aA
Pastaruoju metu visuomenėje verdant aistroms miškų išsaugojimo tema, tikriausiai vietoje būtų toks klausimas: kuris Lietuvos miškas yra vertingesnis – Labanoro giria ar Punios šilas? Be abejo, šis klausimas yra nekorektiškas ir neteisingas vien jau todėl, kad atsakymas priklausytų nuo to, kam jį adresuotume – miškininkui, medkirčiui, medžiotojui, gamtininkui, grybautojui ar poilsiautojui. Tačiau toks klausimas turi ir kitą potekstę.
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
© Romualdas Barauskas

Pušis yra vienas nereikliausių dirvožemiui mūsų medžių, gali augti tiek pustomame smėlyje, tiek pelkių tyruose. Tad ne veltui net trečdalį mūsų miškų sudaro pušynai, jie auga visur ten, kur žmogui neverta imtis žemdirbystės. Be abejo, per ilgus mūsų istorijos šimtmečius pušynai taip ramiai neklestėjo. Mūsų protėviai kirto miškus, degino, arė iš miškų atkovotą žemę, sėjo ten javus, bet per keletą dešimtmečių nualinę žemę ją mesdavo ir tose vietose vėl atsikurdavo miškai.

Tad daugelyje Pietų ar Rytų Lietuvos vietų įvyko po kelis tokius ūkininkavimo ciklus. Kas atsitinka, kai iškertame pušyną? Arba atželdome pušį dirbtinai, arba pušynas konkuruodamas su beržu atsikuria pats, nes jokie kiti medžiai smėlynuose negali augti. Tad jei iškirtę mišką ten nearsime žemės, nestatysime namų – vienaip ar kitaip atsikūrusių pušynų visada turėsime, tiek jaunų, tiek pribręstančių ar brandžių, tiek tikrų sengirių.

Kas kita derlingų Vidurio ar Šiaurės Lietuvos dirvožemių vešlūs lapuotynai, ąžuolynai. Žmogus visada siekė čia „atsikovoti“ iš miško derlingas žemes ir paversti jas žemės ūkio naudmenomis. Tačiau kadangi čia ištisai plytėjo pelkės, neįžengiami miško klampynai, tai nebuvo taip paprasta ir ši „kova“ užtruko iki dabar.

Be abejo žiemą, sausesniais metais žmonės brovėsi į miškus, kirto medžius, kuriuos sugebėjo nukirsti ir tempė juos iš miško, kuriuos sugebėjo ištempti. Bet visada rasdavosi tokių vietų, kur įsiskverbti, pasiekti nebuvo taip paprasta, tad mūsų karta dar paveldėjo nemažai natūralių ar pusiau natūralių, turtingų įvairiausiomis augalų bei gyvūnų rūšimis medynų. Šiais laikais, prikasę melioracijos kanalų ir nusausinę miškus, nutiesę puikius kelius, įsigiję modernią miškų kirtimo techniką pagaliau mes prie jų prisikasėme...

Kas atsitinka, kada iškertame ąžuolyną? Pirmiausia ten sukyla greitai augančios gerus dirvožemius mėgstančios medžių rūšys – baltalksniai, drebulės, beržai. Vėliau, jau gerokai jiems ūgtelėjus, šiuos medžius ima keisti eglės. Na ir galiausiai iš paskos ima kilti bei karaliauti ąžuolai. Kad susiformuotų toks įvairiarūšis, įvairiaamžis natūralus medynas, natūralus gamtos ratas sukasi ilgai – tris ar penkis šimtus metų. O kuris šiandieninis miško savininkas – privatus asmuo, įmonė ar valstybė – iškirtę mišką norės tiek ilgai laukti sekančio „derliaus“? Niekas.

Tad dirbtinai sodiname pageidautinas, norimas medžių rūšis, dirbtinai jas puoselėjame, neleisdami medžiams natūraliai konkuruoti, formuoti natūralius medynus ir galiausiai po 100 metų skubame juos kirsti. Tikriausiai nereikia išeiti didelių miškininkystės mokslų, kad suvoktume, kokius miškus mes paveldėjome ir kokius paliksime po savęs...

Nukeliaukime trumpam į vieną tokių miškų – Lančiūnavos mišką Kėdainių rajone. Ir nukeliaukime porą dešimtmečių atgal.

Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
© Romualdas Barauskas

Griuvus kolūkinei sistemai, kada atsirado daug dirvonuojančių plotų, plytėjo dideli pievų, ganyklų plotai o ir javų laukai dar nebuvo taip išpuoselėti aukštų žemdirbystės technologijų, šis miškas buvo tikra erelių žemė. Gamtininkas, miškininkas Dainius Baronas tais, dar visai netolimais, laikais jame buvo radęs net 22 užimtus mažųjų erelių rėksnių lizdus!

