aA
Pastaruoju metu visuomenėje verdant aistroms miškų išsaugojimo tema, tikriausiai vietoje būtų toks klausimas: kuris Lietuvos miškas yra vertingesnis – Labanoro giria ar Punios šilas? Be abejo, šis klausimas yra nekorektiškas ir neteisingas vien jau todėl, kad atsakymas priklausytų nuo to, kam jį adresuotume – miškininkui, medkirčiui, medžiotojui, gamtininkui, grybautojui ar poilsiautojui. Tačiau toks klausimas turi ir kitą potekstę.
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
Temstant iš miško tankynės pasirodė briedis
© Romualdas Barauskas

Pušis yra vienas nereikliausių dirvožemiui mūsų medžių, gali augti tiek pustomame smėlyje, tiek pelkių tyruose. Tad ne veltui net trečdalį mūsų miškų sudaro pušynai, jie auga visur ten, kur žmogui neverta imtis žemdirbystės. Be abejo, per ilgus mūsų istorijos šimtmečius pušynai taip ramiai neklestėjo. Mūsų protėviai kirto miškus, degino, arė iš miškų atkovotą žemę, sėjo ten javus, bet per keletą dešimtmečių nualinę žemę ją mesdavo ir tose vietose vėl atsikurdavo miškai.

Tad daugelyje Pietų ar Rytų Lietuvos vietų įvyko po kelis tokius ūkininkavimo ciklus. Kas atsitinka, kai iškertame pušyną? Arba atželdome pušį dirbtinai, arba pušynas konkuruodamas su beržu atsikuria pats, nes jokie kiti medžiai smėlynuose negali augti. Tad jei iškirtę mišką ten nearsime žemės, nestatysime namų – vienaip ar kitaip atsikūrusių pušynų visada turėsime, tiek jaunų, tiek pribręstančių ar brandžių, tiek tikrų sengirių.

Kas kita derlingų Vidurio ar Šiaurės Lietuvos dirvožemių vešlūs lapuotynai, ąžuolynai. Žmogus visada siekė čia „atsikovoti“ iš miško derlingas žemes ir paversti jas žemės ūkio naudmenomis. Tačiau kadangi čia ištisai plytėjo pelkės, neįžengiami miško klampynai, tai nebuvo taip paprasta ir ši „kova“ užtruko iki dabar.

Be abejo žiemą, sausesniais metais žmonės brovėsi į miškus, kirto medžius, kuriuos sugebėjo nukirsti ir tempė juos iš miško, kuriuos sugebėjo ištempti. Bet visada rasdavosi tokių vietų, kur įsiskverbti, pasiekti nebuvo taip paprasta, tad mūsų karta dar paveldėjo nemažai natūralių ar pusiau natūralių, turtingų įvairiausiomis augalų bei gyvūnų rūšimis medynų. Šiais laikais, prikasę melioracijos kanalų ir nusausinę miškus, nutiesę puikius kelius, įsigiję modernią miškų kirtimo techniką pagaliau mes prie jų prisikasėme...

Kas atsitinka, kada iškertame ąžuolyną? Pirmiausia ten sukyla greitai augančios gerus dirvožemius mėgstančios medžių rūšys – baltalksniai, drebulės, beržai. Vėliau, jau gerokai jiems ūgtelėjus, šiuos medžius ima keisti eglės. Na ir galiausiai iš paskos ima kilti bei karaliauti ąžuolai. Kad susiformuotų toks įvairiarūšis, įvairiaamžis natūralus medynas, natūralus gamtos ratas sukasi ilgai – tris ar penkis šimtus metų. O kuris šiandieninis miško savininkas – privatus asmuo, įmonė ar valstybė – iškirtę mišką norės tiek ilgai laukti sekančio „derliaus“? Niekas.

Tad dirbtinai sodiname pageidautinas, norimas medžių rūšis, dirbtinai jas puoselėjame, neleisdami medžiams natūraliai konkuruoti, formuoti natūralius medynus ir galiausiai po 100 metų skubame juos kirsti. Tikriausiai nereikia išeiti didelių miškininkystės mokslų, kad suvoktume, kokius miškus mes paveldėjome ir kokius paliksime po savęs...

Nukeliaukime trumpam į vieną tokių miškų – Lančiūnavos mišką Kėdainių rajone. Ir nukeliaukime porą dešimtmečių atgal.

Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
Kelelis mus atvedė į Lančiūnavos mišką
© Romualdas Barauskas

Griuvus kolūkinei sistemai, kada atsirado daug dirvonuojančių plotų, plytėjo dideli pievų, ganyklų plotai o ir javų laukai dar nebuvo taip išpuoselėti aukštų žemdirbystės technologijų, šis miškas buvo tikra erelių žemė. Gamtininkas, miškininkas Dainius Baronas tais, dar visai netolimais, laikais jame buvo radęs net 22 užimtus mažųjų erelių rėksnių lizdus!

Čia sąlyginai nedideliame plote buvo gal net pati gausiausia jų populiacija visame paukščio areale! O kur dar visi kiti paukščiai! Net studentai buvo čia vežami kaip į natūralią gamtos laboratoriją, kad pastovėję tinkamoje vietoje miško pakraštyje bent pusvalandį išvystų ore ratus sukančius mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, suopius, pievines ir nendrines linges, paukštvanagius ir vištvanagius, sketsakalius ir pelėsakalius, vapsvaėdžius!

Dabar čia išvysime tvarkingus prižiūrimus daržovių laukus, iki pat horizonto banguojančius javus, geltonuojančius rapsų plotus, gerokai praretėjusius senuosius medynus, milžiniškus jaunuolynų plotus ir vienišą dangaus mėlyje sklandantį suopį...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.6000

Kėdainiuose – angelų pasaulis medžio drožėjo akimis (1)

Kėdainių krašto muziejaus Amatų centre Arnetų name iki rugpjūčio 31 dienos eksponuojama...

Pagaliau sulaukė: vykdoma kelio Dotnuva–Valučiai rekonstrukcija (1)

Kėdainių rajone vykdoma dar vieno regioninio kelio Dotnuva–Valučiai kapitalinė rekonstrukcija....

Netikėta iniciatyva: pačiame Kauno centre sudūzgė laukinių bičių spiečius

Vienus praslinkęs karantinas uždarė tarp keturių sienų, o kiti saugią atskirtį ir prieglobstį...

Šėtos gyventojai nesulaukia vandentiekio: mėnesį vietoje stovėję darbai laiku pabaigti nebus (1)

Naujo vandentiekio ir nuotekų sistemos laukiantys Šėtos miestelio gyventojai – neviltyje. Nors...

Svarbi žinia vairuotojams: eismas vienoje centrinių Kauno gatvių bus ribojamas visą mėnesį (2)

Kauno savivaldybė pranešė, kad A. Mickevičiaus atkarpa ties Laisvės alėja vairuotojams tapo...

Top naujienos

Braška Baltarusijos režimo pamatai: signalus siunčia žurnalistai ir buvę kariai (190)

Pastarosiomis valandomis beveik kas 20 minučių pasirodo naujas vaizdo įrašas, kuriame buvę...

Tyrimas parodė, kad koronavirusas Lietuvoje atsirado anksčiau nei manyta (8)

Aiškėja, kad COVID–19 į Lietuvą atkeliavęs buvo anksčiau, nei skelbta oficialiai....

Į politiką grįžtanti Graužinienė: tiek, kiek atlaikiau, teko tik vienetams (366)

Buvusi Seimo pirmininkė, iš viešumos vienam politiniam ciklui pasitraukusi Loreta Graužinienė...

Ekonomistai – apie neramumų Baltarusijoje pasekmes Lietuvai: kai kuriems sektoriams kyla rizikų (195)

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės...

Tautiečiai keliauja ne tik į Palangą: mažai žinomoje Graikijos saloje dažniausiai girdisi lietuvių kalbos (2)

Po visus poilsiautojų kiekio Palangoje rekordus sumušusio savaitgalio, netyla kalbos, ar išties...

Gatesas įspėja: ši grėsmė pareikalaus kur kas daugiau mirčių nei COVID-19 ir veikti reikia jau dabar (175)

Billas Gatesas dar 2015-aisiais prognozavo, kad mikrobų sukelta pasaulinė katastrofa labai...

Tiesioginė transliacija / Delfi ryte – ugningas „The Roop“ pasirodymas ir kitos staigmenos (1)

Laidoje viešėsianti grupė „The Roop“ ne tik papasakos apie didžiausias naujienas, bet ir...

Ekspertai sunerimę: potvynis Šiaurės Korėjoje galėjo apgadinti branduolinį kompleksą

Šiaurės Korėją užklupę potvyniai galimai apgadino siurblines, naudojamas šios šalies...

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (259)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

COVID-19 patvirtintas ir „Power Hit Radio“ programų direktoriui Sauliui Baniuliui: papasakojo apie simptomus ir davė svarbų patarimą (50)

„ Power Hit Radio “ programų direktoriui Sauliui Baniuliui nustatytas koronavirusas. Apie tai...

|Maža didelių žinių kaina