aA
Kai užsukus į parduotuvę nuo lentynų pirkėjus pasitinka gražiausi vaisiai ir daržovės, kiekvienas produkto išvaizdos pokytis iškart asocijuojasi su kokybe. Bet išvaizda dar visai nereiškia, kad produktas nebetinkamas vartoti. Jau ne vienus metus „Zero waste“ gyvenimo būdą pasirinkusi Gintarė Dambrauskaitė ragina pasitelkti kūrybiškumą ir vartoti išmaniai – ne taip gražiai atrodančius produktus prikelti antram gyvenimui.
Pernokę bananai
© Adobe Stock

Pavytę vaisiai ir daržovės – iki kada galima vartoti?

„Zero waste“ – gyvenimo būdu be atliekų – besivadovaujanti Gintarė teigia, jog visuomenė yra pripratinta ir išmokyta matyti akiai patrauklius produktus: „Dėl didelio pertekliaus esame išmokyti, kad švieži produktai turi būti dailūs, be jokių išvaizdos pakitimų, patamsėjimų ar susiraukšlėjimų – lyg ką tik atvežti iš gamtos. Tačiau pamirštame, kad kaip ir mūsų, daržovių, vaisių išvaizda taip pat keičiasi. Tai nereiškia, kad produktas tapo prastesnis – jis tiesiog nebeatrodo taip, kaip mes esame išmokyti ar įpratę matyti nuolat. Pavyzdžiui, kiek pavytęs obuolys su viena ar kita tamsesne dėmele tebėra produktas, kuris turi įvairiausių vitaminų, mineralų. O pasitelkus kūrybiškumą, galima pasigaminti įvairiausių patiekalų.“

Maisto švaistymas
Maisto švaistymas
© Organizatorių nuotr.

Tad pašnekovė teigia, kad „bjaurių“ vaisių ar daržovių tikrai nereikia bijoti ir iškart išmesti, o svarbu tinkamai įvertinti, kiek ir kam juos galima panaudoti. „Kadangi esame susiję su gamta, mūsų kūnas apdovanotas pačiais įspūdingiausiais jutikliais, kurie nusprendžia už mus, kas yra dar valgoma, vartojama, o kas ne. Pirmiausia, reikėtų apžiūrėti produktą. Jeigu aiškiai matosi pelėsis – nebevartojame. Jeigu yra tik išvaizdos defektas, tada galima pauostyti. Jeigu kvapas nėra pakitęs, galima ir mažą gabaliuką paragauti. Jeigu skonis nieko neišduoda, tikrai galima vartoti“, – savo jutimais pasikliauti ragina G. Dambrauskaitė.

Šiek tiek išmanumo ir pasigaminsite skaniausius valgius

Kaip panaudoti pavytusius vaisius ar daržoves, galima atrasti pačių įvairiausių būdų: nuo sriubos, padažo iki įmantraus deserto. Anot G. Dambrauskaitės, tai ne tik padeda sumažinti maisto švaistymą, skatina kūrybiškumą virtuvėje, bet ir padeda neišlaidauti.

„Iš uogų ir vaisių galima gaminti žaliuosius kokteilius – čia svarbiausias skonis ir tikrai nematysime, kaip jie atrodė prieš tai. Galima kepti ir įvairiausius pyragus ar kitokius saldumynus, pavyzdžiui, iš bananų – duoną, iš slyvų – keksiukus, sausainius ar bandeles. Kas pateks į orkaitę vis tiek nebeatrodys taip, kaip prieš tai. Iš užsistovėjusių daržovių mėgstu gaminti troškinį. Ar pavytusios, ar minkštesnės – smulkiai supjaustytos šiame patiekale visos daržovės lygios. Be to, kiekvieną kartą jis bus unikalus, vis kitokios sudėties ir skonio“, – pataria pašnekovė.

Maisto švaistymo mažinimas – apie tai kalbėti nuo mažens

Produktų vertinimas pagal jų išvaizdą, pasak G. Dambrauskaitės, skatina atsainesnį visuomenės požiūrį ir į maisto švaistymą. Išmesti arba praleisti pro akis kažką prasčiau atrodančio – jau įprasta apsipirkimo praktika, kurią skatina ir didžiulis pasirinkimas. Todėl keisti požiūrį ir santykį su maistu reikėtų jau nuo mažų dienų.

