau neabejotina, jog į šį regioną patenka Kėdainiai, kurių pašonėje yra Lietuvos geografinis centras. Būtent Šventosios arba Nevėžio upes XIV-XV a. pradžioje Vokiečių ordinas traktavo kaip sieną, skiriančią Ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.
Žydų kultūros paveldas
Žydų kultūros paveldas
© DELFI montažas

Neabejotina, jog svarbiausias Vidurio Lietuvos miestas yra Kaunas. 1408 m. Kaunui buvo suteikta savivaldos teisių privilegija, į jį jau nuo XV a. pradžios užsukdavo Hanzos sąjungos pirkliai. Nemunas atliko svarbų vaidmenį šio regiono raidai. Jis buvo svarbiausias prekybinis kelias, kuriuo Prūsijos uostus, o per juos ir Vakarų Europą, pasiekdavo Lietuvoje užaugintos žaliavos ir prekės.

XVI a. šiame regione iškilo Kėdainių miestas, Kiškų ir Radvilų giminių pastangomis tapęs amatų ir prekybos centru. Tuo tarpu kitas didesnis regiono miestas – Jonava, pradėjo augti XIX a., kuomet buvo nutiesta geležinkelio linija, sujungusi Sankt Peterburgą ir Varšuvą.

Žydai ankstyviausiai įsikūrė Kėdainiuose – XVII a. pirmojoje pusėje, panašiu metu įsikūrė ir Vilijampolėje, o Jonavoje – XVIII a. pabaigoje. Žiežmariuose XVI a. apsigyveno karaimai, tačiau ilgainiui jų bendruomenė nunyko, o žydai čia apsigyveno XVII a. pabaigoje. Pačiame Kauno mieste žydams buvo leista gyventi tik XVIII a. pabaigoje, iš pradžių aplink Kauno piliavietę, o 1858 m. buvo panaikinti visi gyvenamosios vietos ribojimai.

Kokius žydų paveldo objektus ir kitas lankytinas vietas rekomenduojame aplankyti Vidurio Lietuvoje ?

1. Kėdainių senamiestis ir žydų kvartalas

Žydai Kėdainiuose įsikūrė XVII a. I pusėje ir daugiausiai aplink senąją turgaus aikštę, ilgainiui vietos gyventojai šią aikštę pradėjo vadinti žydų rinka. Jau 1655 m. minima pirmoji Kėdainių žydų medinė sinagoga, stovėjusi šiaurinėje rinkos dalyje.

Kėdainiuose gyveno kelios garsios talmudistų Kacenelenbogenų giminės kartos, miestą pavertusios svarbiu judaizmo studijų centru. 1727 m., būdamas vos septynerių metų, mokytis čia atvyko visame pasaulyje Vilniaus Gaono (t. y. genijaus) vardu išgarsėjęs Elijas ben Šlomas Zalmanas (1720-1797).

1877 m. Kėdainiuose stovėjo daugiau nei 400 žydams priklausiusių namų, tiesa, daugumą jų buvo mediniai, todėl dėl tankaus šios vietovės apstatymo ir medinio užstatymo gaisrai itin dažnai aplankydavo Kėdainius. XIX a. pabaigoje daugiau nei pusė miesto gyventojų buvo žydai. Nemaža dalis žydų užsiėmė amatininkyste. 1899 m. minimi 85 batsiuviai, 45 siuvėjai, 35 duonkepiai, 22 dailidės, 17 mūrininkų, 8 kalviai ir 35 kepurininkai. Tarpukariu žydai sudarė apie trečdalį viso miesto gyventojų.

Kėdainių sinagogų kompleksą sudaro dvi sinagogos – Didžioji ir Mažoji. Jos stovi Senosios rinkos aikštėje. Didžioji sinagoga pastatyta dar XVIII a. pabaigoje, tuo tarpu Mažoji – 1837 m. Pastarojoje šiuo metu veikia Daugiakultūrinis centras, kuriame įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytojus su Kėdainių žydų istorija.

Kėdainių sinagogų kompleksas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Kėdainių sinagogų kompleksas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Kėdainių senojoje miesto dalyje išlikęs Chaimo Gurvičiaus vaistinės (Didžiosios Rinkos a. 6) pastatas. Pats Chaimas girdavosi, jog jo vaistinė – seniausia Lietuvoje. Kaip to įrodymą jis pateikdavo, veikiausiai ankstesnių vaistinės savininkų įsigytą, Kėdainių savininko 1659 m. Boguslavo Radvilos privilegiją vaistinei įsteigti.

Kėdainiuose stovi vienas, iš pirmo žvilgsnio galbūt menkai išsiskiriantis, pastatas (Žydų g. 2), kuris laikomas vienu iš seniausių išlikusių gyvenamųjų namų visoje Lietuvoje. Jis statytas XVIII a. pab. – XIX a. pradžioje. Prie šio namo pristatytas mažas medinis priestatas – tai suka (hebr. Sukkah), kuris yra vienas iš svarbiausių sukot šventės, švenčiamos savaitę rugsėjo pabaigoje, atributų.

