aA
Tarpukaryje senoji Kulautuva buvo lyginama su Palanga. Gražus ir didelis miestelio pušynas viliojo poilsiautojus iš visos Lietuvos. Dvi prieplaukos, nuostabus pliažas ir geras susisiekimas su Kaunu kasmet suburdavo ištikimų vasarotojų kariuomenę.
Kulautuva
Kulautuva
© Autoriaus archyvas

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje plačiai buvo žinomi du kurortai: Palanga ir Birštonas. Atgavus nepriklausomybę ir Kaunui tapus laikinąja sostine, vasarviečių atsirado kur kas daugiau. Lampėdžiai, Aukštoji Panemunė, Kačerginė, ir Kulautuva – vietovės ilgainiui gavusios kurorto statusą.

Caro okupacijos metu Kulautuvoje stovėjo keliolika skurdžių trobų, Nemuno krantai buvo tikra dumblynė, o miške riogsojo šiukšlių kalnai. Niekas nevertino nuostabaus gamtos grožio ir gero susisiekimo su didmiesčiu.

Kulautuvos vertę suprato vokiečių okupacinė administracija. 1916 metais į miestelį pradėjo važinėti kaizerio kariuomenės aukštieji karininkai, valdininkai ir profesoriai. Buvo norima vietovę paversti europietiško lygio kurortu. Buvo pradėtos statyti puošnios vilos, restoranai ir sanatorijos. Susisiekimui su Kaunu buvo rengiamas elektra varomas tramvajaus projektas.

Aikštėje du kartus per savaitę grodavo orkestras. Kartais muzikantus nutildydavo perinčių gulbių porelė. Miestelyje šie paukščiai buvo ne mažiau mėgstami už muziką. Sparnuočiai susisukdavo lizdą prie pat orkestro tribūnos. Iš pagarbos gulbių porai, vietiniai ir svečiai kuriam laikui atsisakydavo orkestro garsų.
Tomas Sušinskas

„Kulautuva tai sveikatos šaltinis“, – nepriklausomoje Lietuvoje kauniečiai vertino šalia įsikūrusią gamtos oazę. Miestelis, stovintis prie Nemuno upės, nuolat pasisukęs į pietus. Todėl saulės spindulių intensyvumu nesiskųsdavo niekas. Aukšti Nemuno skardžiai, kalnuotos apylinkės saugojo poilsiautojus nuo šiaurinių vėjų. Lietingų dienų pasitaikydavo kur kas mažiau nei kitose Kauno rajono vietose.

Kulautuvos miškas tęsėsi daugiau nei šešis šimtus hektarų. Jaunų pušų apsuptyje buvo gausu deguonies. Nebuvo gilių daubų, vietovė driekėsi lyguma į Nemuną. Po lietaus drėgmė ilgai neužsilaikydavo. Pušynuose vaikščiodavo šeimos, krykštavo vaikai.

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kurortą pasiekti buvo galima garlaiviu. Iš Kauno laivas kursuodavo kas tris valandas. Kelionė upe tęsdavosi pusantros valandos. Autobusai važinėjo šešis kartus per dieną. Kelionė autobusu iš Kauno užtrukdavo 40–50 minučių. Patogūs autobusai buvo įvardinami „liuksusiniais“. Link Raudondvario buvo nutiestas plentas, toliau kelionė tęsėsi geru vieškeliu. Prekybininkai, dirbantys Kaune, vakarais atvykdavo į kurortą kvėpuoti grynu oru.

Kulautuva
Kulautuva
© Autoriaus archyvas

Kulautuvos centras buvo kurorto aikštė, kurioje tyvuliavo jaukus tvenkinys. Gulbių ežeru vadintame vandenyje nuolat plaukiodavo baltosios damos. Šalia stovėjo mergelės Marijos skulptūra. Aikštėje du kartus per savaitę grodavo orkestras. Kartais muzikantus nutildydavo perinčių gulbių porelė. Miestelyje šie paukščiai buvo ne mažiau mėgstami už muziką. Sparnuočiai susisukdavo lizdą prie pat orkestro tribūnos. Iš pagarbos gulbių porai, vietiniai ir svečiai kuriam laikui atsisakydavo orkestro garsų.