Maisto švaistymas
Maisto švaistymas
© Organizatorių nuotr.

Prekybos tinklo „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė mano, kad prie maisto švaistymo problemos prisideda ir visuomenės švietimo spragos. „Neseniai atlikome savo pirkėjų apklausą, kuri parodė, kad 36 proc. apklaustųjų neišmeta jokio maisto, tačiau net 49 proc. pirkėjų vis dėlto tenka dalį jo išmesti, nes tiesiog nespėjama viso maisto suvartoti. Šie rezultatai atskleidžia, kad žmonėms dar ne visuomet pavyksta susiplanuoti savo pirkinius“, – svarstė R. Sagatauskė.

Kaip teigia „Rimi“ atstovė, prekybos centruose vis daugiau dėmesio skiriama maisto švaistymo klausimams. „Maisto švaistymo mažinimas tampa viena prioritetinių krypčių, skatiname pirkėjus atsakingai vartoti, galvoti apie pirkinius, ieškome kitų problemos sprendimo būdų“, – sakė R. Sagatauskė.

Pasak G. Dambrauskaitės, jeigu norime, kad mūsų šalyje žmonės gyventų tvariai – svarbu apie tai kalbėtis nuo mažų dienų. „Vaikams svarbu parodyti, kad maistas yra labai svarbus ir brangus išteklius. Tai galima pradėti daryti nuo pamokymo į lėkštę įsidėti tiek, kiek nori, ir nepirkti per didelio kiekio. Kadangi dirbu mokykloje, visuomet vaikus paraginame nešvaistyti maisto, o valgant valgykloje neišmesti visos porcijos – jei nesinori valgyti, geriau nepirkti. Tai yra labai svarbu, kadangi maistas – vienas svarbiausių išteklių“, – sako G. Dambrauskaitė.

Gintarė Dambrauskaitė
Gintarė Dambrauskaitė
© Organizatorių nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.9231

Mokslų daktarė išaiškino, kokia smidrų nauda mūsų organizmui ir kaip tinkamai juos reikia paruošti (64)

Nors lietuviai smidrus atrado pakankamai neseniai, tačiau kulinariniame meniu jie gyvuoja jau...

Vitaminų gausa pasižyminti superdaržovė: nesunkiai pagaminami kokteiliai su salierais (3)

Kartą paragavę saliero, jo skonį įsidėmėsite ilgam. Itin patrauklios išvaizdos ir pretenzingo...

Prastai išsimiegate? Pasitikrinkite, ar vakarais nevalgote šių maisto produktų (86)

Net trečdalis žmonių kuriuo nors gyvenimo etapu skundžiasi nemiga, o kankintis ilgai neužmiegant...

Vis dar valgote bulves? Biomedicinos mokslų daktarė atsakė, kenkia jos ar naudingos sveikatai (97)

Nors patiekalus iš bulvių lietuviai laiko beveik nacionaliniais patiekalais, o ir pačios bulvės...

Vaida Kurpienė paneigė mitus apie garuose ruoštą maistą: 3 patiekalai, kuriems neatsispirs net išrankiausi (19)

Garuose gamintas maistas galbūt ir sveikas, tačiau tikrai ne pats skaniausias. Tokį mitą sveikos...

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (125)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (150)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (73)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Ramūnas Karbauskis nepasirodė konferencijoje rinkimų rezultatams aptarti (3)

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neatvyko į spaudos konferenciją rinkimų rezultatams...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (343)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Gyvai / Europos Parlamento rinkimų spaudos konferencija (22)

Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų dalyvių spaudos konferencijos. Dalyvaus...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (7)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (26)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

„Misija Sibiras‘19” bandomasis žygis: nuo 100 kuprinių Katauskių rinkiminėje apylinkėje iki išsaugotos istorijos (2)

50 nueitų kilometrų, sutvarkytos Ariogalos senųjų žydų kapinės, ekstremalus kėlimasis per...

Revanšo prieš Liuksemburgą Lietuvos rinktinė sieks be lyderio vartuose sudėtyje – naujokas ir sugrįžęs Laukžemis

Pirmadienį Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas paskelbė...