Svečiuodamiesi Kėdainiuose nepraleiskite progos pasižvalgyti po Kėdainių senamiestį. Didžiausios jo puošmenos XVII a. vidurį menanti renesansinė miesto rotušė (Didžioji g. 1) bei Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia (Senoji g. 1), kurioje amžinojo poilsio atgulė ir šio miesto savininkai Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603) ir Jonušas Radvila (1612-1655).

Kėdainių senamiestis (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Kėdainių senamiestis (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Daugiau su Kėdainių miesto ir čia gyvenusių žmonių istorija galite susipažinti Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19). Kėdainių muziejaus pagrindiniame padalinyje šiuo metu vyksta ekspozicijos atnaujinimas, tačiau netrukus atsiversianti erdvė galės pasiūlyti ne tik jau anksčiau sukurtą interaktyvų Kėdainių miesto maketą (žr. čia) su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu.

Maketas bus praplėstas papildomais animaciniais pasakojimais su rekonstruotu miesto vaizdu. Juos bus galima peržiūrėti papildytosios realybės technologijos pagalba. Taip pat muziejus pasipildys keliomis papildomomis ekspozicijomis, skirtomis miestui itin reikšmingiems žmonėms – Česlovui Milošui bei kunigaikščiams Radviloms.

2. Jonavos istorinis žydų kvartalas

1750 m. miestelio savininkė Marija Zabielaitė Kozakovskienė išrūpino karaliaus Augusto III privilegiją, leidusią ant Neries upės kranto įkurti miestelį, rengti jame turgus ir prekymečius bei apgyvendinti jame įvairių tikybų žmonės: krikščionis, totorius, žydus. Jau XVIII a. pabaigoje Jonavoje gyveno 59 žydų šeimos. XIX a. viduryje per miestelį nutiesus geležinkelio liniją, jungusią Sankt Peterburgą ir Berlyną, Jonava tapo svarbiu amatininkystės centru.

Tarpukariu žydai sudarė daugiau nei pusę visų miesto gyventojų ir užėmė itin svarbią rolę miestelio gyvenime. Žinoma, jog 1933 m. Jonavoje buvo iš viso 74 parduotuvės, iš kurių 67 priklausė žydams. Aktyviai Jonavos žydai užsiėmė smulkia amatininkyste, daugiausiai užsiimdavę kalvyste, baldininkyste, tekstilės gaminių gamyba. 1911 m. Chaimas Levinas, Leibas Upnickas ir Eksija Veicšteinas įkūrė degtukų fabriką, kuris, nors ir pakeitęs savo funkciją, veikia iki šių dienų. 1932 m. Jonavoje veikė iš viso 7 sinagogos, veikė žydų bankas, Talmud-Toros mokykla.

Jonavos istorinis žydų kvartalas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Jonavos istorinis žydų kvartalas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Iki šių dienų išlikusi Didžioji sinagoga (Vilniaus g. 42) buvo pastatyta XIX a. viduryje, tačiau po miestą nusiaubusių 1896 m., 1905 m. gaisrų sinagoga kelis kartus buvo atstatyta. Šalia Didžiosios sinagogos kadaise stovėjo Raudonoji sinagoga, kurios sudarė Jonavos sinagogų kompleksą. Nors ši sinagoga išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, tačiau sovietmečiu sinagogos pastate veikė kepykla, tad buvo pertvarkytas jos išplanavimas, performuotos langų ir durų angos.

Dauguma Jonavos žydų gyveno dabartinėje Kauno gatvėje, kurioje galite pamatyti kadaise žydams priklausiusius namus. Jų pirmuosiuose aukštuose įprastai veikė jiems priklausiusios parduotuvės.

3. Žiežmarių medinė sinagoga

Žiežmariuose pirmą sykį žydai paminimi XVII a. pab., miestelyje ne itin pozityviame kontekste minimi žydai – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis uždraudė vietos žydams statytis sinagogą. Vis dėlto, mediniai žydų maldos namai Žiežmariuose atsirado, tik gerokai vėliau – apie 1738 m.

XIX a. žydų bendruomenei sparčiai augant miestelyje daugėjo ir sinagogų – XIX a. pab. jų būta net keturių – sinagoga, senasis bei naujasis beit midrašai ir chasidų maldos namai. 1918 m. Žiežmariuose kilęs gaisras sunaikino visus miestelyje buvusius žydų maldos namus.

