Besibaigiant Lietuvos valstybingumo šimtmečio metams ir artėjant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja šalies sostine, naujoji 42 kv. metrų vėliava simboliškai iškelta į 100 metrų aukštį virš jūros lygio ir gana plačiai matoma iš daugelio Kauno vietų.
Vėliava iškilo ant 25 metrų aukščio stiebo, skaičiuojama, kad Pelėdų kalnas iškilęs apie 75 metrus. Trispalvės ilgis 8,5 metro, o plotis 5 metrai.
Kauno tvirtovės parko istorikas Ovidijus Jurkša iškilmingoje šventėje pasakojo, kad dar 1912 metais šitoje vietoje, kaip Kauno tvirtovėje, komendanto įsakymu vėliava buvo keliama kiekvieną dieną 9.00 val., Išsirikiuodavo sargybos kuopa, buvo šaudoma iš patrankos. O 18.00 val. miestiečiai net tikrindavosi laikrodžius, skelbdavo, kad Kaunas yra tvirtovės miestas.
„Atėjus vokiečiams, neramiems laikams, apie 1919 metais, manoma, kad iš tos pačios patrankos būdavo šaunama ir ant pačio plokštoko keliama vėliava iškilmių atvejais. 1920 metais steigiamo Seimo atidarymo šventėje po visų iškilmių eisena atėjo būtent čia, kur buvo pasodinti 5 ąžuoliukai, kalbėjo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, Vilniaus krašto atstovai, Vydūnas, J. Tumas – Vaižgantas. Šita vieta tikrai yra ypatinga“, - teigė istorikas O. Jurkša.
„Kiti metai – laikinosios sostinės metai. Sukursime didelį simbolį. Tokie simboliai apibūdina mus tuo, kas iš tikro esame – lietuviai, kauniečiai. Pelėdų kalnas bus žinomas ne tik miestiečiams, tiems, kurie domisi istorija, tarpukariu, bet ir žmonėms iš kitų Lietuvos miestų“, – ceremonijos metu kalbėjo Kauno vicemeras ir idėjos kuratorius Simonas Kairys.
Vėliavos įrengimo projektas kainavo 42 tūkst. eurų, 32 tūkst. iš šios sumos skyrė savivaldybė, 10 – Kauno kolegija.
