aA
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuolyno parkai.
Vytauto parko alėja, 1961 m. // Stanislovas Lukošius, Kauno miesto muziejaus nuotrauka

Pirmasis parkas – XIX a. pabaigoje

Pirmuoju Kauno miesto parku, pasak M. Balkaus, galima laikyti Vytauto parką, kurio istorija prasidėjo 1871 m. Tada buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. Anuomet jame pastatytas medinis paviljonas, estrada, sūpuoklės. Praėjus metams po parko įkūrimo, jame buvo surengtas Rusijos imperatoriaus Petro I gimimo 200-ųjų metinių minėjimas. Šio valdovo garbei vietovę imta vadinti Petro kalnu (Petrovka, Petrovskaja gora).

Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo N. Zubovo. 1889 m. gaisras sunaikino medinį parko paviljoną. Sodininkų draugija 1900 m. pastatė mūrinį paviljoną ir pradėjo jį nuomoti. Tuomet ten įsikūrė kortų klubas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Istoriškai viena svarbiausių datų šio parko istorijoje – 1919-ieji, kai parkui buvo suteiktas Vytauto vardas. Jame tuomet jau pradėtos įrenginėti teniso aikštelės, o 1921 m. atsirado ir pirmoji krepšinio aikštelė. Šie metai ir žymi naująją parko veiklos istoriją, kai didžiulė žalioji miesto teritorija tapo ne tik pasivaikščiojimų vieta, bet ir aktyvaus poilsio zona.

Nuo 1923 m. parką išsinuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, vasaros sezono metu juo naudojosi ir „Dainos“ draugija. 1933 m. Vytauto parką dešimčiai metų išsinuomojusi Šaulių Sąjunga ėmėsi rimtų tvarkymo darbų: suremontavo centrinį paviljoną, sutaisė laiptelius, padarė daugiau įėjimų.

Apie 1950-uosius parke buvo įrengta sporto salė, žaidimų kambarys, šaudykla. Po kiek daugiau nei dešimtmečio parke vėl daugėjo pramogų – pastatyti keli atrakcionai: apžvalgos ratas, viražiniai lėktuvai, supynės. 1970 m. įrengta ir lauko estrada.

Paviljonas Vytauto parke, 1961 m. // Stanislovas Lukošius, Kauno miesto muziejaus nuotrauka
Paviljonas Vytauto parke, 1961 m. // Stanislovas Lukošius, Kauno miesto muziejaus nuotrauka

Su atkurta Lietuvos nepriklausomybe Vytauto parkui prasidėjo sunkūs laikai. 1992 m. Vytauto parką valdžiusi įmonė „Vytauto parkas“ buvo privatizuota. Keitėsi darbuotojai, pradėjo kilti atrakcionų kainos, parkas ėmė „senti“.

Vytauto parke esantys statiniai priklauso keliems savininkams, o paties parko būklė šiuo metu ne pati geriausia. Šiuo metu parkas jau ruošiamas rekonstrukcijos darbams.

Ąžuolyne ganėsi karvės

Tarpukariu miesto parku tapo ir Žaliakalnio ąžuolynas. Iki XX a. 3 deš. pabaigos, pasak M. Balkaus, Žaliakalnio ąžuolyne dar buvo ganomi gyvuliai. Galvijus iškėlus į kitas vietas, Ąžuolyne buvo nutiesti pirmieji takeliai, o 1935 m. Ąžuolynas nusausintas ir perplanuotas anglišku stiliumi, sudarant lenktų linijų takelius. Nuo XX a. vidurio Ąžuolyno parkas buvo tvarkomas pagal V. Zubovo ir T. Šešelgienės projektus.