Žiežmarių medinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Žiežmarių medinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Veikiausiai dėl praūžusio Pirmojo pasaulinio karo, sumažėjus pajamoms, o ir pačiai bendruomenei, XX a. trečiajame dešimtmetyje atstatytas buvo tik vienas medinis beit midrašas (Vilniaus g. 6). Šis beit midrašas yra unikalus žydų paveldo objektas, kurio dalis mena dar XIX a. pabaigą. Visai neseniai šis medinis beit midrašas buvo restauruotas, sinagogoje jau vyksta renginiai, joje laukiami lankytojai. Susipažinę su mediniu žydų paveldu – neskubėkite namo, o pasivaikščiokite po miestelį. Visai šalia sinagogos galite išvysti netolies kelio stovinčią Žiežmarių karčiamą (Vilniaus g. 7).

4. Čekiškės sinagoga, turinti dvynę už Atlanto

Istoriniuose šaltiniuose Čekiškė pirmą sykį paminėta dar 1600 m., tačiau miestelis pradėjo formuotis XVII-XVIII a. sandūroje. Manoma, jog pirmieji žydai Čekiškėje apsigyveno dar XVII a. pabaigoje. Žinoma, jog 1765 m. Čekiškėje jau stovėjo viena žydų sinagoga. Tarpukariu žydai sudarė apie 70 proc. visų miestelio gyventojų. Jiems priklausė daugiau nei 20 parduotuvių, keturi restoranai, lentpjūvė, odos ir kailių dirbtuvės, žydų liaudies bankas bei įvairios jaunimo organizacijos.

Kada tiksliai buvo pastatyta išlikusi raudonų plytų mūro sinagoga (Lašišos g. 21) – nėra iki galo aišku. 1887 m. miestą nusiaubus gaisrui, buvo pradėta rūpintis naujos sinagogos statyboms. Čekiškės sinagoga buvo pastatyta iš raudonų plytų, ir iki šių dienų jos eksterjeras ir vidinis pastato išplanavimas ganėtinai mažai pakito. Sinagogos viduje išliko neobarokinio stiliaus Aron kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta), ir maža dalis kadaise sinagogą puošusios sieninės tapybos.

Mažai kam žinoma, tačiau Čekiškės sinagoga turi savo seserį dvynę, stovinčią už Atlanto vandenyno, Burlingtono mieste (Vermonto valstija), kurios viduje stovi itin panašus Aron kodešas. Paskutiniais metais Kauno žydų bendruomenė, padedant Kauno rajono savivaldybei, vykdo sinagogos restauracijos darbus, kuriuos baigus čia turėtų atsidaryti žydų istorijos muziejus.

5. Kauno žydų paveldas

1858 m. Rusijos imperijos valdžia Kaune išleido įsaką, pirmąsyk leidžiantį žydams statytis namus visoje Kauno miesto teritorijoje. Taip Kaune išsiplėtus žydų gyvenamajai erdvei daugėjo ir religinių bei bendruomeninės paskirties pastatų. Juolab XIX a. pabaigoje žydai sudarė daugiau nei pusę miesto gyventojų.

Kadaise Kaune veikė per 20 žydų maldos namų. Vienintelė iki šių dienų veikianti neobarokinio stiliaus „Ohel Jakov“ choralinė sinagoga (E. Ožeškienės g. 13) buvo pradėta statyti dar 1871 m. turtingo kauniečio pirklio Levino Minkovskio sumanymu. Sinagoga vadinama choralinė dėl to, kadangi joje pamaldų metu dalyvaudavo choras. Tarpukariu sinagoga buvo praplėsta, siekiant patenkinti bendruomenės poreikius buvo pastatytas dar vienas priestatas.

Kauno choralinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Kauno choralinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Kaune galite pamatyti ir daugiau išlikusių sinagogų. Chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6) – viena iš jų, pastatyta 1880 m. Chasidai – tai XVIII a. pabaigoje Vakarų Ukrainoje susiformavusi judaizmo atšaka, akcentavusi misticizmu persmelktą religinio patyrimo svarbą. Nors sinagoga po Antrojo pasaulinio karo ne kartą pakeitė savo paskirtį, tačiau kuklus neorenesansinis pastato fasadas iki šių dienų išlaikė XX a. pradžią menančias savo formas.

Kaune galime išvysti ir daugiau išlikusių žydų maldos pastatų. Keletas iš jų: Kauno senamiestyje esančias mėsininkų sinagogos (Daukšos g. 27a) ir Tsvi Hirsh Neviazher kloizo (L. Zamenhofo g. 7) pastatus. Birštono ir Puodžių gatvių sankirtoje stovi Naujojo beit midrašo pastatas (Birštono g. 14).
Kauno miesto centrinėje dalyje galite rasti ne vieną paminklą ir meninę instaliaciją, įamžinančią kadaise čia gyvenusių žydų atminimą. Laisvės alėjoje puikuojasi skulptūra skirta žinomiausiam tarpukario estrados dainininkui – Danieliui Dolskiui, o Kauno galerijos „Ars et mundus“ kieme (A. Mapu g. 20) stovi grožinės modernios hebrajų literatūros pradininkui Abraomui Mapu skirta skulptūra.

