Net valgant tas duonos dalis, kurių pelėsis iš pažiūros nepasiekė, anot Australijos vartotojų organizacijos „Choice“ specialistų, kyla rimta grėsmė apsinuodyti, rašo „Daily Mail“.
Tai tik vienas iš patarimų, įtrauktų į neseniai išplatintą atmintinę, kurią organizacija parengė vykdydama apsinuodijimo maistu prevencijos programą.
Nepagrįstus mitus paneigti siekiantys specialistai taip pat rekomenduoja vengti nesaugios temperatūros diapazono, t. y. nelaikyti maisto, kurio temperatūra – 5–60 laipsnių.
Tokios temperatūros maisto produktai – palanki terpė bakterijoms augti ir daugintis, todėl maistą būtina atšaldyti, o jei jis šiltas – pakaitinti iki reikiamo lygio.
Kaip dar viena prielaida, skatinanti bakterijų dauginimąsi, buvo įvardytas kryžminis užkratas, t. y. procesas, kai mikrobai ant maisto produktų patenka per sąlytį su žalia mėsa ir neplautais vaisiais bei daržovėmis.
Kaip neapsinuodyti maistu?
Norėdami jaustis saugūs privalote vengti nesaugaus 5–60 temperatūros diapazono, nesudaryti kryžminiam užkratui palankių sąlygų ir išmesti abejonių keliančius produktus. Tai trys pagrindinės taisyklės, kurių šiukštu nevalia pamiršti ir būtina griežtai laikytis.
Pravartu prisiminti ir toliau išvardytas rekomendacijas.
Jei ištraukę iš šaldiklio viščiuką pastebite, kad jis bent kiek suminkštėjęs, gali būti, kad mėsa kažkiek atitirpusi. Tokio viščiuko rekomenduojama nevartoti.
Užšaldytos nesmulkintos daržovės prieš tai galėjo būti iš dalies atitirpintos, o tada vėl užšaldytos. Tokie veiksmai galėjo pakenkti jų saugumui.
Apsiperkant parduotuvėje, šaldytus maisto produktus į krepšelį reikia dėti prieš pat einant prie kasų, o mėsą supakuoti taip, kad ji būtų atskirta nuo kitų produktų ir neįvyktų kryžminis užkratas.
„Puvimo tvaiką primenantis kvapas paprastai atsiranda dėl palyginti nekenksmingų bakterijų – pseudomonų. Tai nebūtinai yra indikacija, kad maistas sugedęs“, – teigia „Choice“ specialistai.
Tiems, kurie pratę nupjaustyti duoną aptraukusį pelėsį, specialistai pataria nedvejojant išmesti pradėjusį pelyti produktą. Reikalas tas, kad pelėsis nebūtinai yra matomas ir nė neįtariant gali išskirti pavojingų toksinų. Nors skrudinant duoną pelėsio bakterijos žūva, toksinai, deja, niekur nedingsta.
Su apipelijusiu sūriu taip pat reikia elgtis apdairiai. (Pelėsinis sūris, aišku, jokio pavojaus sveikatai nekelia.) Kad nesutriktų imuninės sistemos funkcijos ir nesustreikuotų kepenys arba inkstai, sūrį, kurio paviršių aptraukė pelėsis, būtina apipjaustyti, pašalinant maždaug centimetro storio sluoksnį.
Maisto likučiai, anot specialistų, taip pat gali kelti apsinuodijimo riziką – praėjus trims dienoms jų vartoti tikrai nebegalima. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie spagečius su padažu, kuriuos dar kurį laiką galima laikyti šaldytuve, sudėjus į švarų ir sandarų indą.
Riziką keliančiam maistui specialistai priskiria ir virtus ryžius. Juos esą šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip porą dienų.
„Termiškai neapdorotuose ryžiuose yra tam tikrų bacilų – Bacillus cereus, kurios verdant nežūva ir gali lemti apsinuodijimą maistu. Per ilgai kambario temperatūroje arba nepakankamai šaltame šaldytuve laikomuose ryžiuose bakterijos gali imti daugintis“, – perspėja specialistai.
„B. cereus išskiria toksinus, kurie pašildžius maistą nesunaikinami, todėl pavojus nedingsta. Nusprendę dar kiek palaikyti virtus ryžius, pasistenkite kuo greičiau juos atšaldyti ir įsitikinkite, kad šaldytuve, į kurį juos dėsite, yra pakankamai šalta (temperatūra jokiu būdu negali viršyti 4 laipsnių)“, – nurodo ekspertai.
