aA
Vis dažniau parduotuvių lentynose imame dairytis kokybiškesnių alternatyvų ar egzotiškesnių produktų, galinčių papildyti mūsų racioną. Nors socialiniuose tinkluose ryški įmantresnio maisto tendencija, tokie paprasti produktai kaip vištiena taip pat išlieka populiarūs. Neseniai pasirodžius naujienoms apie dar didesnį antibiotikų ribojimą mėsos pramonėje kyla esminis klausimas: kaip išsirinkti sveikesnę alternatyvą iš gausybės, siūlomos prekybos centruose?
Ragina rinktis sveikesnius produktus: kaip sužinoti, ar vištiena užauginta be antibiotikų?
© Shutterstock

Pagrindinis šaltinis, informuojantis apie tai, kad višta buvo auginama be antibiotikų, yra specialus ženklinimas ant pakuočių, pažymima atsiųstame pranešime. „Prieš daugiau nei metus Lietuvoje atsirado šviežios vištienos, kurios pakuotės ženklinamos „Užauginta be antibiotikų“ etikete. Toks ženklinimas informuoja pirkėją apie tai, kad viso augimo proceso metu paukščiai nebuvo gydomi antibiotikais“, – teigia Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos ir paukštyno „Kekava“ valdybos narys Saulius Petkevičius.

Tam, kad gamintojai galėtų taip žymėti savo produkciją, reikalingas VMVT (Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba) patvirtinimas. Ši institucija atsakinga už produktų, kurie pasiekia prekybos centrų lentynas, kokybę.

„Gauti leidimą vištienos gaminius žymėti „Užauginta be antibiotikų“ ženklu – ilgas procesas. Reikalingos didelės investicijos į gerovės gyvūnams kūrimą tam, kad šie nesirgtų ir pavyktų išvengti gydymo antibiotikais, – kalba S. Petkevičius ir ragina atidžiai apžiūrėti produktą, prieš jį perkant. – Kai kurie gamintojai pradėjo vištas auginti be antibiotikų, tačiau užauginti pakankamą kiekį produkcijos iš karto – itin sudėtinga. Tokiu atveju ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ atsiduria ne ant visų pakuočių, pasiekiančių prekybos centrus. Kartais taip pat atrodantys produktai gali klaidinti: vieni pažymėti šiuo ženklinimu, o kiti – ne.“

Auginimas be antibiotikų – pasaulinė tendencija?

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) jau kurį laiką tvirtina, kad atsparumas antibiotikams – opi, kompleksiška ir nuolat auganti problema. Didžioji dalis atsakomybės – medikų rankose: tiriant ir tiksliai nustatant ligą, skiriant gydymą antibiotikais. Tačiau nemaža dalimi prisideda ir maisto pramonė, o ypač – mėsos. Nors gyvūnams skiriami antibiotikai nėra uždrausti naudoti ligų atveju, tačiau lemia bakterijų mutavimą ir atsparumo šiems vaistams vystymąsi. Mutavusios bakterijos su maistu patenka į mūsų organizmus, kuriuose ne tik išgyvena, bet ir dauginasi.

„One Health“ – tai PSO inicijuotas judėjimas, vienijantis medikus, maisto pramonės atstovus, veterinarus ir kitų susijusių sričių profesionalus. Tikslas – rasti sąsajas ir kartu siekti individualios, visuomeninės ir visos ekosistemos sveikatos. Šio judėjimo esmine ašimi tampa tarpsektorinis bendradarbiavimas, siekiantis atliepti antimikrobinio atsparumo problemą ir ją mažinti.

Ragina rinktis sveikesnius produktus: kaip sužinoti, ar vištiena užauginta be antibiotikų?
© Shutterstock

Paukštininkystės pramonėje tai pasiekti galima atsisakant vištų gydymo antibiotikais“, – apie pasaulinių organizacijų iniciatyvas ir problemos mastą pasakoja S. Petkevičius.

Kuo auginimas be antibiotikų skiriasi nuo įprastos paukštininkystės?

