aA
Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta sovietmečiu. Tačiau pavadinimą jai davė anksčiau čia buvęs nepriklausomybės kovų savanorių kaimas. Didelei daliai kauniečių Dainava yra rajonas, kuriame jie gimė augo ir brendo. Dar kitiems tai vieta, kur buvo pirmieji jų namai atsikrausčius iš provincijos į didmiestį.
„Senasis Kaunas“ nuotr.
„Senasis Kaunas“ nuotr.
© Facebook

Dabar Dainava – daugiausia prieš maždaug 40–50 metų statytų daugiabučių rajonas, kuriame, kaip ir visame Kaune, sparčiai atnaujinama infrastruktūra. Anksčiau šioje teritorijoje buvo ne tik keletas kaimų, bet ir dvaras, žirgynas ir netgi karinis aerodromas.

Sukilėlius ištrėmė į Sibirą

Šiai miesto daliai pavadinimą suteikusio Dainavos kaimo teritorija sudaro tik apie 36 proc. dabartinės oficialios Dainavos seniūnijos teritorijos. Kita dalis priklausė Muravos, Girstupio ir Gričiupio kaimams. Kažkada šias, anuomet netoli Kauno buvusias, apylinkes valdė dvarininkai.

„Didžioji dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos XVIII a. priklausė Prozorų giminei. XIX a. minimas Muravos dvaras, bet apie jį žinoma nedaug. Po 1831 m. sukilimo daug vietinių gyventojų sodybų buvo sudeginta, gyventojai ištremti į Sibirą. Vietoj jų atkelti rusai sentikiai iš Rusijos imperijos centrinių gubernijų. Dauguma jų įsikūrė Muravos kaime. 1835 m. per Muravos kaimą buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos traktas (dabartinis Savanorių prospektas), padalinęs kaimą į dvi dalis. Greta šio plento gyveno daug rusų kolonistų“, – pasakojo Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas, Kauno istorijos žinovas Mindaugas Balkus.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad XIX a. pabaigoje nemaža dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos buvo apaugusi mišku, būta daug pelkių. Į pietryčius nuo minėtos teritorijos 1889 m. pastatytas Kauno tvirtovės VI fortas. Aplink jį buvo išpirktos žemės, iškirsti miškai, uždraustos statybos. Teritorijoje suformuoti gynybiniai pylimai.

Pavadinimą sugalvojo mergaitė

XX a. pradžioje neseniai susikūrusi Lietuvos Respublika vykdė žemės reformą, kurios metu dalis žemės buvo skiriama nepriklausomybės kovų dalyviams. Toks procesas vyko dabartinėje Dainavos teritorijoje. Į pietryčius nuo Muravos kaimo esančiose bendrose ganyklose pradėta skirti žemės Lietuvos kariuomenės savanoriams, aplinkinių kaimų mažažemiams gyventojams. Tuo metu ši vietovė vadinosi Muravos pievų kaimu.

Naujakuriai nusprendė, kad kaimui reikėtų „normalaus“ pavadinimo. Tuo klausimu jie susirinko pas kaimo seniūną ir svarstė įvairius variantus. Bet tada 8-metė kaimo seniūno Jurgio Stankevičiaus dukra Marija pasiūlė Dainavos pavadinimą pagal savo mėgstamiausią knygą – Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“. Kaimo žmonėms šis pavadinimas patiko ir jie pritarė mergaitės siūlymui. Dainavos pavadinimas įteisintas 1927 m.

Veikė kolūkis

Įdomu, kad dabartiniam Dainavos parkui pradžią davė toje vietoje veikęs olando Kornelijaus Štofelio sodininkystės–daržininkystės ūkis, kuriame augo daug retų ir egzotiškų augalų.

Tuo tarpu Draugystės parko vietoje prieš II-ąjį pasaulinį karą buvo husarų pulko poligonas. Ten buvo ir vieta buvo numatyta kurti aerodromui. Tuo pasinaudojo Lietuvą okupavę vokiečiai ir jau karo metu ten iš tiesų įrengė aerodromą.

„Sugrįžus sovietams, 1950 m. buvo įkurtas „Dainavos“ kolūkis. 1959 m. jis buvo sujungtas su Salomėjos Nėries kolūkiu. Vėliau kolūkio fermos buvo iškeltos į Ramučius, jų vietoje įrengtas žirgynas (dabar tarp magistralės Vilnius– Kaunas ir Partizanų g., ties parduotuve „IKI“). XX a. 6 deš. pabaigoje Sartų, Alaušo ir Dubingių gatvėse keliasdešimt sklypų gavo iš Kauno marių užtvindymo zonos iškelti gyventojai“, - istorijos faktus dėstė M. Balkus.

„Centrinis purvynas“

Dabartinė Dainavos teritorija prie miesto prijungta ir masiškai daugiabučiais užstatyti pradėta 7-ajame dešimtmetyje. Statybos prasidėjo 1963 m. nuo dabartinės Kovo 11-osios g. pradžios (ties VI fortu). Pirmieji naujakuriai prisimena, kad vietovės buvo drėgnos, pelkėtos. Tarp naujų daugiabučių plytėjo tuščios erdvės, kuriose tebesiganė senųjų gyventojų avys ir netgi karvės.

„Gyventojai į daugiabučius buvo įkeliami dar nesutvarkius aplinkos, nebūdavo padorių šaligatvių. Dėl to tuometinį Centrinį bulvarą (dabar V. Krėvės pr.) gyventojai buvo praminę „Centriniu purvynu“, - įdomų faktą minėjo M. Balkus.

