Viena gatvė, du skirtingi požiūriai
Žemųjų Šančių bendruomenė įsikūrė prieš septynerius metus – apleistą kopūstų lauką tvarkę gyventojai suprato, kad norint išlaikyti išpuoselėtą aplinką, vienkartinių talkų neužtenka. Šiandien Žemųjų Šančių bendruomenę sudaro 52 nariai, o socialinio tinklo „Facebook“ grupėje Žemųjų Šančių gyvenimą stebi kone 6 tūkst. žmonių.
Tačiau šio mikrorajono bendruomenė susiduria su dideliais iššūkiais – viskas prasidėjo dar 2019 metais, kai Kauno miesto savivaldybė pasiūlė projektą, kuriame buvo numatytas Nemuno pakrantės asfaltavimas nutiesiant gatvę automobiliams. Nors toks sumanymas visiškai netenkino šančiečių, visgi Kauno miesto savivaldybė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras išvardina kelias priežastis, kodėl gatvė Žemuosiuose Šančiuose atsirasti turėtų.
„Pirmiausia, didžiąją dalį krantinės sudaro žvyro danga, todėl šiltuoju metu šioje vietoje yra gana didelis dulkėtumas, tai kelia nepatogumų daliai vietos gyventojų. Taip pat dėl nesutvarkyto kelio nesant aiškios eismo tvarkos, neretai fiksuojami eismo pažeidimai – pavyzdžiui, automobiliai paliekami ant žaliosios vejos.
Be to, link daugiabučių Kranto al. 48-64 galima patekti tik siauromis Šančių gatvelėmis, taip apkraunant visą tinklą, o tai sukelia rimtų iššūkių eismo saugumo situacijai. Žemuosiuose Šančiuose kuriasi vis daugiau naujakurių, todėl tai skatina galvoti apie teritorijos sutvarkymą bei didesnių patogumų įrengimą“, – Kauno miesto savivaldybės poziciją išsako P. Keras.
Nagrinėjant aptariamą situciją, Delfi susisiekė su pačia Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininke Vita Gelūniene. Ji, atstovaudama šio Kauno mikrorajono gyventojus, pateikė visiškai kitokią nuomonę.
„Šis projektas labai pakeistų Šančių savastį ir tą neurbanizuotą Nemuno upės pakrantę. Projektas mums pasirodė prieštaraujantis oriam miesto rajono vystymuisi ir atkertantis miesto gyventojus nuo upės“, – sako Žemųjų Šančių gyventoja.
Reaguodami į savivaldybės sumanytą projektą, šančiečiai net ėmėsi kurti taip vadinamas Šančių patarles, šiam tikslui sukurta atskira „Facebook“ grupė „Krantinė be gatvės“.
Pasigenda dialogo su savivaldybe
Nenorėdama, kad būtų įvykdytas savivaldybės sumanytas projektas, Žemųjų Šančių bendruomenė kaip išmanydama stengėsi jį sustabdyti: vyko į posėdžius savivaldybėje, rinko gyventojų, prieštaraujančių gatvės tiesimui, parašus, rengė viešas diskusijas, į pokalbį Kauno valdžios atstovus kvietė vardiniais laiškais.
„Į pirmąjį viešą projekto svarstymą susirinko daugiau nei 200 žmonių, kurie aiškiai išsakė nepritariantys gatvės Nemuno krantinėje tiesimui. Taip pat per keletą savaičių surinkome 6 tūkst. žmonių parašus, kurie patvirtino, kad šis projektas Šančiuose yra nepageidaujamas“, – apie kovą su Kauno miesto savivaldybe pasakoja V. Gelūnienė. Ji priduria, kad vėliau buvo surengti vieši svarstymai, kurių metu šančiečiai diskutavo, kokią Nemuno krantinę įsivaizduoja ateityje, o pasiūlymus pateikė Kauno miesto savivaldybei.
Tačiau šančiečių bendruomenės pirmininkė prisimena, kad į gyventojų pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, o meras su gyventojais susitikti nepanoro.
„Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui pateikėme oficialų prašymą susitikti, tačiau supratome, kad turime nudėvėti metalines klumpes, kad būtume priimti ir išsakytume savo problemas bei pageidavimus. Deja, pas merą nepatekome ir nepasikalbėjome su jokiais jo atstovais mums rūpimais klausimais keletą metų“, – sako V. Gelūnienė.
