Nors blogos mitybos pasekmės mūsų pačių sveikatoje gali atsispindėti iškart – jaučiamas lėtinis nuovargis, trūksta energijos, specialistė įspėja, kad tikrieji rezultatai pasimato po ilgesnio laiko. „Blogiausia, kad žmonės nesusivokia – štai suvalgiau kažką negero ir man nieko neatsitiko. Tačiau poveikis pasireiškia ne iškart. Čia kaip taupomoji sąskaita – gali gerai prisitaupyti, o gali naudoti kaip kreditinę ir atsidursi minuse. Ir nei tas pliusas, nei minusas neatsiranda per vieną dieną ar per vieną savaitę“, – kalba V. Kurpienė.
Produktų suvartojimo pokyčiai matyti jau pirmoje atsiųstos lentelės grafoje – jei 2016 m. grūdų ir grūdų produktų suvartojome po 123 kg, tai 2017 m. – 120 kg. Įdomu tai, kad tą patį kiekį – po 92 kg – suvartojome kviečių, tačiau pastebimai smuko rugiai (2016 m. – 16 kg, o 2017 m. – 12 kg). V. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad kviečių ir jų produktų suvartojimo nepaveikė nė pastaruoju metu girdimi nuogąstavimai apie gliuteno netoleravimą, o štai rugių kiekis pastebimai sumažėjo, nors jie laikomi vieni sveikiausių. „Vadinasi, tie, kurie valgė kviečius, juos ir tebevalgo, o tie, kurie valgė rugius, ieško įvairovės. Tuo metu gliutenas lietuviams nėra toks jau didelis baubas, nes jei jo netoleruotų, tai kviečių ir jų produktų nevalgytų“, – sako mitybos specialistė.
Vaisių ir uogų suvartojame tiek pat – po 80 kg, o štai daržovių suvartojimas nukrito: 2016 m. – 99 kg, 2017 m. – 97 kg. „Vaisių suvalgome gal ir pakankamai, tačiau daržovių tikrai per mažai. O dabar tiek kalbama apie tai, kad daržovių reikėtų valgyti ir daugiau, ir kuo įvairesnių, kad jos turėtų sudaryti bent pusę lėkštės turinio. Vis girdžiu sakant, kad valgyti daržoves brangu, bet taip yra, jeigu jas mes renkamės ne sezonines. Juk, tarkime, morkos ir kopūstai tikrai yra nebrangūs, o suteikia didelį sotumo jausmą ir padeda išvengti kitų menkaverčių užkandžių, kurie irgi kainuoja“, – dėsto V. Kurpienė.
Duomenų lentelėje matyti, kad suvartojame ir daug mažiau bulvių – jei dar 2016 m. šių daržovių suvartodavome po 94 kg, tai 2017 m. jau tik 86 kg.
„Užtat vietoj bulvių valgome mėsą (2016 – 86 kg, 2017 m. – 95 kg). Tai išties labai ryškus skirtumas ir tai nėra gerai, ypač, kai mažiau suvalgome daržovių, o sveikus rugius iškeičiame į nepilno grūdo produktus“, – apie mėsos suvartojimą kalba ji.
Pasikeitimų yra pačioje mėsos grupėje. Pirmiausia, pradėjome valgyti gerokai daugiau paukštienos (2016 m. – 28 kg, 2017 m. – 36 m.) ir būtent tai, anot V. Kurpienės, didina visos mėsos suvartojimą. Mitybos specialistę liūdina ir tai, kad žymiai daugiau suvartojame ir mėsos produktų, t. y. dešrų ir kt. mėsos gaminių (2016 m. – 82 kg, 2017 m. – 90 kg).
Vis dėlto ji nenori pateikti tikslių rekomendacijų, kiek mėsos suvalgyti būtų sveika. „Aš nesakau, kad mėsos valgyti išvis nereikėtų, klausimas tik, kiek, kada ir kokią. Rekomenduojama mėsos valgyti vos tris kartus per savaitę, bet jei tai pasakysite žmogui, kuris jos valgo 3–4 kartus per dieną, jis tikrai tokios rekomendacijos nesilaikys, nes jei žmogui tai atrodo neįgyvendinama, jis tiesiog to nedaro. Esu linkusi pasiūlyti mėsos kiekį sumažinti kasdien, nes svarbiausia, koks kiekis suvalgomas per visą savaitę. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduoju rinktis ir vegetarinės vienos dienos per savaitę dietos, – sako V. Kurpienė ir skaičiuoja: – Jei žmogus mėsos valgo 3 per dieną, o taip valgo tikrai daug kas, tai per savaitę išeina 21 kartas. Jeigu jis turėtų vieną vegetarinę dieną, vadinasi, liktų 18 kartų. O jeigu mėsos nesuvalgytų bent 1 kartą per dieną, vadinasi, liktų 14 kartų.“
Specialistė siūlo pažvelgti į dar vieną liūdinantį rezultatą: „Ar jūs matėte, kiek padidėjo cukraus suvartojimas? Oho!“ Jei 2016 m. cukraus suvartodavome po 32,8 kg, tai 2017 m. – 42,4 kg.
„Šioje lentelėje matau tik vieną gerą dalyką – tai, kad pradėjome valgyti daugiau žuvies (2016 m. – 20 kg, 2017 m. – 23 kg). Vis dėlto kyla klausimas – ką mes iš tiesų valgome: ar natūralią žuvį, ar žuvies produktus? Deja, šiuose duomenyse, to nėra išskirta ir negalima pasakyti tiksliai, tačiau pagal tai, kas darosi parduotuvių lentynose, drįsčiau spėti, kad vis dėlto suvalgome daugiau žuvies produktų, kurių įvairovė dabar itin didelė – gausu įvairių žuvies konservų, marinuotos žuvies, ir kt. perdirbtos žuvies produktų. Žinoma, tai yra mano prielaida, ne faktas“, – kalba V. Kurpienė.
Reziumuodama gautus duomenis mitybos specialistė išskiria dvi ryškėjančias tendencijas: didėja gyvūninės kilmės ir perdirbtų produktų suvartojimas. Žmonės lekia, skuba, mažiau kreipia dėmesį, kiek ir ko suvalgo, mažiau gamina namuose, pastebi pašnekovė ir ragina grįžti bent jau prie buvusios mitybos.
„Man susidaro toks įspūdis, kad dalis žmonių labai stengiasi pagerinti savo mitybą, rūpinasi sveika gyvensena, o kita pusė žmonių eina priešingu kelius, t. y. daugiau valgo pusgaminių, daugiau gyvūninių produktų. Taip susidaro dvi priešingos tendencijos, o kai skaičiuojame bendrą vidurkį, tuomet ir pamatoma tikroji situacija“, – apgailestauja V. Kurpienė.
