Alfas Ivanauskas savo laidoje kalbino Rasą Glinskytę-Subačienę – žoliautoją ir „Rasoklė.lt“ įkūrėją.
Ką reikėtų rinkti miške šiuo metu? Ir kokią arbatą geriausia gerti žiemą?
Senovinis pats paprasčiausias būdas, ką galima padaryti čia ir dabar, tai prisirinkti aviečių stagarų. Turbūt atrodo kaip kažkokie pagaliai ir kyla klausimas ar iš to galima padaryti arbatą. Taip, galima. Tai pirmamečiai aviečių ūgliai, kurie kitais metais augins uogytes. Netgi jeigu prisirinkote vasarą aviečių lapų, geriau naudoti šiuos. Jų reikėtų prisirinkti, susismulkinti maždaug 1 ar 2 centimetrų ilgio gabaliukais. Užpilti šaltu vandeniu ir pakaitinti apie 10 min, neužvirti. Palaikyti bent pusvalandį uždengus. Tai pirmas vaistas nuo visų peršalimų ir karščiavimų.
Kaip geriau gerti šią arbatą? Šiltą, šaltą ar atšalusią?
Žinot, kai žmogus serga ir yra su aukšta temperatūra, jis pats derinasi, kokią ją gerti. Dažniausiai karščiuojantis žmogus nori šiltos arbatos ir tokia dar labiau padeda skatinti prakaitavimą. Bet kartais norisi vėsaus gėrimo, tai išsivirkite litrą šios arbatos ir po truputį ją naudokite. Galima įsispausti citrinos, įsidėti medaus. Svarbu, kad aplankius tokiai savijautai, naudotumėme skysčius.
Kas yra miško sirupas? Ir kaip sugalvojote tokį sukurti?
Jei turite galimybių išeiti į mišką, tai net ir šiuo metu galite prisirinkti įvairiausių dalykų, iš kurių galima išvirti sirupą. Jį pavadinau žiemos miško sirupu. Į jį galite dėti bruknių lapelių be kotelių, mėlynių ūglių, kuriomis dar galėtumėte padekoruoti ir savo stalą. Jas reikėtų tiesiog susismulkinti. Taip pat galite naudoti pušų, eglių spyglius, labai tinka juodųjų serbentų šakelės. Jos turi specifinį kvapą ir skonį, kuris ypatingai tinka sirupui. Jei norite sirupą padaryti tinkamą peršalimų ligoms gydyti, įdėkite aviečių ar gervuogių stagarų. Galite panaudoti pirmamečių šermukšnių šakelių, bet jų nereikėtų padauginti, nes jos turi kartumo. Taigi, 100 g smulkintų žolynų ir šakelių užpilkite 1l vandens ir palaikykite 12 valandų. Kitą dieną nusunkite, pamatuokite, kiek liko skysčių. Galite įpilti citrinų ar spanguolių sulčių, jei turite, tiktų ir svarainių sultys. Ir viską sumaišykite su 1 kg cukraus (1 l skysčio – 1 kg cukraus), kaitinant maišykite, svarbu neužkaitinti daugiau nei iki 80 laipsnių temperatūros. Sirupą geriausia laikyti šaldytuve. Jei nenorite naudoti cukraus, nuovirą su citrinos sultimis galima tiesiog užsišaldyti į ledukus.
Kokias penkias žoles būtina turėti namuose?
Šis klausimas turėtų iškilti vasarą, kai jas būtų galima susirinkti. Bet galiu pasakyti dažniausias, kurias žmonės susirenka. Pirmoje vietoje būtų čiobrelis. Nereikėtų jo vartoti pastoviai, kad organizmas neįprastų. Jis yra gerai, bet ne kiekvieną dieną. Toliau – liepų žiedai. Vieną augalą nebūtina rinkti vasarą, galite jų prisirinkti ir darbar. Tai – aviečių ūgliai. Ketvirtasis būtų medetkos, kurios labai tinka visiems uždegiminiams procesams ir skalavimams. Viena mano mėgstamiausių žolių yra siauralapis gaurometis, apie kurį kalbėjau praeitą laidą. Jį galima fermentuoti ir nefermentuoti, bei gerti kiekvieną dieną.
Alfas laidoje gamino traškiąsias brokolių ir vištienos salotas ir neįtikėtinus bulvinius blynelius. Laidos pabaigoje uždavė klausimą gydytojui: „Ką svarbu žinoti apie mitybą, kad palaikytume širdies-kraujagyslių sistemos sveikatą?“
