Dietistė Vaida Kurpienė teigia, kad gerųjų bakterijų organizmas geba pasigaminti ir pats.
„Daugiausia gerųjų bakterijų organizmas pasigamina iš daržovių, grūdų ir kitų maisto produktų, kurie turi daug skaidulų, ypač tirpiųjų. Tirpiosios skaidulos yra gerųjų bakterijų maistas, jos skatina gerųjų bakterijų dauginimasi. Tuo tarpu netirpios skaidulos neleidžia maistui per ilgai užsilaikyti žarnyne, taip žarnyno terpė pasidaro tinkama gerosioms bakterijoms daugintis ir gyventi“, – pasakoja specialistė.
Ji primena, kad gerųjų bakterijų galime gauti ne tik iš piliulių, bet ir iš tam tikrų maisto produktų.
„Gerųjų bakterijų yra raugintose daržovėse ir fermentuotuose pieno produktuose: natūraliame jogurte, kefyre, rūgpienyje, grietinėje. Toks maistas yra ypač naudingas organizmui, tačiau svarbu nepamiršti, kad daugiausia šių vertingų medžiagų pasigaminame patys“, – aiškina dietistė.
Anot jos, savo organizme turime didelį būrį gyventojų – mikrobiatą arba vadinamąsias gerąsias bakterijas, o jas tiesiog privalu saugoti ir puoselėti.
„Norėdami padėti šioms gerosioms bakterijoms, turime kuo dažniau į kasdienę mitybą įtraukti fermentuotų pieno produktų ir raugintų daržovių. Verta gerti ir šiuo metu populiarėjančią fermentuotą arbatą, kurios sudėtyje yra daug virškinimui naudingų mikroorganizmų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į etiketę ir rinktis nepasterizuotą kombučią, turinčią mažai cukraus“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, bene daugiausiai naudos organizmui turi rauginti produktai.
„Juose gausu imuninę sistemą stiprinančių antioksidantų ir maistinių skaidulų, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti tinkamą žarnyno veiklą. Tą padeda užtikrinti ir natūralaus jogurto vartojimas, tik patariama rinktis natūralų jogurtą be pridėtinio cukraus ir kuo trumpesnio galiojimo laiko, nes tai rodo didesnį produkto natūralumą.“