„Senasis Kaunas“ nuotr.
„Senasis Kaunas“ nuotr.
© Facebook

Su rytiniais Dainavos mikrorajono pakraščiais ribojosi pramonės rajonas. 1965 m. čia atidaryta stambi Dirbtinio pluošto gamykla, 1970 m. – Radijo gamyklos filialas. 1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacinė elektrinė. Dabar daugelis stambių ano meto gamyklų neišliko, vietoj jų įsikūrė daug mažesnių įmonių.

Požeminis upelis – ne fantazijos

Vienas iš nedaugelio, išlaikiusių vienose rankose didelę teritoriją – apie 18 ha užimantis prekybos miestelis „Urmas“. Čia veikia daugiau kaip 2500 parduotuvių ir kasdien apsilanko virš 25 tūkst. lankytojų. „Urme“ galima rasti ir didžiausią Lietuvoje piešinį ant sienos, vaizduojantį traukinių stotį. O šalia stovi dar viena įžymybė – dešimties aukštų verslo centras „1000“ su senovinio tūkstančio litų banknoto vitražu per visą fasadą. Jis – taip pat didžiausias Lietuvoje.

Su šiuo prekybos miesteliu susijęs dar vienas įdomus dalykas – beveik mitu tapę pasakojimai apie paslaptingą požeminį upelį, tekantį po miestelio teritorija. Pasirodo, šių pasakojimų pagrindas – labai realus.

„Dainavos rajono rytinėje dalyje prekybos miestelio „Urmas“ apylinkėse ir gretimose vietovėse teka sukanalizuotas Girstupio upelis. Tai tas pats upelis, kurį atvirą galima pamatyti Adomo Mickevičiaus slėnyje greta Zoologijos sodo“, - paaiškino M. Balkus.

„Viešnagė“, „Pasimatymas“, „Telekomas“

Sovietmečiu Dainavos rajonas turėjo dar keletą įžymybių, kurios ir šiandien gana giliai įsirėžusios daugelio kauniečių atmintyje. Pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Senasis Kaunas“ kelių dešimtmečių senumo Dainavos nuotraukomis dalijamasi dažnai ir jos aptarinėjamos itin aktyviai.

O tos senosios Dainavos įžymybės – „Aguonos“, „Viešnagės“ parduotuvės, „Pasimatymo“ restoranas. 1972 m. įrengtas „Tautų draugystės“ parkas, dabar vadinamas tiesiog „Draugystės“ parku. Rajono pakraštyje stūkso dabar „Telia“ bendrovei priklausantis, anuomet – „Telekomo“ pastatas, kurį Sausio 13-osios įvykių metu ginti rinkosi ne tik Dainavos, bet ir viso Kauno gyventojai.

Beje, įdomus ir daugelio jau primirštas arba išvis nežinomas faktas, kad greta šio pastato esančios Taikos prospekto, Birželio 23-iosios ir A. Baranausko gatvių sankryžos vietoje anksčiau plytėjo didžiulis žiedas. Jis buvo panaikintas dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Atidaryti du atnaujinti parkai

Šiuo metu Dainavos seniūnija yra viena iš didžiausių pagal gyventojų skaičių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Čia gyvena apie 54 tūkst. gyventojų.

Seniūnijoje, kaip ir visame Kaune, pastaruoju metu plečiama ir gerinama infrastruktūra. Renovuotos pagrindinės transporto arterijos, tvarkomi šaligatviai, atnaujinami šviestuvai, tiesiami nauji pėsčiųjų takeliai, kertami krūmai. Daugumoje sankryžų įrengti nauji šviesoforai, įrengtos saugumo „salelės“.

Atnaujintas Dainavos parkas, kuris tapo šviesia, šiuolaikiška laisvalaikio erdve ir pagrindiniu traukos centru gyventojams, kuriame vyksta įvairūs renginiai. Baigtas rekonstruoti ir Draugystės parkas, kuris orientuotas į jaunimo laisvalaikio užimtumą sportuojant.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(48 žmonės įvertino)
4.7083

Naujojo kvartalo Kaune pavadinimas – „Nemunaičiai“ (2)

Kaune, H. ir O. Minkovskių gatvėje, kairiajame Nemuno krante gimstant naujam gyvenamųjų namų...

Išperkamąją būsto nuomą „NUMAI“ jau siūlo ir Kaune (2)

Išperkamosios gyvenamojo būsto nuomos teikėja „NUMAI“ savo paslaugas jau siūlo ne tik...

Kaune duris atvėrė „Apple Shop“ parduotuvė: pirmoji mieste ir antroji Lietuvoje (22)

Trečiadienį, gegužės 12 d., Kaune duris atvėrė pirmoji mieste ir antroji Lietuvoje specializuota...

Mieste planuoja įrengti „Gaisrininkų tunelį“: bus kavinė, čiuožykla ir amfiteatras (6)

Smarkiai besikeičianti Nemuno sala reikalauja naujų sprendimų kauniečių susisiekimui su upės...

Cepelino pilkumo Eiguliai: daugiabučiai su duobėtais kiemais, akyse nykstantis teatras ir žymusis patikros punktas (19)

Šio pasakojimo centre – Eigulių mikrorajonas. Nors daugelis čia negyvenusių kauniečių pasakys,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (283)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (846)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (162)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (90)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (279)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (290)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Mano pramogos veidai. Vaidas Baumila, Ieva Zasimauskaitė ir Jurijus Veklenko prisiminė savo patirtį Eurovizijoje

Eurovizijos dainų konkurse Lietuvą atstovavę atlikėjai Vaidas Baumila, Ieva Zasimauskaitė ir...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (5)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...