1958 m. Ąžuolynas paskelbtas valstybės saugomu parku. Jame buvo pastatyta ir nemažai skulptūrų. 1986 m. Kauno Ąžuolynas buvo paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Dėl itin retų vabzdžių populiacijos (Ąžuolyne aptiktas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita)) Ąžuolynas priskirtas Europos gamtai svarbių teritorijų tinklui „Natura 2000“. 2006 m. Kauno ąžuolyno parkas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Ąžuolynas ties A. Mickevičiaus slėniu, 1885-1895 m.  // Vaclovas Zatorskis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.
Ąžuolynas ties A. Mickevičiaus slėniu, 1885-1895 m. // Vaclovas Zatorskis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Kauno Ąžuolynas yra jaukus gamtos kampelis, teikiantis kauniečiams ir miesto svečiams poilsį ir atgaivą nuo miesto šurmulio. Šiuo metu išlikęs 78 ha pagrindinis Ąžuolyno parkas Žaliakalnyje ir dar apie 40 ha ąžuolynas Aukštuosiuose Šančiuose.

Kauno savivaldybės vizijose – visų miesto parkų atnaujinimas

Pasak M. Balkaus, kadaise dabartinėje Kauno teritorijoje buvo ir daugiau gražių parkų, tačiau jie buvo privatūs ir priklausė dvarų sodyboms. Tokie buvo Marvos, Linkuvos, Romainių, Sargėnų dvarų parkai. Dabar daugelio jų teritorijos apleistos.

Didžioji dalis dabar naudojamų parkų Kaune buvo įkurti sovietmečiu, daugiabučių rajonuose. Beveik visą nepriklausomybės laikotarpį parkai buvo mažai tvarkomi, todėl jų būklė buvo gana prasta.

Dabar parkų tvarkymo darbai įgauna pagreitį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Bukelis paklaustas, kokie darbai numatyti 2019-iems metams, kalbėjo optimistiškai.

„Praėjusiais metais buvo užbaigti Dainavos ir Kalniečių parkų rekonstrukcijos darbai. Tai buvo pirmi Nepriklausomybės laikotarpiu iš esmės atnaujinti, šiuolaikiški parkai Kaune. Be to, pernai buvo pradėta Santakos, Draugystės ir Santarvės parkų rekonstrukcija, kuri bus užbaigta šiemet. Planuojama, kad šiais metais darbai bus pradėti Ąžuolyno ir Gričiupio, o kitais metais – Neries krantinės, Naugardiškių parkuose ir Aukštųjų Šančių ąžuolyne. Miesto planas labai konkretus – per kelerius metus atnaujinti absoliučiai visus Kauno parkus. Kauniečiai kviečiami leisti laiką, dalyvauti renginiuose, išnaudoti atnaujintą parkų erdvę laisvalaikio ir sporto veikloms vykdyti“, - sakė savivaldybės atstovas.

Parkai kuriami ir privačiomis lėšomis

Kaip ir senaisiais laikais, Kaune netrukus vėl atsiras ir privačiomis lėšomis įrengtas parkas. Jis šiuo metu įrenginėjamas Aleksote, šalia daugiabučių kvartalo „Parko apartamentai“. Tuo rūpinasi bendrovė „Centromera“, atsigręžusi į kauniečių poreikius bei norus turėti poilsiui skirtų erdvių visai šalia namų.

Aleksoto parkas
Aleksoto parkas
© Organizatorių nuotr.

„Mums, kaip nekilnojamojo turto vystytojams, aktualu, kad miestas būtų tvarkingas, kad jame iš tiesų būtų gera gyventi. Tad norime ir siekiame tobulinti ne tik gyvenamųjų pastatų infrastruktūrą, bet ir gyvenamąją aplinką, žaliąsias zonas. Kuriame erdvę, kurioje žmonės gali ne tik pasivaikščioti, bet ir aktyviai leisti laisvalaikį suaugusiųjų kompanijoje ar su vaikais“, - sakė įmonės „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė.

Apie tai, kad miesto veidą bei prestižą keičia ne tik modernūs gyvenamieji namai, bet ir žaliosios zonos, tvarkingi parkai, puikiai išvystyta infrastruktūra, kalba ir architektas Vygantas Alaunė.