Čia sąlyginai nedideliame plote buvo gal net pati gausiausia jų populiacija visame paukščio areale! O kur dar visi kiti paukščiai! Net studentai buvo čia vežami kaip į natūralią gamtos laboratoriją, kad pastovėję tinkamoje vietoje miško pakraštyje bent pusvalandį išvystų ore ratus sukančius mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, suopius, pievines ir nendrines linges, paukštvanagius ir vištvanagius, sketsakalius ir pelėsakalius, vapsvaėdžius!

Dabar čia išvysime tvarkingus prižiūrimus daržovių laukus, iki pat horizonto banguojančius javus, geltonuojančius rapsų plotus, gerokai praretėjusius senuosius medynus, milžiniškus jaunuolynų plotus ir vienišą dangaus mėlyje sklandantį suopį...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Tęsiasi Kauno Piliamiesčio plėtra – iki kitų metų vasaros iškils modernus Merkio namas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau kuriasi modernus Piliamiesčio kvartalas. Darnios miestų...

Petrašiūnai tiesiog pritvinkę žinomų vietų: „Černobylio“ tiltas ir Pažaislio vienuolynas – tik kelios jų (9)

Petrašiūnai priklauso vienai didžiausių Kauno seniūnijų, tai yra miesto dalis rytiniame jo...

Kauno stoties turgavietėje ėmė pūsti permainų vėjas: neestetiškus kioskus pakeis modernūs paviljonai (5)

Ilgą laiką dėmesio stokojusi ir estetinį vaizdą darkiusi Stoties turgaus teritorija jau greitai...

Laisvės alėją padalino į dvi dalis: vietos užteks ir pėstiems, ir ratuotiems kauniečiams (13)

Po rekonstrukcijos išgražėjusi Laisvės alėja ir pavasarėjantys orai šiltomis dienomis į...

Kaunas nori puoštis: kviečia menininkus padabinti žiedines sankryžas (6)

Kaunas paruošė neeilinį iššūkį Lietuvos kūrėjams, kviesdamas nustebinti savo darbais...

Top naujienos

Aiškėja, kaip atrodys naujas karantino etapas: po poros savaičių gyvenimas keisis pagerėjus situacijai testas galėtų galioti 48 valandas (110)

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios...

Nuo sausio algų negavę „Belorus“ darbuotojai susirinko Vilniuje: grasina 400 šeimų bado streiku Adomėnas: darbuotojai tapo Lukašenkos režimo įkaitais (417)

Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų kolona, lydima policijos, lanko valstybės...

Tarp britų ir prancūzų gilėja konfliktas: Jungtinė Karalystė Džersio salos link pasiuntė karinių patruliavimo laivų (51)

Britų ir prancūzų konfliktas dėl žvejybos taisyklių, įsigaliojusių po „ Brexit “, panašu,...

Masinė visuomenės vakcinacija Lietuvoje prasidės nuo gegužės 10 dienos: kaip tai veiks? (356)

Lietuvoje planuojama pradėti masinę etapinę visuomenės vakcinaciją nuo koronaviruso . Apie tai,...

Šimašius: jei liks vakcinų, nuo rytojaus kviesime skiepytis 35+ (123)

Jei liks vakcinų, jau penktadienį Vilnius pakvies registruotis skiepytis nuo koronaviruso 35 metų...

Šimonytė apie paramą verslui laisvėjant karantinui: tam dabar kuriamos priemonės

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, laisvinant karantino apribojimus, reikės...

Vyriausybės užmačios – ekonomikos gaivinimo fondo milijonais pamaloninti LRT Po kilusio skandalo tvirtina, kad atsitraukia (278)

Iki paskutinės minutės nuo visuomenės slėptame premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos...

Šimonytė galimybės nuo COVID-19 skiepyti vaikus nemato: tai neįtraukta į vakcinos registracijos dokumentą

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva sprendimą skiepyti jaunesnius nei 16 metų vaikus...

Malinauskas su keliais šimtais druskininkiečių atvyksta į Vilnių: keliame vėliavas, laukite (543)

Didelė kolona druskininkiečių, tarp kurių ir miesto meras Ričardas Malinauskas jau rikiuojasi...

Kęstutis Skrupskelis | D+

Antanas Smetona ir Lietuva Čikagos spaudoje: ir pajuokė, ir išgyrė, ir net lygino su diktatoriumi

„Chicago Tribune“, daugiausia skaitytojų turintis to regiono dienraštis, įsteigtas 1847 m.,...