Laukai sausi, gyventojai skęsta
Krakių seniūnas Ernestas Barčas sako, kad sutvarkius melioraciją surenkamo vandens kiekiai gerokai išaugo, tuo tarpu vandens išleidimas nė kiek nepadidėjo.
„Ūkininkams tai labai gerai. Smilgaičio baseine melioracijos įrenginiai sutvarkyti, visas vanduo iš melioracijos įrenginių paduotas į vandens tvenkinius.
Laukai sausi, bet žmonės skęsta.
Teks gyventi, kaip gyvenus – krakiškiai daugiau į bažnyčią pavaikščios, prašydami mažiau lietaus“, – ironizavo seniūnas.
Seniūnas vardijo, kad skęsta net ištisos gatvės – Lauko, Naujoji, Valstiečių gatvėje yra apsemiami rūsiai, sodyba Vilniaus gatvėje prie autobusų stotelės taip pat kenčia nuo gausaus vandens.
Skęsta ir gimnazijos „Bitutės“ skyriaus rūsiai, ir senelių namai.
Vanduo graužiasi šalia vamzdžių ir po gatve
Kaip sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, specialistai, apžiūrėję užtvanką, pareiškė paprastai – jei ji neatlaikys, bus labai blogai.
„Užtvankos rekonstrukcijai reikalingas vandens išleidimas iš tvenkinio, tad kartu ir tvenkinys būtų išvalytas.
Žinot, gal ir nieko neatsitiks, bet jei atsitiks – bus blogai.
Užtvanka bet kuriuo momentu gali nugriūti, vanduo jau sunkiasi“, – sakė G. Muznikas.
„Situacija dabar tokia, kad pačios užtvankos jau nefunkcionuojančios, o perlaidos graužiasi jau šalia vamzdžių.
Kai ėmiau dirbti 2019 metų rudenį, Lauko gatvėje jau vanduo pro užtvankos šoną bėgo. Jau tada buvo kalbama, kad vanduo jau ir pačią gatvę griaužia. Turime stebėti nuolat, nes gali tekti ją bet kada uždaryti“, – kalbėjo seniūnas.
Lūžus užtvankai gresia ekologine katastrofa
Maža to, paaiškėjo, kad grėsmė – ne tik apsemti namų rūsiai ir paplauta bei įgriuvusi gatvė. Užtvankai neatlaikius, pasekmės gali būti kone katastrofiškos.
„Už pirmo tvenkinio yra „Kėdainių vandenų“ valymo stotis.
Vandeniui prasilaužus, manau, prieiti galima iki didelės ekologinės nelaimės, nekalbu jau apie poveikį atnaujintiems valymo įrenginiams.
Mes norime išvalyti tvenkinius ne tam, kad gražu būtų, o norime išvengti didelės nelaimės“, – kalbėjo E. Barčas.
Tiesa, tokiu katastrofišku scenarijumi suabejojo Romualdas Gailiūnas, replikavęs, kad visame rajone užtvankos yra „ant ribos“.
„Kad čia nėra jokios problemos su ta užtvanka.
Be to, numatyta per trejus metus tvarkyti, kaip jūs įsivaizduojate – išleisit vandenį iš tvenkinio, valysit šachtą, paskui pripildysit tvenkinį, kitąmet iš kito tvenkinio išleisit vandenį, vėl valysit? Juk planuojama milijoną investuoti“, – užtvankos remonto reikalingumu suabejojo R. Gailiūnas.
Skęstančių gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas
„Darbietis“ Vygantas Vanagas visgi išreiškė nusivylimą, kad užtvankos remontui pinigų šiemet nerasta. Maža to, jis ragino kalbėtis ir tartis ir su pačiais užtvankos statytojais.
„Yra gyvi tie, kurie viską įrenginėjo nuo pat pradžių. Juos reikia kviestis, su jais kalbėtis ir tartis. Situacija yra tikrai pavojinga“, – kalbėjo politikas.
Strateginiame plane buvo numatyta per trejus metus Krakių tvenkinių hidrotechnikos statinių remontui ir techninės priežiūros paslaugoms skirti 461 tūkst. eurų, o tvenkinio valymo darbams – dar 412 tūkst. eurų.
Šiemet lėšų šiems darbams visgi apsispręsta neskirti, planas perstumiamas metams į priekį ir darbai galėtų prasidėti tik kitąmet.
Dėl to itin didelį nusivylimą išreiškė ne tik „darbiečiai“, bet ir valdančiosios frakcijos narė Rima Kikilienė.
„Gerai žinau Krakių žmonių padėtį. Žinau, kad ne vienus metus jie skendo. Važiavo ten ir politikai, ir priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai ten stovėdavo, bet pagalba visada būdavo minimali.
Dabar aišku, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kaip ir sako seniūnas, tik melstis ir belieka.
Buvome pažadėję, seniūnas jau ir gyventojus informavo, jie džiaugėsi, laukė, kad darbai bus pradėti, o dabar matome, kad darbų nepradėsime“, – sakė politikė, apgailestaudama, kad savivaldybė apsigalvojo ir paskutinėmis dienomis prieš rajono tarybos posėdį nusprendė nebeteikti pasiūlymo skirti pinigų Krakių užtvankos remonto projektui svarstyti rajono tarybos nariams.
