Viršyta paros ribinė vertė
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, Kėdainiuose dėl daugiabučių kiemų rekonstrukcijos darbų viršyta 24 val. kietųjų dalelių (KD10) ribinė vertė. Rugsėjo 11 dieną šių teršalų vidutinė paros vertė mūsų mieste siekė 60 μg/m³ (mikrometrų kubiniame metre). Rugsėjo 14 dieną šis rodiklis buvo 56,44 μg/m³.
Pagal teisės aktų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, reikalavimus kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija neturi viršyti ribinės vertės (50 μg/m3) daugiau kaip 35 dienas per metus. Tačiau kasmet pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių periodų, kai ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo šiuo teršalu padidėjimas ir jo koncentracija daugelyje šalies miestų viršija paros ribinę vertę.
Prašo laikytis reikalavimų
Tam, kad dulkės nepatektų į aplinkos orą, savivaldybių prašoma užtikrinti, kad būtų laikomasi visų aplinkosauginių bei statybų reglamento reikalavimų: visi statybų darbai (blokų pjaustymai, skaldos smulkinimas, asfalto klojimas ir kt.) nuolat turi būti vykdomi naudojant šlapią nusodinimą; kietosios dalelės turi nepatekti į aplinką, transporto priemonių ratai – plaunami, užtikrinamos kitos, aplinkai bei gyventojų sveikatai draugiškos, priemonės.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
