aA
Pastaruoju metu visuomenėje verdant aistroms miškų išsaugojimo tema, tikriausiai vietoje būtų toks klausimas: kuris Lietuvos miškas yra vertingesnis – Labanoro giria ar Punios šilas? Be abejo, šis klausimas yra nekorektiškas ir neteisingas vien jau todėl, kad atsakymas priklausytų nuo to, kam jį adresuotume – miškininkui, medkirčiui, medžiotojui, gamtininkui, grybautojui ar poilsiautojui. Tačiau toks klausimas turi ir kitą potekstę.
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
© Romualdas Barauskas

Pušis yra vienas nereikliausių dirvožemiui mūsų medžių, gali augti tiek pustomame smėlyje, tiek pelkių tyruose. Tad ne veltui net trečdalį mūsų miškų sudaro pušynai, jie auga visur ten, kur žmogui neverta imtis žemdirbystės. Be abejo, per ilgus mūsų istorijos šimtmečius pušynai taip ramiai neklestėjo. Mūsų protėviai kirto miškus, degino, arė iš miškų atkovotą žemę, sėjo ten javus, bet per keletą dešimtmečių nualinę žemę ją mesdavo ir tose vietose vėl atsikurdavo miškai.

Tad daugelyje Pietų ar Rytų Lietuvos vietų įvyko po kelis tokius ūkininkavimo ciklus. Kas atsitinka, kai iškertame pušyną? Arba atželdome pušį dirbtinai, arba pušynas konkuruodamas su beržu atsikuria pats, nes jokie kiti medžiai smėlynuose negali augti. Tad jei iškirtę mišką ten nearsime žemės, nestatysime namų – vienaip ar kitaip atsikūrusių pušynų visada turėsime, tiek jaunų, tiek pribręstančių ar brandžių, tiek tikrų sengirių.

Kas kita derlingų Vidurio ar Šiaurės Lietuvos dirvožemių vešlūs lapuotynai, ąžuolynai. Žmogus visada siekė čia „atsikovoti“ iš miško derlingas žemes ir paversti jas žemės ūkio naudmenomis. Tačiau kadangi čia ištisai plytėjo pelkės, neįžengiami miško klampynai, tai nebuvo taip paprasta ir ši „kova“ užtruko iki dabar.

Be abejo žiemą, sausesniais metais žmonės brovėsi į miškus, kirto medžius, kuriuos sugebėjo nukirsti ir tempė juos iš miško, kuriuos sugebėjo ištempti. Bet visada rasdavosi tokių vietų, kur įsiskverbti, pasiekti nebuvo taip paprasta, tad mūsų karta dar paveldėjo nemažai natūralių ar pusiau natūralių, turtingų įvairiausiomis augalų bei gyvūnų rūšimis medynų. Šiais laikais, prikasę melioracijos kanalų ir nusausinę miškus, nutiesę puikius kelius, įsigiję modernią miškų kirtimo techniką pagaliau mes prie jų prisikasėme...

Kas atsitinka, kada iškertame ąžuolyną? Pirmiausia ten sukyla greitai augančios gerus dirvožemius mėgstančios medžių rūšys – baltalksniai, drebulės, beržai. Vėliau, jau gerokai jiems ūgtelėjus, šiuos medžius ima keisti eglės. Na ir galiausiai iš paskos ima kilti bei karaliauti ąžuolai. Kad susiformuotų toks įvairiarūšis, įvairiaamžis natūralus medynas, natūralus gamtos ratas sukasi ilgai – tris ar penkis šimtus metų. O kuris šiandieninis miško savininkas – privatus asmuo, įmonė ar valstybė – iškirtę mišką norės tiek ilgai laukti sekančio „derliaus“? Niekas.

Tad dirbtinai sodiname pageidautinas, norimas medžių rūšis, dirbtinai jas puoselėjame, neleisdami medžiams natūraliai konkuruoti, formuoti natūralius medynus ir galiausiai po 100 metų skubame juos kirsti. Tikriausiai nereikia išeiti didelių miškininkystės mokslų, kad suvoktume, kokius miškus mes paveldėjome ir kokius paliksime po savęs...

Nukeliaukime trumpam į vieną tokių miškų – Lančiūnavos mišką Kėdainių rajone. Ir nukeliaukime porą dešimtmečių atgal.

Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
© Romualdas Barauskas

Griuvus kolūkinei sistemai, kada atsirado daug dirvonuojančių plotų, plytėjo dideli pievų, ganyklų plotai o ir javų laukai dar nebuvo taip išpuoselėti aukštų žemdirbystės technologijų, šis miškas buvo tikra erelių žemė. Gamtininkas, miškininkas Dainius Baronas tais, dar visai netolimais, laikais jame buvo radęs net 22 užimtus mažųjų erelių rėksnių lizdus!

Čia sąlyginai nedideliame plote buvo gal net pati gausiausia jų populiacija visame paukščio areale! O kur dar visi kiti paukščiai! Net studentai buvo čia vežami kaip į natūralią gamtos laboratoriją, kad pastovėję tinkamoje vietoje miško pakraštyje bent pusvalandį išvystų ore ratus sukančius mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, suopius, pievines ir nendrines linges, paukštvanagius ir vištvanagius, sketsakalius ir pelėsakalius, vapsvaėdžius!

Dabar čia išvysime tvarkingus prižiūrimus daržovių laukus, iki pat horizonto banguojančius javus, geltonuojančius rapsų plotus, gerokai praretėjusius senuosius medynus, milžiniškus jaunuolynų plotus ir vienišą dangaus mėlyje sklandantį suopį...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Kėdainių rajone atidengtas akmuo ateities kartoms

Tolimajame Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos Langakių kaime vykusi vasaros šventė „Po...

Ruošiantis tvarkyti Kauno marių įlanką, savininkai turės savo laivus perkelti kitur (3)

Planuojant tvarkyti Kauno marių įlanką ir įrengti čia uostą, Kauno savivaldybė ruošiasi...

Vietoje legendinės Kauno spaustuvės atidarytas multifunkcis verslo parkas (8)

Atbundantį ir vis gražėjantį Kauno Naujamiesčio rajoną traukos tašku paverčia ne tik tokie...

Kaune – dar vienas gyvenamųjų namų projektas: investuos beveik 9 mln. eurų (15)

Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonė „ Citus “ Kaune, Dainavos ir...

Daug diskusijų sukėlęs Kauno bibliotekos projektas sulaukė korekcijų (4)

Vienu iš Kauno centro panoramos akcentų tapęs raudonų plytų Kauno apskrities viešosios...

Top naujienos

Infektologė – apie tai, kokia COVID-19 situacija gali būti rudenį: yra keli galimi scenarijai (53)

Su vienu COVID-19 išbandymu Lietuva susitvarkė palyginus gerai, tačiau kas mūsų dar laukia?...

„Žalgirio“ medžioklė baigta: Šaro regalijas Kaune perima austras Schillerio ir Motiejūno komentarai (128)

Likus dviem su puse mėnesio iki naujojo Eurolygos sezono pradžios Kauno „Žalgirio“...

Tiesioginė transliacija / Delfi 11. Lietuviai nebenori dirbti: darbo pasiūlymų daugėja, tačiau šalyje fiksuojamas rekordinis nedarbas (7)

Užimtumo tarnyba šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą nuo pat koronaviruso krizės pradžios, tačiau...

Koronavirusas nustatytas iš Ispanijos grįžusiam lietuviui

Vienas naujas per praėjusią parą patvirtintas koronaviruso atvejis – įvežtinis iš Ispanijos,...

Druskininkų vandens parke konfliktas dėl sauskelnių sukėlė aštrias reakcijas: į pagalbą buvo pakviesti apsaugininkai (29)

Atostogos neįsivaizduojamos be smagių maudynių. Deja, ne visada jos būna smagios. Taip nutiko...

Per vakar dieną patvirtintas tik vienas naujas susirgimo koronavirusu atvejis (19)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 14 d. 9 val. duomenimis, per vakar dieną...

Įsigaliojus naujausiems reikalavimams meistriukams, autoservisai numato kainų pokyčius (248)

Nuo liepos 1 d. būstų ir automobilių remontininkams , auklėms verslo liudijimai nebeišduodami....

Viktoras Uspaskichas: taip, koalicija su konservatoriais – galima (637)

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako neturįs tiek nuodėmių, kad po Seimo rinkimų...

Vilnietė 2 kartus pateko į gėdingą situaciją viduryje miesto: įspėja visus vairuotojus, kaip lengva viešai apsijuokti (129)

Laiku prisipilti kuro – būtinybė ne tik sklandžiai kelionei, bet ir ilgesniam automobilio...

Situacija Kalnų Karabache kaista: Armėnijos miestelio meras pranešė apie prasidėjusį Azerbaidžano kariuomenės apšaudymą (6)

Azerbaidžano kariuomenė antradienį pradėjo Armėnijos šiaurės rytuose esančio Berdo...

|Maža didelių žinių kaina