Lankytojai tapo filmo liudininkais
„Muziejuje tai jau ne pirmas filmavimas – vieni atvažiuoja kurti laidų, kiti – pafilmuoja filmo dalį, kad būtų būtent mūsų muziejus ar dvaras, kai reikia kažkokios medžiagos, detalės. Dažniausiai, jeigu norima nušviesti sukilimą, būtinai reikalingi bažnyčios ar klebonijos vaizdai“, – pasakojo A. Galvanauskienė.
Muziejaus vadovė džiaugėsi, kad šįkart, filmuojant filmą „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“, oras buvo kaip tik toks, kokio ir reikėjo.
„Nors oras buvo prastas, bet istoriškai labai atitiko – labai snigo – o pats sukilimas irgi prasidėjo būtent panašiu oru. Tikrai scenos atrodys tikroviškai – ir sušalę, ir oras su sniegu...“ – kalbėjo pašnekovė.
Kita įdomi detalė ta, jog filmavimo metu muziejus lankytojams uždarytas nebuvo. Tad atvykusieji susipažinti su 1863-iųjų sukilimo istorija taip pat galėjo stebėti filmo filmavimą.
„Filmavimas vyko lauke. Aktoriai jodinėjo ant žirgų, vaikščiojo, lakstė, žygiavo. Lankytojai tikriausiai netikėtai buvo susidūrę su ano laikotarpio realijom“, – šypsojosi A. Galvanauskienė.
Paklausta, ar negalvoja apie žirgų ir jų pasirodymų įtraukimą į muziejaus ekspozicijas, kad dar labiau sustiprintų įspūdį apie Sausio sukilimą, įstaigos vadovė svarstė, jog Paberžė ir taip turi ypatingą aurą, kuriai daugiau nieko ir nereikia.
„Paberžė yra labai įspūdinga ir labai retas kuris čia atvykęs pasako, kad nieko nepamatė. Aš tikriausiai tokio atvejo nesu girdėjusi. Ji kažkuo yra paveiki – ar ramybe, ar bažnyčia, ar sukilimas – nes tai ir istorinė vieta, ir asmenybių vieta. Kėdainiečiams tai iš viso – Tėvas Stanislovas yra nepamirštamas žmogus, mūsų kraštui nuveikęs labai daug, sukūręs tokį gražų kampelį“, – miesteliu žavėjosi ir jį gyrė A. Galvanauskienė.
Filmas – tautų draugystės stiprinimui
Bistrampolio dvaro vadybininkė Kristina Kriugiškienė pasakojo, jog dokumentinį filmą kuria lenkų režisierius ir minėto dvaro statytojų provaikaitis Tadeušas Bistramas, o prodiusuoja VšĮ Bistrampolio dvaras.
„Kadangi kunigas Antanas Mackevičius buvo dviejų tautų, t.y. Lietuvos ir Lenkijos 1863 metų sukilimo dalyvis ir vienas iš vadų, Lenkijos dokumentinio kino režisieriui ir scenaristui Tadeušui Bistramui kilo idėja sukurti dokumentinį filmą apie šią iškilią asmenybę, – kalbėjo pašnekovė. – Rinkdamas medžiagą filmo scenarijui Lietuvos ir Lenkijos archyvuose, režisierius T. Bistramas siekia stiprinti šių dviejų tautų draugystę ir išryškinti 1863 m. sukilimo dalyvį ir vieną iš vadų – kunigą Antaną Mackevičių.“
K. Kriugiškienė pabrėžia, jog svarbu nepamiršti, kad šios dvi valstybės ilgą istorijos kelią ėjo kartu, tai buvo bendra tautų kova už mūsų laisvę.
„Filmuotos vaidybinės scenos remiasi autentiškomis XIX a. vidurio dailininkų iliustracijomis 1863 m. sukilimo tema. Režisieriaus vizija – tarsi tie paveikslai atgyja istorinių įvykių vietose“, – pasakojo dvaro vadybininkė.
Anot jos, 2018 m. rugpjūčio mėn. T. Bistramo filmavimo grupė, remiama karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, jau vykdė filmavimo darbus Antano Mackevičiaus kovų vietose. Šią medžiagą deramai įvertino LRT televizijos laida „Istorijos detektyvai“, kurioje jau ne kartą rodyti fragmentai, iliustruojant Paberžės pulko kovą už ATR laisvės idėją“, – apie būsimo filmo sėkmę kalbėjo K. Kriugiškienė.
Filmuota ne tik Paberžėje
Kaip teigė pašnekovė, dokumentiniam filmui „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ Paberžės sukilimo muziejus bei Paberžės Švč. M. Marijos apsilankymo bažnyčia pasirinkti todėl, kad būtent šioje bažnyčioje kunigas A. Mackevičius 1863 m. kovo 20 d. perskaitė sukilimo manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetė sutaną, apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir pasikabino pistoletą.
„Praėjusį šeštadienį Paberžės bažnyčioje buvo filmuojama manifesto skaitymo scena, sukilėlių, vedamų A. Mackevičiaus išėjimo į mūšį scena (būtent iš Paberžės A. Mackevičius surinko kelių šimtų sukilėlių būrį). Taip pat Krekenavos miškuose buvo filmuojama sukilėlių stovyklavietė bei kovos“, – apie savaitgalį vykusius filmavimus pasakojo dvaro vadybininkė.
Ji taip pat pridėjo, jog sekmadienį filmavimai tęsėsi Kaune, šalia Maironio lietuvių literatūros muziejaus.
„Rusų žandarai išveda A. Mackevičių iš kalėjimo ir veda pakarti. Kaune nufilmuota ir išlydėjimo į kartuves scena, procesija. Kleboniškio miške, Kauno r., filmuota scena, kaip rusų žandarai sugauna besislapstantį A. Mackevičių“, – įspūdžiais apie filmavimą dalijosi pašnekovė.
Filmas turėtų pasirodyti rugpjūtį
Tačiau, pasak K. Kriugiškienės, tai dar ne viskas. Bus filmuojamos likusios scenos.
„Režisierius nori parodyti A. Mackevičių ne tik kaip kovotoją, bet ir tautinio sąmoningumo, lietuvybės puoselėtoją. Numatyta scena, kuomet kun. A. Mackevičius moko vaikus skaityti ir rašyti, supažindina su katekizmu, istorija, geografija. Taip pat liko nenufilmuota scena klebonijoje, kuomet, perskaitęs pamokslą, A. Mackevičius nusivelka liturginius drabužius. Pavasarį tęsis likusių scenų filmavimai“, – ateities planus atskleidė moteris.
Filmo, kaip sakė pašnekovė, labai ilgai laukti nereikės – jau rugpjūčio mėnesį jį turėtų rodyti Lenkijos bei Lietuvos televizijos.
„A. Mackevičiaus vaidmenį atlieka Panevėžio J. Miltinio teatro aktorius Giedrius Arlauskas. Iniciatyvą palaiko ir filme filmuojasi karybos paveldo klubas „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Wegrowa mokyklos mokiniai (Lenkija), karybos paveldo klubas „Konna grupa rekonstrukcji Historycznych Kresy“ (Lenkija)“, – kūrybinės grupės dalį pristatė K. Kriugiškienė.
