aA
Kad ir kokia aktuali atrodytų aplink vis eskaluojam sveikos mitybos tema, Lietuvoje padėtis ne tik kad negerėja, bet palaipsniui dar ir blogėja. Tai įrodo Lietuvos statistikos departamento atsiųsti duomenys, kuriuose matyti pastarųjų kelerių metų mūsų suvartojamų produktų pokyčiai. „Apie maistą kalbama daug, tačiau rezultatai nuvilia. Kalbėti ir daryti – ne tas pats“, – reziumuoja mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Vaida Kurpienė
© DELFI montažas

Nors blogos mitybos pasekmės mūsų pačių sveikatoje gali atsispindėti iškart – jaučiamas lėtinis nuovargis, trūksta energijos, specialistė įspėja, kad tikrieji rezultatai pasimato po ilgesnio laiko. „Blogiausia, kad žmonės nesusivokia – štai suvalgiau kažką negero ir man nieko neatsitiko. Tačiau poveikis pasireiškia ne iškart. Čia kaip taupomoji sąskaita – gali gerai prisitaupyti, o gali naudoti kaip kreditinę ir atsidursi minuse. Ir nei tas pliusas, nei minusas neatsiranda per vieną dieną ar per vieną savaitę“, – kalba V. Kurpienė.

Produktų suvartojimo pokyčiai matyti jau pirmoje atsiųstos lentelės grafoje – jei 2016 m. grūdų ir grūdų produktų suvartojome po 123 kg, tai 2017 m. – 120 kg. Įdomu tai, kad tą patį kiekį – po 92 kg – suvartojome kviečių, tačiau pastebimai smuko rugiai (2016 m. – 16 kg, o 2017 m. – 12 kg). V. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad kviečių ir jų produktų suvartojimo nepaveikė nė pastaruoju metu girdimi nuogąstavimai apie gliuteno netoleravimą, o štai rugių kiekis pastebimai sumažėjo, nors jie laikomi vieni sveikiausių. „Vadinasi, tie, kurie valgė kviečius, juos ir tebevalgo, o tie, kurie valgė rugius, ieško įvairovės. Tuo metu gliutenas lietuviams nėra toks jau didelis baubas, nes jei jo netoleruotų, tai kviečių ir jų produktų nevalgytų“, – sako mitybos specialistė.

Vaisių ir uogų suvartojame tiek pat – po 80 kg, o štai daržovių suvartojimas nukrito: 2016 m. – 99 kg, 2017 m. – 97 kg. „Vaisių suvalgome gal ir pakankamai, tačiau daržovių tikrai per mažai. O dabar tiek kalbama apie tai, kad daržovių reikėtų valgyti ir daugiau, ir kuo įvairesnių, kad jos turėtų sudaryti bent pusę lėkštės turinio. Vis girdžiu sakant, kad valgyti daržoves brangu, bet taip yra, jeigu jas mes renkamės ne sezonines. Juk, tarkime, morkos ir kopūstai tikrai yra nebrangūs, o suteikia didelį sotumo jausmą ir padeda išvengti kitų menkaverčių užkandžių, kurie irgi kainuoja“, – dėsto V. Kurpienė.

Vaida Kurpienė: jokiais laikais nevalgėme tiek daug mėsos
© Shutterstock

Duomenų lentelėje matyti, kad suvartojame ir daug mažiau bulvių – jei dar 2016 m. šių daržovių suvartodavome po 94 kg, tai 2017 m. jau tik 86 kg.

„Užtat vietoj bulvių valgome mėsą (2016 – 86 kg, 2017 m. – 95 kg). Tai išties labai ryškus skirtumas ir tai nėra gerai, ypač, kai mažiau suvalgome daržovių, o sveikus rugius iškeičiame į nepilno grūdo produktus“, – apie mėsos suvartojimą kalba ji.

Pasikeitimų yra pačioje mėsos grupėje. Pirmiausia, pradėjome valgyti gerokai daugiau paukštienos (2016 m. – 28 kg, 2017 m. – 36 m.) ir būtent tai, anot V. Kurpienės, didina visos mėsos suvartojimą. Mitybos specialistę liūdina ir tai, kad žymiai daugiau suvartojame ir mėsos produktų, t. y. dešrų ir kt. mėsos gaminių (2016 m. – 82 kg, 2017 m. – 90 kg).

