Kauną pasirinko uostamiesčio įmonė
Kaip nurodoma Kauno savivaldybės viešintame projekto aiškinamajame rašte, Raudondvario pl. 107 stovintis pastatas bus rekonstruotas jo paskirtį keičiant iš kultūros į administracinę. Darbų užsakovas – UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, projektuotojas – architektų studija „Nebrau“, o rangovas – UAB „Nava LT“. Projekto autoriai – minėtos studijos architektai Laurynas Avyžius ir Andrius Kalinauskas.
Pagal aiškinamąjį raštą, 1,06 ha ploto sklype stovintis „Combo“ pastatas bus rekonstruotas į 5,4 tūkst. kv. m bendrojo ploto A energinės klasės verslo centrą su 200 vietų automobilių stovėjimo aikštele, kurioje 2 vietos bus skirtos elektromobilių įkrovimui. Čia įsikurs „Klaipėdos terminalo grupės“ administracija, o apie 4,4 tūkst. kv. m biurų ploto ketinama išnuomoti.
„Šiuo metu vyksta pokalbiai su keletu potencialių nuomininkų. Tikslas – išnuomoti patalpas 1-2 įmonėms“, – „Kas vyksta Kaune“ pateiktame pranešime teigia „Klaipėdos terminalo grupės“ direktorė Ramunė Venslauskienė. Bendrovė į projektą planuoja investuoti per 11 mln. eurų.
„Alia“ verslo centro pavadinimas, dailiai dėstoma oficialiame verslo centro portale, sugalvotas sutrumpinus prancūzišką alliance (liet. k. „sąjunga“ – „Kas vyksta Kaune“), ir žymi pastato darną su aplinka, gerą susisiekimą su miesto centru bei patalpose dirbsiančių kompanijų bendruomeniškumą.
Pasiteiravus, kodėl nekilnojamojo turto objektui vystyti pasirinktas Kaunas, „Klaipėdos terminalo grupės“ marketingo vadovė Kristina Avyžė pažymėjo, kad įmonė turi ypatingą ryšį su šiuo miestu, tad investiciją sieja ne tik su verslo plėtros galimybėmis, bet ir noru prisidėti prie gražėjančio Kauno kūrimo. „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, daugiau nei 90 proc. bendrovės akcijų valdo Kaune gimęs ir gyvenantis verslininkas Zigmas Petrauskas.
„Prisidurs“ tris aukštus
Projekto aiškinamajame rašte detalizuojama, jog 1975 m. iškilęs paslaugų paskirties pastatas yra stačiakampio formos, trijų aukštų. Apžiūrėjus esamas pastato konstrukcijas ir įvertinus jų techninę būklę, konstrukcinių defektų neužfiksuota – nustatyta, jog esamų pastato laikančių konstrukcijų techninė būklė gera.
Pastato tūris rekonstruojant bus didinamas užstatant ketvirtą, penktą ir šeštą aukštą. Ant penkto aukšto stogo formuojama terasa, techninės įrangos zona, o šeštas aukštas projektuojamas su dalinai atvira erdve į penktąjį. Pirmajame „Alia“ aukšte projektuojama komercinės paskirties erdvė ir restoranas, kituose aukštuose įsikurs biurų nuomininkai.
Įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę numatomas iš Raudondvario plento, šiaurinėje verslo centro pusėje bus pagrindinis įėjimas, o rytinėje – atskiras komercinės dalies patekimas. Rašte priduriama, kad žemės sklype yra saugotinų želdinių – penkios liepos, kurių kirtimas numatomas atskiru projektu.
Atvers originalias konstrukcijas
Pasak „Alia“ autoriaus L. Avyžiaus, šis projektas ypatingas tuo, kad yra atliekama seno pastato rekonstrukcija. „Užduotis – adaptuoti senos statybos pastatą prie šiandieninių inžinerinių sprendinių – nėra iš lengvųjų. Pastato išskirtinumas – aukštos konstrukcijos, siekiančios apie 4 m. Retas Kauno verslo centras gali pasigirti tokiomis erdvėmis, kurias pritaikėme open space tipo biurams“, – architektūrinę dalį pranešime komentuoja L. Avyžius.
Per du viršutinius aukštus suprojektuota maždaug 600 kv. m kūrybinė, lofto tipo erdvė – iš jos bus galima pasiekti ant pastato stogo įrengtą terasą, nuo kurios atsiveria puiki Nemuno ir Kauno santakos panorama. Siekiant tęsti prieš kelis dešimtmečius statyto pastato istoriją, anot L. Avyžiaus, interjere atveriama dalis senųjų konstrukcijų.
Dominuojančios medžiagos viduje – betonas, natūralus medis. Pastate bus taikomi inovatyvūs šildymo ir vėsinimo sprendimai šalčio sijomis, planuojama įrengti pakeliamų grindų sistemą, kurioje bus išvedžiota elektra, vandentiekis ir kitos komunikacijos. Tai, architekto teigimu, leis lengvai disponuoti erdvių dydžiu, pritaikant specifiniams nuomininkų poreikiams.
„Fasadas bus sumontuotas 8 kv. m moduliniais segmentais, specialiai gaminamais šiam objektui. Vienas segmentas – visas sienos „sumuštinis“ nuo išorės apdailos iki vidaus apdailos. Toks sprendimas užtikrina aukštą pastato kokybę, greitą rekonstrukcijos eigą“, – sako L. Avyžius.
Du dešimtmečiai naktinio Kauno gyvenimo žemėlapyje
„Klaipėdos terminalo grupė“, veiklą pradėjusi 1993 m., uostamiestyje teikia kompleksiškas terminalo operatoriaus paslaugas, taip pat užsiima logistika, krovinių ekspedijavimu, laivų agentavimu, muitinės tarpininkavimu, prekiauja žemės ūkio produktais, elektros energija ir vysto nekilnojamojo turto objektus.
Registrų centro duomenimis, kultūros paskirties objektą bendrovė įsigijo 2017 m. pradžioje organizuotose varžytynėse. Panašiu metu Vilijampolėje veikęs restoranas-klubas „Combo“ pradėjo mažinti reguliarių koncertų ir renginių skaičių. Kelis pastaruosius metus kadaise klestėjusį klubą kartkartėmis atgaivindavo „Kaunas Jazz“ renginiai ir pavieniai žinomų atlikėjų pasirodymai.
2017-ųjų rugsėjį klubo vadovas Rimas Kišonas „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad Vilijampolėje veikusios laisvalaikio vietos ateitis miglota. „Combo“ įkurtas 1997 m. – iš pradžių klubas veikė buvusio „Laisvės“ kino teatro patalpose, o rekonstravus Nemuno prieplauką persikėlė į Raudondvario plentą.