Skulptūra Danieliui Dolskiui Kaune (ydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Skulptūra Danieliui Dolskiui Kaune (ydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Dabartinė Kauno miesto dalis – Vilijampolė seniau buvo atskiras miestas, XVII a. įkurtas Radvilų giminės. Čia žydai apsigyveno XVII a. viduryje, o ilgainiui Vilijampolė, vietinių vadinta „Slobodka“, tapo žydų religinio gyvenimo centru. Slobodką pasaulyje labiausiai išgarsino čia veikusi ješiva „Knesset Israel“. Ješivą 1881 m. senajame Vilijampolės beit midraše įkūrė Musar judėjimo atstovas rabinas Natanas Cvi Finkelis (1849-1927 m.), tačiau ne visus žavėjo sąlyginai modernus Musar švietimas, tad 1897 m. ješiva skilo pusiau, o Finkelis kartu su bendražygiais persikėlė ir būtent savo atskilusiąją dalį pavadino „Knesset Israel“. Tarpukariu, 1934 m. buvo suprojektuotas naujas ješivos pastatas (Panerių g. 51), tačiau užklupus Antrajam Pasauliniam karui jis taip ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o sovietmečiu čia buvo įrengta siuvykla.

Buvusios Vilijampolės ješivos pastatas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Buvusios Vilijampolės ješivos pastatas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
© DELFI

Įstabia tarpukario architektūra garsėjančiame Žaliakalnyje galite aplankyti Japonijos diplomato Chiunė Sugiharos namus-muziejų (Vaižganto g. 30). Būtent šio diplomato dėka buvo išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybės.

Kauno IX-asis fortas (Žemaičių pl. 75) – itin paradoksalaus likimo pastatas, turėjęs apsaugoti Kauno miesto gyventojus nuo pavojaus, tačiau virtęs kalėjimu ir masinių žudynių vieta. Forte įrengtame muziejuje atskleidžiama kruvina šio pastato praeitis, Holokausto istorija ir tragiškos čia kalėjusių bei žuvusių žmonių istorijos. Šalia IX-ojo forto stovi įspūdingų maštabų 32 m. paminklas, skirtas masinių žudynių aukoms atminti.

Maršrutą parengė Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Su žydų kultūros paveldo kelio maršrutais, žemėlapiu, virtualiu turu galite susipažinti apsilankę žydų kultūros paveldo kelio puslapyje www.jewish-heritage-lithuania.org

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Vieno Kauno mikrorajono gyventojai jau seniai pamiršo ramų miegą: po langais riaumoja sunkiasvorė technika (105)

Kauniečiams jau pabodo ramiame rajone keliamas sunkiasvorės technikos remonto įmonės keliamas...

Garliavoje atidaryta atnaujinta X formato „Maxima“ (1)

Ketvirtadienį po atnaujinimo Garliavoje buvo atidaryta lietuviško prekybos tinklo „ Maxima “ X...

Nesibaigiantys darbai Kaune verčia miestiečius raukytis: kada, po perkūnais, miestas atrodys normaliai? (132)

Kaune vasarą prasidėjęs tikras darbymetis statybininkams verčia miestiečius mąstyti, ar tiek...

Kėdainiuose jau įpusėjo Agurkų diena: gyventojai jau ragavo agurkų arbatos, vidurdienį gatvėse nutūpė žalieji staliukai (2)

Liepos 14-oji – Agurkų diena, kuri kiekvienais metais švenčiama Kėdainiuose. Šiemet miestas...

Top naujienos

Karbauskis: klausimas, kurį man nori užduoti Skvernelis, tikriausiai susijęs su Nausėda (123)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis interviu...

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (133)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Vytautė Merkytė | D+

Vyras, pranokęs patį šėtoną: jo sektantės it marionetės skerdė turčius – norėjo paspartinti apokalipsę Mansono biografijoje – sąsajos su Lietuva

Tai vyras, kuris yra laikomas tikru blogio įsikūnijimu. Jis – išprotėjęs genijus, su svastika...

Tragiška vyro, gimusio nykštuku, bet mirusio būnant milžinu, istorija (4)

Adamas Rainer buvo vienintelis žmogus istorijoje, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti tiek...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (156)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Skrandžio rūgštingumas vis dažnesnė bėda: gydytoja įspėja – negydomas refliuksas gali išprovokuoti vėžį (17)

Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kitaip refliuksas ,...

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (394)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Karštis grįš jau netrukus: po malonaus savaitgalio sulauksime tvankumos (3)

Šeštadienio naktį per Lietuvą praslinko šaltasis atmosferos frontas. Kartu slinko ir debesų...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (33)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...