Vis dėlto ji nenori pateikti tikslių rekomendacijų, kiek mėsos suvalgyti būtų sveika. „Aš nesakau, kad mėsos valgyti išvis nereikėtų, klausimas tik, kiek, kada ir kokią. Rekomenduojama mėsos valgyti vos tris kartus per savaitę, bet jei tai pasakysite žmogui, kuris jos valgo 3–4 kartus per dieną, jis tikrai tokios rekomendacijos nesilaikys, nes jei žmogui tai atrodo neįgyvendinama, jis tiesiog to nedaro. Esu linkusi pasiūlyti mėsos kiekį sumažinti kasdien, nes svarbiausia, koks kiekis suvalgomas per visą savaitę. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduoju rinktis ir vegetarinės vienos dienos per savaitę dietos, – sako V. Kurpienė ir skaičiuoja: – Jei žmogus mėsos valgo 3 per dieną, o taip valgo tikrai daug kas, tai per savaitę išeina 21 kartas. Jeigu jis turėtų vieną vegetarinę dieną, vadinasi, liktų 18 kartų. O jeigu mėsos nesuvalgytų bent 1 kartą per dieną, vadinasi, liktų 14 kartų.“

Vaida Kurpienė: jokiais laikais nevalgėme tiek daug mėsos
© Shutterstock

Specialistė siūlo pažvelgti į dar vieną liūdinantį rezultatą: „Ar jūs matėte, kiek padidėjo cukraus suvartojimas? Oho!“ Jei 2016 m. cukraus suvartodavome po 32,8 kg, tai 2017 m. – 42,4 kg.

„Šioje lentelėje matau tik vieną gerą dalyką – tai, kad pradėjome valgyti daugiau žuvies (2016 m. – 20 kg, 2017 m. – 23 kg). Vis dėlto kyla klausimas – ką mes iš tiesų valgome: ar natūralią žuvį, ar žuvies produktus? Deja, šiuose duomenyse, to nėra išskirta ir negalima pasakyti tiksliai, tačiau pagal tai, kas darosi parduotuvių lentynose, drįsčiau spėti, kad vis dėlto suvalgome daugiau žuvies produktų, kurių įvairovė dabar itin didelė – gausu įvairių žuvies konservų, marinuotos žuvies, ir kt. perdirbtos žuvies produktų. Žinoma, tai yra mano prielaida, ne faktas“, – kalba V. Kurpienė.

Reziumuodama gautus duomenis mitybos specialistė išskiria dvi ryškėjančias tendencijas: didėja gyvūninės kilmės ir perdirbtų produktų suvartojimas. Žmonės lekia, skuba, mažiau kreipia dėmesį, kiek ir ko suvalgo, mažiau gamina namuose, pastebi pašnekovė ir ragina grįžti bent jau prie buvusios mitybos.

„Man susidaro toks įspūdis, kad dalis žmonių labai stengiasi pagerinti savo mitybą, rūpinasi sveika gyvensena, o kita pusė žmonių eina priešingu kelius, t. y. daugiau valgo pusgaminių, daugiau gyvūninių produktų. Taip susidaro dvi priešingos tendencijos, o kai skaičiuojame bendrą vidurkį, tuomet ir pamatoma tikroji situacija“, – apgailestauja V. Kurpienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daiktai ir produktai, kurių jokiu būdu negalima dėti į mikrobangų krosnelę (44)

Tie, kurie naudoja mikrobangų krosneles, bent kartais turėtų susimąstyti, ar indai , į kuriuos...

Mitybos specialistė paaiškino, kodėl nereikėtų atsisakyti duonos (52)

Nusprendus keisti mitybos įpročius ir nuo šiol valgyti tik sveikai, dažnas puola į...

Ar mokate elgtis su druska? Klaidos, kurias darome gamindami maistą (7)

Gamindami padarome ne vieną klaidą, tad patiekalai būna prastesnės kokybės ir skonio, o kai...

Valgė rūkytas dešras ir sriubas iš miltelių. Tokių kūno pokyčių nesitikėjo (68)

„Šeimoje turime vakarą, kai valgome nesąmones. Nubalsuojame, kurią nesąmonę renkamės, ir be...

Maisto specialistė pasakė, kiek kartų per savaitę turėtume valgyti mėsą (55)

Vargina pilvo pūtimas , vidurių užkietėjimas, refliuksas , skausmas pavalgius ar atvirkščiai...

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (189)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (133)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (32)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (25)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (58)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Šią naktį visas pasaulis stebėjo kruvinojo Mėnulio užtemimą (26)

Praėjusią naktį žmonės visame pasaulyje stebėjo Mėnulio užtemimą.

Ką susirgę renkasi lietuviai - žolelę ar piliulę (26)

Įpusėjus šaltajam metu laikui, kuomet vis mažiau laiko praleidžiama gryname ore ir padidėjus...

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (18)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...

Didžiausi grožio mitai, kuriais lietuvės vis dar aklai tiki (1)

Turėti skaisčią ir švarią odą – nelengva, o kai kuriems ir ypač sudėtinga užduotis....

Nusivylė sistema, kuri gyvybiškai reikalinga šimtams tūkstančių jaunų šeimų (8)

Vilniečių šeima labai nusiminė, kai sužinojo, kad jų dukra negavo vietos darželyje. O taip...