Kuo apskritai skiriasi konservavimas, marinavimas ir rauginimas?
Kalbant apie konservavimą, labai priklauso jų vertė po to. Pavyzdžiui, ypač pas vyresnius žmones galime rasti net ir metų senumo uogienių ar kitų produktų. Jei jie nesupeliję ar nepakeitę vaizdo, jie kaip ir valgomi, bet aš manau, kad nevertėtų to daryti, nes suvartoti reikėtų nuo vieno derliaus iki kito, o grybus – apskritai per pusmetį.
Kitas dalykas – kiek laiko mes skiriame apdorojimui. Kuo ilgiau apdorojame, tuo gerųjų dalykų lieka mažiau. Taigi, svarbu kuo trumpiau apdoroti, dezinfekuoti stiklainius ir gerai uždaryti.
Dar svarbu – kiek yra vartojama kitų priedų. Dideli kiekiai cukraus, acto – tai gali pakenkti sveikatai. Jei recepte rašoma, kad kiek naudojame uogų, tiek pilame ir cukraus – tai jau yra saldainis, o nebe uogienė.
Koks yra geriausias konservavimo būdas?
Kalbant apie patį geriausią konservavimo būdą, kuris yra numeris vienas – tai yra šaldymas. Tačiau čia svarbu žinoti svarbų dalyką – per kiek laiko reikia tą produktą užšaldyti. Prieš šaldant daržoves būtina nuplikyti verdančiu vandeniu. Ir ką labai rekomenduoju daryti – šaldyti porcijomis.
Jei stiklainyje ant uogienės yra užsidėjęs pelėsis, jį nuėmus galima valgyti tą uogienę, ar visgi yra jau kitos normos?
Pelėsis išskiria toksines medžiagas, kurių skonio receptoriais mes nejaučiame, bet jie yra pasklidę visame maiste. Jie ypač toksiškai veikia visą organizmą, kaip kancerogeninės medžiagos. Bėda ta, kad mes jų nejaučiame. Blogiausiu atveju galima nugriebus pelėsį tą uogienę dar kartą pervirti. Kiek ten liks vertingų medžiagų, kitas klausimas.
