aA
Pastaruoju metu visuomenėje verdant aistroms miškų išsaugojimo tema, tikriausiai vietoje būtų toks klausimas: kuris Lietuvos miškas yra vertingesnis – Labanoro giria ar Punios šilas? Be abejo, šis klausimas yra nekorektiškas ir neteisingas vien jau todėl, kad atsakymas priklausytų nuo to, kam jį adresuotume – miškininkui, medkirčiui, medžiotojui, gamtininkui, grybautojui ar poilsiautojui. Tačiau toks klausimas turi ir kitą potekstę.
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
© Romualdas Barauskas

Pušis yra vienas nereikliausių dirvožemiui mūsų medžių, gali augti tiek pustomame smėlyje, tiek pelkių tyruose. Tad ne veltui net trečdalį mūsų miškų sudaro pušynai, jie auga visur ten, kur žmogui neverta imtis žemdirbystės. Be abejo, per ilgus mūsų istorijos šimtmečius pušynai taip ramiai neklestėjo. Mūsų protėviai kirto miškus, degino, arė iš miškų atkovotą žemę, sėjo ten javus, bet per keletą dešimtmečių nualinę žemę ją mesdavo ir tose vietose vėl atsikurdavo miškai.

Tad daugelyje Pietų ar Rytų Lietuvos vietų įvyko po kelis tokius ūkininkavimo ciklus. Kas atsitinka, kai iškertame pušyną? Arba atželdome pušį dirbtinai, arba pušynas konkuruodamas su beržu atsikuria pats, nes jokie kiti medžiai smėlynuose negali augti. Tad jei iškirtę mišką ten nearsime žemės, nestatysime namų – vienaip ar kitaip atsikūrusių pušynų visada turėsime, tiek jaunų, tiek pribręstančių ar brandžių, tiek tikrų sengirių.

Kas kita derlingų Vidurio ar Šiaurės Lietuvos dirvožemių vešlūs lapuotynai, ąžuolynai. Žmogus visada siekė čia „atsikovoti“ iš miško derlingas žemes ir paversti jas žemės ūkio naudmenomis. Tačiau kadangi čia ištisai plytėjo pelkės, neįžengiami miško klampynai, tai nebuvo taip paprasta ir ši „kova“ užtruko iki dabar.

Be abejo žiemą, sausesniais metais žmonės brovėsi į miškus, kirto medžius, kuriuos sugebėjo nukirsti ir tempė juos iš miško, kuriuos sugebėjo ištempti. Bet visada rasdavosi tokių vietų, kur įsiskverbti, pasiekti nebuvo taip paprasta, tad mūsų karta dar paveldėjo nemažai natūralių ar pusiau natūralių, turtingų įvairiausiomis augalų bei gyvūnų rūšimis medynų. Šiais laikais, prikasę melioracijos kanalų ir nusausinę miškus, nutiesę puikius kelius, įsigiję modernią miškų kirtimo techniką pagaliau mes prie jų prisikasėme...

Kas atsitinka, kada iškertame ąžuolyną? Pirmiausia ten sukyla greitai augančios gerus dirvožemius mėgstančios medžių rūšys – baltalksniai, drebulės, beržai. Vėliau, jau gerokai jiems ūgtelėjus, šiuos medžius ima keisti eglės. Na ir galiausiai iš paskos ima kilti bei karaliauti ąžuolai. Kad susiformuotų toks įvairiarūšis, įvairiaamžis natūralus medynas, natūralus gamtos ratas sukasi ilgai – tris ar penkis šimtus metų. O kuris šiandieninis miško savininkas – privatus asmuo, įmonė ar valstybė – iškirtę mišką norės tiek ilgai laukti sekančio „derliaus“? Niekas.

Tad dirbtinai sodiname pageidautinas, norimas medžių rūšis, dirbtinai jas puoselėjame, neleisdami medžiams natūraliai konkuruoti, formuoti natūralius medynus ir galiausiai po 100 metų skubame juos kirsti. Tikriausiai nereikia išeiti didelių miškininkystės mokslų, kad suvoktume, kokius miškus mes paveldėjome ir kokius paliksime po savęs...

Nukeliaukime trumpam į vieną tokių miškų – Lančiūnavos mišką Kėdainių rajone. Ir nukeliaukime porą dešimtmečių atgal.

Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
© Romualdas Barauskas

Griuvus kolūkinei sistemai, kada atsirado daug dirvonuojančių plotų, plytėjo dideli pievų, ganyklų plotai o ir javų laukai dar nebuvo taip išpuoselėti aukštų žemdirbystės technologijų, šis miškas buvo tikra erelių žemė. Gamtininkas, miškininkas Dainius Baronas tais, dar visai netolimais, laikais jame buvo radęs net 22 užimtus mažųjų erelių rėksnių lizdus!

Čia sąlyginai nedideliame plote buvo gal net pati gausiausia jų populiacija visame paukščio areale! O kur dar visi kiti paukščiai! Net studentai buvo čia vežami kaip į natūralią gamtos laboratoriją, kad pastovėję tinkamoje vietoje miško pakraštyje bent pusvalandį išvystų ore ratus sukančius mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, suopius, pievines ir nendrines linges, paukštvanagius ir vištvanagius, sketsakalius ir pelėsakalius, vapsvaėdžius!

Dabar čia išvysime tvarkingus prižiūrimus daržovių laukus, iki pat horizonto banguojančius javus, geltonuojančius rapsų plotus, gerokai praretėjusius senuosius medynus, milžiniškus jaunuolynų plotus ir vienišą dangaus mėlyje sklandantį suopį...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Kunigaikščių Radvilų sarkofagai sugrįžo į mauzoliejų Kėdainiuose (1)

Po šiek tiek ilgiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo...

Atnaujintas Kėdainių miesto parkas jau traukia lankytojus: šviečiantis tiltas ir scena kone ant vandens ir kitos naujovės (1)

Rajono kultūros paveldo objekto – senojo miesto parko rekonstrukcija jau visiškai baigta. Nors dar...

Josvainiuose veiklą pradeda savarankiško gyvenimo namai (1)

Josvainių socialinis ir ugdymo centras, kuriame veikia senelių globos namai ir darželinukų...

Kaunas ruošiasi tvarkyti Neries krantinės parką (2)

Kauno valdžia ieško, kas sutvarkys Neries krantinės parką Vilijampolėje . Miesto...

Netoli Kauno „Žalgirio“ arenos planuojama nauja automobilių aikštelė (16)

Kauno savivaldybė Karaliaus Mindaugo prospekte, netoli „Žalgirio“ arenos, planuoja automobilių...

Top naujienos

Dėl koronaviruso krizės – gydytojos žinutė strategams: jeigu nesiruošiat įvedinėti karantino, medikų tikrai pritrūks (122)

„Pacientai važiuoja nuolatos, tai yra procesas, kuris nesustoja“, – apie darbo kasdienybę...

„Bardako“ bendrasavininkis: karantino laikotarpis nebuvo sunkiausia, o apie pelną šiemet net nekalbame (34)

Vilniaus savivaldybė nusprendė taikyti barams griežtesnius ribojimus, tačiau jų neuždaryti....

Į Valinsko pareiškimą sureagavo ir Nausėda, ir Skvernelis: ragina nenutylėti (1134)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis griežtai sureagavo į laidų vedėjo...

Planuojama keisti vaiko pinigų dydį (4)

Seimas antradienį ėmėsi projektų, kuriais siūloma 10 eurų didinti vaiko pinigus, į nemokamo...

Skvernelis užsiminė, kaip rekomenduotų elgtis Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį (16)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kokių rekomendacijų gali reikėti laikytis...

Rusijos specialistas skelbia nustatęs tikrąjį mirčių nuo koronaviruso mastą šalyje pirmąkart nustatyta daugiau nei 16 tūkst. COVID-19 atvejų (63)

Buvęs Kremliaus statistikos agentūros darbuotojas teigia, kad Rusijos kasdieniai mirštamumo nuo...

Teismas: 10 tūkst. eurų bauda parduotuvių tinklui „Iki“ skirta pagrįstai (20)

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos „Iki“ skundą, kuriame buvo...

Pasiūlymas ilginti moksleivių atostogas mokyklų vadovams buvo netikėtas ir nemalonus: paaiškino, ką keičia dvi savaitės (156)

Moksleivių atostogos šį rudenį gali būti pratęstos iki dviejų savaičių – tokį siūlymą...

Švedų žurnalistę brutaliai nužudęs išradėjas spruko iš kalėjimo papildyta 15.35 (5)

Danų išradėjas Peteris Madsenas , kuris už švedų žurnalistės Kim Wall nužudymą buvo...

|Maža didelių žinių kaina