aA
Pastaruoju metu visuomenėje verdant aistroms miškų išsaugojimo tema, tikriausiai vietoje būtų toks klausimas: kuris Lietuvos miškas yra vertingesnis – Labanoro giria ar Punios šilas? Be abejo, šis klausimas yra nekorektiškas ir neteisingas vien jau todėl, kad atsakymas priklausytų nuo to, kam jį adresuotume – miškininkui, medkirčiui, medžiotojui, gamtininkui, grybautojui ar poilsiautojui. Tačiau toks klausimas turi ir kitą potekstę.
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
© Romualdas Barauskas

Pušis yra vienas nereikliausių dirvožemiui mūsų medžių, gali augti tiek pustomame smėlyje, tiek pelkių tyruose. Tad ne veltui net trečdalį mūsų miškų sudaro pušynai, jie auga visur ten, kur žmogui neverta imtis žemdirbystės. Be abejo, per ilgus mūsų istorijos šimtmečius pušynai taip ramiai neklestėjo. Mūsų protėviai kirto miškus, degino, arė iš miškų atkovotą žemę, sėjo ten javus, bet per keletą dešimtmečių nualinę žemę ją mesdavo ir tose vietose vėl atsikurdavo miškai.

Tad daugelyje Pietų ar Rytų Lietuvos vietų įvyko po kelis tokius ūkininkavimo ciklus. Kas atsitinka, kai iškertame pušyną? Arba atželdome pušį dirbtinai, arba pušynas konkuruodamas su beržu atsikuria pats, nes jokie kiti medžiai smėlynuose negali augti. Tad jei iškirtę mišką ten nearsime žemės, nestatysime namų – vienaip ar kitaip atsikūrusių pušynų visada turėsime, tiek jaunų, tiek pribręstančių ar brandžių, tiek tikrų sengirių.

Kas kita derlingų Vidurio ar Šiaurės Lietuvos dirvožemių vešlūs lapuotynai, ąžuolynai. Žmogus visada siekė čia „atsikovoti“ iš miško derlingas žemes ir paversti jas žemės ūkio naudmenomis. Tačiau kadangi čia ištisai plytėjo pelkės, neįžengiami miško klampynai, tai nebuvo taip paprasta ir ši „kova“ užtruko iki dabar.

Be abejo žiemą, sausesniais metais žmonės brovėsi į miškus, kirto medžius, kuriuos sugebėjo nukirsti ir tempė juos iš miško, kuriuos sugebėjo ištempti. Bet visada rasdavosi tokių vietų, kur įsiskverbti, pasiekti nebuvo taip paprasta, tad mūsų karta dar paveldėjo nemažai natūralių ar pusiau natūralių, turtingų įvairiausiomis augalų bei gyvūnų rūšimis medynų. Šiais laikais, prikasę melioracijos kanalų ir nusausinę miškus, nutiesę puikius kelius, įsigiję modernią miškų kirtimo techniką pagaliau mes prie jų prisikasėme...

Kas atsitinka, kada iškertame ąžuolyną? Pirmiausia ten sukyla greitai augančios gerus dirvožemius mėgstančios medžių rūšys – baltalksniai, drebulės, beržai. Vėliau, jau gerokai jiems ūgtelėjus, šiuos medžius ima keisti eglės. Na ir galiausiai iš paskos ima kilti bei karaliauti ąžuolai. Kad susiformuotų toks įvairiarūšis, įvairiaamžis natūralus medynas, natūralus gamtos ratas sukasi ilgai – tris ar penkis šimtus metų. O kuris šiandieninis miško savininkas – privatus asmuo, įmonė ar valstybė – iškirtę mišką norės tiek ilgai laukti sekančio „derliaus“? Niekas.

Tad dirbtinai sodiname pageidautinas, norimas medžių rūšis, dirbtinai jas puoselėjame, neleisdami medžiams natūraliai konkuruoti, formuoti natūralius medynus ir galiausiai po 100 metų skubame juos kirsti. Tikriausiai nereikia išeiti didelių miškininkystės mokslų, kad suvoktume, kokius miškus mes paveldėjome ir kokius paliksime po savęs...

Nukeliaukime trumpam į vieną tokių miškų – Lančiūnavos mišką Kėdainių rajone. Ir nukeliaukime porą dešimtmečių atgal.

Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
© Romualdas Barauskas

Griuvus kolūkinei sistemai, kada atsirado daug dirvonuojančių plotų, plytėjo dideli pievų, ganyklų plotai o ir javų laukai dar nebuvo taip išpuoselėti aukštų žemdirbystės technologijų, šis miškas buvo tikra erelių žemė. Gamtininkas, miškininkas Dainius Baronas tais, dar visai netolimais, laikais jame buvo radęs net 22 užimtus mažųjų erelių rėksnių lizdus!

Čia sąlyginai nedideliame plote buvo gal net pati gausiausia jų populiacija visame paukščio areale! O kur dar visi kiti paukščiai! Net studentai buvo čia vežami kaip į natūralią gamtos laboratoriją, kad pastovėję tinkamoje vietoje miško pakraštyje bent pusvalandį išvystų ore ratus sukančius mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, suopius, pievines ir nendrines linges, paukštvanagius ir vištvanagius, sketsakalius ir pelėsakalius, vapsvaėdžius!

Dabar čia išvysime tvarkingus prižiūrimus daržovių laukus, iki pat horizonto banguojančius javus, geltonuojančius rapsų plotus, gerokai praretėjusius senuosius medynus, milžiniškus jaunuolynų plotus ir vienišą dangaus mėlyje sklandantį suopį...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Kaunas tęsia investicijas į pastatų atnaujinimą: skirs beveik pusę milijono eurų (4)

Septintus metus iš eilės tęsiama Kauno paveldotvarkos programa kviečia pastatų savininkus...

Kaune atidaryta nauja „Iki“ parduotuvė (6)

Aktyviai plėtros ir atnaujinimo planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ atidarė šiemet...

„Žemaičio“ paminklas Raseiniuose apjuostas neužmirštuolių žiedais (6)

Minint reikšmingą datą – 30-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Nepriklausomybės...

Atnaujintą Kėdainių miesto parką jau niokoja vandalai (4)

Vieni Naujuosius metus atšventė kukliuose šeimos rateliuose, o kiti, deja, niokodami visų...

Pirmą kartą per daugelį metų visą mėnesį nedirbs centrinė Kėdainių turgavietė: pratęsti veiklą planuoja vasarį (1)

Kovidas, ribojimai, mažai prekybininkų ir pirkėjų. Šios priežastys lėmė, kad pirmąkart po...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (4)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (36)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (2)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (68)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (81)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (449)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (76)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (396)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...