Tikras meistras
Josvainių seniūnijos Macgalių kaime gyvenantis Marius Motiejūnas yra tikras krosnių specialistas. Vyras jau ne vienerius metus užsiima koklinių bei plytinių krosnių statyba ir remontu. Jis ne tik stato krosnis, bet ir padeda surasti tinkamiausias statybines medžiagas bei jas atsiveža pas klientą į vietą. M. Motiejūnas sako, kad taupant pinigėlius net galima rasti dėvėtų medžiagų: durelių, orkaičių, sklendžių... Vyras taip pat keičia suskilusius koklius naujais. Jų turi begalę rūšių.
Kiekvienam savo
M. Motiejūnas yra kuklus. Jis sako, kad kiekvienas krosnininkas turi savo paslapčių ir nėra linkęs jų atskleisti.
„Kiekvienas meistras krosnis stato savaip, tad nenorėčiau, jog tai, kaip statau aš, būtų aprašyta vienaip, o realybėje darau kitaip. Paskui žmonėms kils klausimų ar nepasitenkinimų, kodėl darau kitaip nei aprašyta. Pavyzdžiui, aš plytas mirkau prieš dėdamas, dauguma meistrų to nedaro, nes tai papildomas darbas. Yra ir kitų krosnių statymo niuansų“, – dėsto vyriškis.
Tikras auksarankis
Pasirodo, vyras yra tikras auksarankis. Jis stato tikras senovines krosnis. Dirba visoje Lietuvoje ir yra labai paklausus meistras. Vyriškis mano, kad darbas tikrai žmogų puošia.
„Kai gyvenau ne Kėdainių rajone, dirbau su kompiuteriu, sėdėjau prie stalo, bet toks darbas ne man. Tuomet atsikrausčiau čia, į Kėdainių rajoną, ir sugalvojau imtis amato. Krosnis mūryti mokėjau, mat teko dirbti pagalbiniu darbininku. Dabar pats viską mūriju ir turiu savo pagalbinį darbininką. Darbų tiek daug, kad neturiu kada ilsėtis. Užsakymų būna visoje Lietuvoje“, – atskleidžia auksarankis meistras.
Krosnis – ne židinys
„Pastatyti senovinę krosnį tikrai reikia mokėti. Židinius šiais laikais stato daug kas, o va krosnių meistrų tikrai nėra daug. Josvainiuose vos vieną kitą mėgėją žinau tik, profesionalų net nepažįstu. Tad supraskite, kad darbo tikrai netrūksta. Tiesa, vien Josvainiuose ar Kėdainiuose klientų tikrai nepakaktų, norint išgyventi reikia dirbti visoje Lietuvoje, kitaip neišeina“, – dėsto M. Motiejūnas ir vedasi apžiūrėti įvairiausių rūšių plytų.
Reikia išmanyti
„Mano darbas išties yra sunkus. Reikia išmanyti, ką darai. Net plytas reikia pirkti tokias, kokias reikia, ir ne kitokias. Jei plytos bus netinkamos, krosnis ilgai nelaikys. O to mes juk nenorime. Tad plytas perku didmiesčiuose. Po to, kai gaunu užsakymą, prisikraunu plytų, visus įrankius susidedu, ir keliauju pas klientą. Keletas dienų ir krosnis gatava. Anksčiau ir kaminus mūrydavau pats, bet dabar tai daro mano kolega, mat aš nebespėju. Fiziškai nebeturiu laiko tokiam darbui“, – aiškina krosnininkas.
Džiaugiasi Kėdainiais
M. Motiejūnas džiaugiasi savo gyvenimą kuriantis būtent Kėdainių rajone. Čia jis gyvena su savo išrinktąja Aurelija.
„Aš esu iš Ukmergės, bet mano mamos gimtinė yra Josvainiuose. Dirbau vadybininku, bet užėjo krizė. Pasitaikė taip, kad atsirado namas prie uošvių, tad jį ir nusipirkau. Galvojau, kad Kėdainiuose bus daugiau darbo, juk čia daug gamyklų, pramonė ir visa kita, bet taip išėjo, kad pradėjau savo verslą. Ir man patinka, patinka ir gyvenimas kaime, ir tas nedidelis versliukas. Neįsivaizduoju savo gyvenimo dėžutėje, ar ten, kur arti yra kaimynų. Čia niekas nežiūri per tvorą, kai grįžti namo, čia ramu ir gera. Čia mano šeima“, – atsidūsta vyriškis.