Ties upeliuko vandeniu nuolat būriuodavosi turistai, sklido legendos, kad šaltinis turėjo gydomųjų galių. Vietiniai gyventojai jį laikydavo stebuklingu ir pilnais buteliais nešdavosi namo.
Tomas Sušinskas

Tarpukaryje miškų departamentas suformavo 147 sklypus, kurie buvo išpirkti per trumpą laiką. Jų vietoje pastatė vilas ir vasarnamius. Nutiesta keturiolika naujų gatvių, išrauti kelmai, išvalyti krūmokšniai, nukasti kalneliai ir išlyginti slėniai. Visos gatvės buvo plačios, išžvyruotos ir apsodintos akacijomis, liepomis.

Poilsiavietės gatvių kraštai buvo užsėti žolyte ir atrodė kaip aksominiai kilimai. Pagrindinė gatvė tęsėsi du kilometrus ir turėjo prezidento Antano Smetonos vardą. Čia, kaip ir Palangoje, koncentravosi vasarotojų būriai. Vykdavo naujos pažintys ir pasimatymai.

Miestelio parkas buvo vadinamas rojumi ir užėmė 57 hektarus ploto. Vaikai bėgiodavo ir žaisdavo išžvyruotose aikštelėse. Aplink buvo pasodinta daugybė gėlių vazonų, vadinamų klombomis ir gazonais. Parke ir miške stovėjo daugybė baltų suoliukų. Šaltiniuose pabrėžiama, kad prie jų buvo „dailios dėžės nuorūkoms. Visur pavyzdinga švara, nerasi nė šiukšlelės“.

Šalia tyvuliavo dviejų tvenkinių kaskados, gulbės tyliai plaukiodavo vandeniu. Iš kalnelio čiurlendavo šaltinio upelis ir pripildydavo tvenkinius. Ties upeliuko vandeniu nuolat būriuodavosi turistai, sklido legendos, kad šaltinis turėjo gydomųjų galių. Vietiniai gyventojai jį laikydavo stebuklingu ir pilnais buteliais nešdavosi namo.

Žinomiausi Kulautuvos apartamentai „Vita“ priklausė ponui Polovinskui. Namas buvo įvardinamas kurortinės statybos šedevru. Viešbučio-pensiono tipo apartamentuose buvo keletas kambarių. Viduje stovėjo lietuviški, skoningi baldai. Buvo visi patogumai, bet didžiausi privalumai – šiltas vanduo, vonia ir tualetas. Vila turėjo savo kirpyklą. Netoli buvo įrengti teniso kortai, kriketo aikštės. Savininkas žadėjo statyti patalpas, skirtas tarptautinėms konferencijoms ir užsienio valstybių svečiams. Lankytojai buvo apgyvendinami ir žiemą. Kasmet „Vita“ aplankydavo šimtas užsieniečių.

Kurorto statuso vardo suteikimas neatsiejamas nuo pulkininko Vytauto Augustausko pavardės. Karininko iniciatyva centre buvo iškastas tvenkinys, parengė kurorto išplanavimą. Rėmė skurdžiai gyvenančias šeimas ir kvietė atvykti vasaroti lietuvius.
Tomas Sušinskas

1927 metais pušyne įsikūrė didelė sanatorija. Dažniausiai priimdavo ligų kamuojamus pacientus. Turėjo kelis skyrius, keletą pastatų. Vaikai buvo priimami sulaukę penkių metų amžiaus. Mažuosius prižiūrėdavo sanatorijoje dirbusios slaugės-auklės. Kiekviename skyriuje buvo po keletą specialių mineralizuotų vonių. Buvo atskiros valgyklos salės. Dietiniam gydymui šalia įsikūrė oranžerija su augančiomis daržovėmis. Tai buvo vienintelė Lietuvoje privati sanatorija, gydanti neužkrečiamomis ligomis sergančius žmones.

Kulautuva
Kulautuva
© Autoriaus archyvas

Sezono metu daugiausiai atvykdavo šeimos su savo palapinėmis. Todėl miestelyje apartamentų, vadinamų pensionų, daug nebuvo. Pabrėžiama, kad viengungiams dėl to iškildavo problemų su maisto gaminimu. Atvykdavo dažniausiai žydų tautybės žmonės.

Lietuviai Kulautuvoje burdavosi aplink Darbo Seserų pensioną, ir kavinę „Vita“. Didžiąją dalį sudarydavo sekmadienio pavakarę atvykę kauniečiai. Katalikai Kulautuvai teikė pirmenybę. Kunigas Linartas, vienuolėms moterims padedant, pamaldas laikydavo kasdien.