Norint vištas auginti be antibiotikų, būtina sudaryti sąlygas, kuriomis gyvendami šie paukščiai nesusirgtų. „Įprastai paukščių susirgimams didžiausią įtaką daro gyvūninės kilmės žaliavos lesale – taukai, žuvų miltai. Žinoma, paukščiams, kaip ir žmonėms, reikia ir gyvūninės, ir augalinės kilmės produktų, tačiau gyvūninės kilmės yra rizikingesni ir mažiau stabilūs, todėl turėtų sudaryti itin mažą dalį. Tad kokybiškas lesalas – pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant vištas auginti be antibiotikų, – pasakoja S. Petkevičius. – Be to, labai svarbios investicijos į paukštynus – paukščiai turi turėti pakankamai vietos laisvai judėti, prieiti prie šėryklų. Kaip ir žmonėms – svarbus tinkamas paros ritmas.“

Atsakingas vištų auginimas svarbus ne tik dėl tiesioginio poveikio žmonių sveikatai vartojant vištieną. „Jei paukščiai yra gydomi antibiotikais, nuo pastarųjų mutavusios bakterijos ne tik per vištieną patenka į mūsų organizmus. Per vištų išmatas jos patenka ir į žemę, giluminius vandenis, per juos – į visą ekosistemą, pavyzdžiui, grūdines kultūras“, – detalizuoja S. Petkevičius. Jei vis daugiau gamintojų neprisidės prie atsakingos gyvulininkystės, ateityje nuo antibiotikų mutavusios ir šiems vaistams atsparios bakterijos paplis po visą ekosistemą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Europos Sąjungoje siūloma maisto produktus privalomai ženklinti pagal naują sistemą (18)

Tinkama mityba prisideda prie geros savijautos ir sveikatos. Tačiau vienas iš dviejų suaugusių...

Karantinas pirkėjus sugrąžino prie šviežio natūralaus maisto (2)

Remiantis pirminiais belgų mokslininkų atlikto vartojimo įpročių tyrimo rezultatais, karantino...

Trinti kokteiliai: pasakė, kurie vaisiai dera, o kurių geriau nemaišyti (8)

Šiltėjant orams daugelis į savo meniu vis dažniau įtraukia tirštus vaisių kokteilius. Vieni...

Gydytojas dietologas pasakė, koks iš tiesų yra gerųjų bakterijų preparatų poveikis (12)

Neabejojame, kad žinote, kas yra probiotikai, kitaip dar – gerosios bakterijos , ir gal net esate...

Dietistė įvardijo, ką valgyti koronos rizikos grupėje esantiems žmonėms (20)

Antrą mėnesį tebesitęsiantis karantinas pakoregavo kone kiekvieno mūsų mitybą. Tačiau apie...

Top naujienos

Maldeikienė: normaliose šalyse orientuojamasi, kad žmonės turi proto (10)

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sukritikavo Lietuvoje dominuojantį suvokimą, kaip turi būti...

Skandalą Vilniaus savivaldybėje ir garsųjį apiplėšimą autostradoje sieja žinomos dainininkės draugas   (205)

Antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ( FNTT ) pareigūnai Vilniaus savivaldybėje...

„Panathinaikos“ vadovas grasina palikti Eurolygą, įpyko ir „Gazprom“ pavadinimą minintys serbai (6)

Ekscentrišku charakteriu garsėjantis Atėnų „Panathinaikos“ klubo prezidentas Dimitris...

5 stilingi daiktai, kurie ne tik puikiai tiks jūsų mažai erdvei, bet ir atliks kelias funkcijas

Kai sveitainėje trūksta vietos, kiekvienas naujas baldas, nors ir labai reikalingas, dar labiau...

Pateikė daugiau detalių apie namuose užrakintą mažylį: dvimetis vienas išbuvo kone dvi paras, mama linksminosi sodyboje (212)

Kupiškio rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 28-erių motinos elgesio po to, kai ji...

Dėstytojo brolis suviliojo mane tiesiog ant fortepijono – atkirtis vėl jį sutikus buvo saldus

Gyvenime dažnai būna, kad iškilmingus, ženklius, didelius įvykius pamirštame greitai, o...

Koronaviruso krizės akivaizdoje – įvairūs scenarijai dėl Lietuvos: kas bus su kainomis, kaip keisis žmonių atlyginimai (24)

Ar Lietuvos laukia krizė? Tai klausimas, į kurį norėtų atsakyti ne tik ekonomistai, bet ir visi,...

Siekiant atletiško kūno: ar tikrai veiksmingos treniruotės pagal kūno tipą?

Daugeliui sportuojančių žmonių yra bent jau girdėti trys pagrindiniai kūno tipai: ektomorfas,...

|Maža didelių žinių kaina