Komentuodamas šančiečių įvardintas komunikacijos problemas, P. Keras sako jų nematantis, anot jo, dialogas tarp Kauno miesto savivaldybės ir Žemųjų Šančių bendruomenės tebevyksta. Vyras teigia, kad savivaldybė buvo ir yra atvira diskusijoms su visomis bendruomenėmis visais rūpimais klausimais ir dialogas su Žemųjų Šančių bendruomene yra palaikomas.
Po dviejų metų nuo pirminio projekto pateikimo buvo pristatytas naujas Nemuno krantinės gatvės projektas – nors jis buvo smarkiai pakeistas, visgi planas asfaltuoti gatvę, kad ir sutrumpėjusią, išliko. Žemųjų Šančių bendruomenė, ir vėl pasiraitojusi rankoves, ėjo protestuoti ir dalyvauti viešose akcijose, rodydami savo nepritarimą projektui.
„Galų gale, balandžio mėnesį penkios Žemųjų Šančių seniūnaitės ir aš pasirašėme ofiacialų kvietimą, kuriuo kvietėme visą administraciją, visus tarybos narius, Kauno merą ir jo pavaduotojus į susitikimą su Šančių bendruomene. Minėtiems adresatams įteikėme vardinius vokus“, – prisimena V. Gelūnienė.
Kadangi tuo metu šalį vis dar buvo sukausčiusi pandemija, Kauno valdžios atstovai Žemųjų Šančių bendruomenę pakvietė į nuotolinį susitikimą, kuriame dalyvavo trys opoziciją atstovaujantys tarybos nariai. Balandžio pradžioje pirmą kartą iš tiesų įvyko susitikimas tarp bendruomenės ir savivaldybės atstovų.
V. Gelūnienė atkreipia dėmesį, kad kol kas Žemųjų Šančių bendruomenė jokio grįžtamojo ryšio nesulaukė.
Specialistas: gatvė būtų urbanistinė klaida
Nors ir išgirdusi šančiečių nepritarimą dėl norimos asfaltuoti gatvės, Kauno miesto savivaldybė visgi nori tęsti šį projektą. P. Keras sako, kad šio projekto tikslas – atverti miestą veidu į upę. Anot savivaldybės atstovo, naujais projektiniais pasiūlymais siekiama įrengti netranzitinę D kategorijos gatvę su greitį mažinančiais kalneliais bei greitį ribojančiais kelio ženklais. Lygiagrečiai būtų įrengti patogūs pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Suprantame, kad galbūt ne visi Žemųjų Šančių gyventojai norėtų gatvės. Tačiau nuomonių yra įvairių ir girdime ne tik prieš pokyčius pasisakančią pusę. Šią gatvę matome ne kaip Žemųjų Šančių, o kaip viso miesto infrastruktūros elementą, atveriant upę visiems miesto gyventojams ir sukuriant patrauklią rekreacinę zoną“, – dėsto jis.
Dėl šiame Kauno mikrorajone susiklosčiusios situacijos Delfi kreipėsi ir į KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorių Kęstutį Zaleckį. Specialistas mano, kad gatvės Nemuno pakrantėje tiesimas būtų tikra urbanistinė klaida.
Specialistas aiškina, kad miestui prieiga prie vandens yra labai savarbi, ji parturtina miestą. Vyras pastebi, kad yra svarbu ir tai, kas yra pakrantės užnugaryje.
„Galima būtų manyti, kad panaši prieiga prie vandens yra Lampėdžiuose, tačiau ten esanti gyvenvietė nėra didelė. Priešingai, Žemuosiuose Šančiuose pakrantės užnugaryje yra intensyviai gyvenama, tai yra toks scenarijus, kuris miestui yra labai svarbus ir jį praturtina“, – sako K. Zaleckis.
Profesorius sako nemanantis, kad gatvės asfaltavimas būtų vertybė, greičiau tai būtų urbanistinė klaida.
Vienas iš argumentų, dėl ko šančiečiai nenori, kad Nemuno pakrantėje būtų nutiesta gatvė, – tai baimė, kad Žemieji Šančiai, kaip mikrorajonas, praras savo savastį. Šiems nuogąstavimams pritaria ir K. Zaleckis, sakydamas, kad minėtoji pakrantė iš tiesų yra reikšminga Žemųjų Šančių savasties dalis.