Kurorto statuso vardo suteikimas neatsiejamas nuo pulkininko Vytauto Augustausko pavardės. Karininko iniciatyva centre buvo iškastas tvenkinys, parengė kurorto išplanavimą. Rėmė skurdžiai gyvenančias šeimas ir kvietė atvykti vasaroti lietuvius. 1930 metais sudarytas miestelio tvarkymo komitetas. Projektuotoju dirbo perspektyvus, Paryžiuje studijavęs architektas Jonas Kova-Kovalskis. Pirmaeilio kurorto teisės Kulaurtuvai suteiktos 1933 metais.

Ateityje buvo žadama žmones iš Kauno į Kulautuvą plukdyti su motorlaiviais. Kelionė turėjo trukti pusvalandį ir kainuoti 75 centus. Buvo svajojama apie žiemos sportui įrengtas trasas, daugybę paminklų ir skulptūrų. O apie būtinybę išasfaltuoti kelią jau buvo kuriamos legendos. Nepralenkiamu žaidimu buvo visų mėgstamas „ping-pongas.“ Azartiškai nusiteikusiems vasarotojams buvo įrengta ruletė. Senoji spauda liaupsino Kauno rajono kurortą ir Kulautuvą vadino Panemunės perlu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
4.6000

Kačerginės prieplauką papuoš ypatingas meno kūrinys (1)

Kačerginės prieplaukoje gimsta pasaulyje pripažinto skulptūrų kūrėjo Raimondo Uždravio...

Kaune keičiasi viešojo transporto tvarkaraščiai (2)

Nuo pirmadienio Kauno miesto viešojo transporto tvarkaraščiuose numatomi pokyčiai. Karantino...

Sujudimas apleistoje raketų bazėje netoli Kauno: ką ten veikia sunkioji technika? (43)

Trečiadienį „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai kreipėsi dėl pastebėtų griovimo darbų visai...

Vaizdas Kėdainių rajone privertė ūkininką pratrūkti: taip gali elgtis tik beždžionės, o ne žmonės (113)

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Karolis Šmigelskis pirmadienį savo laukuose rado suverstą...

Gardžiausių Kauno spurgų šiemet miestiečiai gali nebeparagauti (36)

Lietuvoje kovą įvedus karantiną, maitinimo įstaigų veikla buvo apribota, o kai kurios nusprendė...

Top naujienos

Socialdemokratai jau ruošiasi naujo lyderio rinkimams – iššūkį Paluckui gali mesti Olekas (308)

Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) pradeda ruoštis naujo partijos pirmininko rinkimams....

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (43)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Karbauskis: turiu nuvilti tuos, kurie džiaugėsi, kad nebebūsiu Seime (990)

Antradienį oficialiai Seimo nario mandato atsisakęs Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindiniu jo,...

Čempionų lyga: vengrų akibrokštas prieš Ronaldo, gražus „Man United“ lyderio gestas ir Haalando spindesys (2)

UEFA Čempionų lygoje prasidėjo grupės etapo antrojo rato kovos. Antradienio vakarą sužaisti dar...

Orai: šiltasis atmosferos frontas atgins rudenišką šilumą (5)

Trečiadienio dieną šiltasis atmosferos frontas žada debesuotus orus. Nedideli pragiedruliai...

Nauja turizmo era: anksčiau apie tokias keliones galėjome tik pasvajoti (25)

Milijonai pingvinų. Jūros drambliai. Banginiai. Poliarinės meškos. Antarktida ir Arkties...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (114)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Teisės profesoriai įvertino Dobrovolskos kandidatūrą: ji visa galva aukščiau už prieš tai buvusius (1205)

Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres, Evelina Dobrovolska , viešojoje...

Negalią turinčiam Nojui liko vos pusantrų metų, kai reabilitacija gali duoti didžiausią naudą: tėvai dėl sūnaus pasiryžę viskam (62)

Prieš tris su puse metų į šį pasaulį atėjęs Nojus, apvertė savo tėvų gyvenimą aukštyn...

Švedijos čempionus įveikęs „Vytis“ – tarp 32 stipriausių Europos komandų (3)

UEFA Futsal Čempionų lygos starte stipriausia Lietuvos komanda Kauno „Vytis“ 3:1 nugalėjo...

|Maža didelių žinių kaina