Aleksotas, jei kalbėtume apie jo vaizdą bendrame Kauno kontekste, atrodo tikrai išskirtinai. Kai kurie kvartalai čia dar nepastatyti, o butai jau parduoti. Visi rajone jau dabar vykstantys pokyčiai ir architektūriniai planai rodo augimą. Naujakuriams patinka tai, kad atstumas iki miesto centro – vos keli kilometrai, o susisiekimas gerėja“, – pasakoja V. Alaunė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.7500

Į Nidą niekaip nepakylančios „Raketos“ savininkai: mums tai yra netikėtumas (128)

Rekonstruotam greitaeigiam kateriui „Raketa“ Kaune vis dar nepavyksta išplaukti su keleiviais,...

Gdynėje specialiai Kaunui gaminami troleibusai: pirmieji atvykti turėtų dar šią vasarą (12)

Kol Kauno gatvėmis važinėja meno kūriniais tapę senieji „Škoda“ troleibusai , Lenkijoje,...

Kėdainiečiai surengė mitingą prieš gyvūnų kankinimą: be policijos neapsieita (1)

Dalį kėdainiečių ne juokais papiktino į Kėdainius atvykęs cirkas, kuriame rengiami pasirodymai...

Kėdainių rajone įrengs keturis sektorinius greičio matuoklius (3)

Iki 2020 metų Lietuvos automobilių kelių direkcija Kėdainių rajone įrengs net keturis...

Pelėdnagiuose duris atvers naujas prekybos centras

Netrukus Kėdainių rajone, Pelėdnagių gyvenvietėje, duris atvers naujas prekybos centras...

Top naujienos

Jūroje žmonės dažniausiai paskęsta patekę į duobę: gelbėtojas papasakojo, kaip ištrūkti iš jos srovės (21)

Termometro stulpeliams rodant rekordinius karščius, lietuviai traukia prie vandens telkinių ar...

Ganyklose siaubą kelia vilkai: šiemet užpuolė kaip niekad anksti (125)

Įprastai rudenį į bandas įsisukantys vilkai šiemet ūkininkams pateikė staigmeną. Panevėžio...

Pinigai dar ne viskas: į Lietuvą grįžo dirbti už keturiskart mažesnį atlyginimą ir nesigaili (222)

Prieš dvejus su puse metų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžęs Gytis Kašėta...

„Ryto“ centrui Echodui prieš NBA naujokų biržą – šansas padaryti įspūdį „Bucks“ klubui

LKL vicečempiono Vilniaus „Ryto“ klubo aukštaūgis 21-erių metų Martynas Echodas išvyko...

Mėnuo su „OnePlus 7 Pro”: lietuvių dar neatrastas telefonas sužavėjo daugeliu atžvilgiu (126)

Nors „ OnePlus “ išmaniųjų telefonų prekės ženklas savo krepšelyje jau turi net 11...

Šaltakraujais žudikais tapusių lunatikų istorijos sukrečia: kraupių nusikaltimų aukomis tapo patys artimiausi

Nemažai žmonių miegodami pridaro keistų dalykų. Vieni kuria meno kūrinius, kiti gamina valgį, o...

Po Petrikytės koncerto kilusio skandalo Vitulskienė sulaukė atsako: dabar provokuoja ir net prakeikė vaikus (748)

Pastarieji metai, kai pradėjo veikti verslininkės Erikos Vitulskienės mados namai, žinomai...

Lobis po mūsų kojomis: kokie turtai slypi po žeme? (46)

Naudodami statybines medžiagas arba gerdami paprastą vandenį tikrai retai susimąstome, kad visa...

Panevėžio krepšinio klubo legenda papasakojo, kaip gyvena dabar: kamuolį iškeitė į vilkiko vairą

Visų laikų rezultatyviausias „Lietkabelio“ žaidėjas Paulius Staškūnas šiuo metu varžybas...

Plaukimo meistras atsakė, kokią klaidą darome beveik visi: toks jūsų veiksmas gali baigtis tragiškai (75)

Lietuvą užklupęs karštis reikalauja aukų. Gelbėtojai praneša jau apie 6 skenduolius, tačiau...