aA
Vis dažniau parduotuvių lentynose imame dairytis kokybiškesnių alternatyvų ar egzotiškesnių produktų, galinčių papildyti mūsų racioną. Nors socialiniuose tinkluose ryški įmantresnio maisto tendencija, tokie paprasti produktai kaip vištiena taip pat išlieka populiarūs. Neseniai pasirodžius naujienoms apie dar didesnį antibiotikų ribojimą mėsos pramonėje kyla esminis klausimas: kaip išsirinkti sveikesnę alternatyvą iš gausybės, siūlomos prekybos centruose?
© Shutterstock

Pagrindinis šaltinis, informuojantis apie tai, kad višta buvo auginama be antibiotikų, yra specialus ženklinimas ant pakuočių, pažymima atsiųstame pranešime. „Prieš daugiau nei metus Lietuvoje atsirado šviežios vištienos, kurios pakuotės ženklinamos „Užauginta be antibiotikų“ etikete. Toks ženklinimas informuoja pirkėją apie tai, kad viso augimo proceso metu paukščiai nebuvo gydomi antibiotikais“, – teigia Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos ir paukštyno „Kekava“ valdybos narys Saulius Petkevičius.

Tam, kad gamintojai galėtų taip žymėti savo produkciją, reikalingas VMVT (Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba) patvirtinimas. Ši institucija atsakinga už produktų, kurie pasiekia prekybos centrų lentynas, kokybę.

„Gauti leidimą vištienos gaminius žymėti „Užauginta be antibiotikų“ ženklu – ilgas procesas. Reikalingos didelės investicijos į gerovės gyvūnams kūrimą tam, kad šie nesirgtų ir pavyktų išvengti gydymo antibiotikais, – kalba S. Petkevičius ir ragina atidžiai apžiūrėti produktą, prieš jį perkant. – Kai kurie gamintojai pradėjo vištas auginti be antibiotikų, tačiau užauginti pakankamą kiekį produkcijos iš karto – itin sudėtinga. Tokiu atveju ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ atsiduria ne ant visų pakuočių, pasiekiančių prekybos centrus. Kartais taip pat atrodantys produktai gali klaidinti: vieni pažymėti šiuo ženklinimu, o kiti – ne.“

Auginimas be antibiotikų – pasaulinė tendencija?

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) jau kurį laiką tvirtina, kad atsparumas antibiotikams – opi, kompleksiška ir nuolat auganti problema. Didžioji dalis atsakomybės – medikų rankose: tiriant ir tiksliai nustatant ligą, skiriant gydymą antibiotikais. Tačiau nemaža dalimi prisideda ir maisto pramonė, o ypač – mėsos. Nors gyvūnams skiriami antibiotikai nėra uždrausti naudoti ligų atveju, tačiau lemia bakterijų mutavimą ir atsparumo šiems vaistams vystymąsi. Mutavusios bakterijos su maistu patenka į mūsų organizmus, kuriuose ne tik išgyvena, bet ir dauginasi.

„One Health“ – tai PSO inicijuotas judėjimas, vienijantis medikus, maisto pramonės atstovus, veterinarus ir kitų susijusių sričių profesionalus. Tikslas – rasti sąsajas ir kartu siekti individualios, visuomeninės ir visos ekosistemos sveikatos. Šio judėjimo esmine ašimi tampa tarpsektorinis bendradarbiavimas, siekiantis atliepti antimikrobinio atsparumo problemą ir ją mažinti.

Ragina rinktis sveikesnius produktus: kaip sužinoti, ar vištiena užauginta be antibiotikų?
© Shutterstock

Paukštininkystės pramonėje tai pasiekti galima atsisakant vištų gydymo antibiotikais“, – apie pasaulinių organizacijų iniciatyvas ir problemos mastą pasakoja S. Petkevičius.

Kuo auginimas be antibiotikų skiriasi nuo įprastos paukštininkystės?

Norint vištas auginti be antibiotikų, būtina sudaryti sąlygas, kuriomis gyvendami šie paukščiai nesusirgtų. „Įprastai paukščių susirgimams didžiausią įtaką daro gyvūninės kilmės žaliavos lesale – taukai, žuvų miltai. Žinoma, paukščiams, kaip ir žmonėms, reikia ir gyvūninės, ir augalinės kilmės produktų, tačiau gyvūninės kilmės yra rizikingesni ir mažiau stabilūs, todėl turėtų sudaryti itin mažą dalį. Tad kokybiškas lesalas – pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant vištas auginti be antibiotikų, – pasakoja S. Petkevičius. – Be to, labai svarbios investicijos į paukštynus – paukščiai turi turėti pakankamai vietos laisvai judėti, prieiti prie šėryklų. Kaip ir žmonėms – svarbus tinkamas paros ritmas.“

Atsakingas vištų auginimas svarbus ne tik dėl tiesioginio poveikio žmonių sveikatai vartojant vištieną. „Jei paukščiai yra gydomi antibiotikais, nuo pastarųjų mutavusios bakterijos ne tik per vištieną patenka į mūsų organizmus. Per vištų išmatas jos patenka ir į žemę, giluminius vandenis, per juos – į visą ekosistemą, pavyzdžiui, grūdines kultūras“, – detalizuoja S. Petkevičius. Jei vis daugiau gamintojų neprisidės prie atsakingos gyvulininkystės, ateityje nuo antibiotikų mutavusios ir šiems vaistams atsparios bakterijos paplis po visą ekosistemą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (112)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

Kodėl verta rytą pradėti nuo imbiero (24)

Pradėkite savo dieną nuo prieskonio. Nors pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, kartais jie...

Vaida Kurpienė pataria gaminantiems namuose: vienos taisyklės laikytis būtina (25)

Ar įmanoma sveikai maitintis žiemą, kai organizmas, rodos, pats prašosi šiltų, sočių...

5 patarimai, kaip į savo racioną įtraukti daugiau baltymų (24)

Bene visiems teko girdėti apie sportininkus, besistengiančius suvartoti kuo daugiau baltymų ir...

Ankštiniai produktai: metas iš naujo atrasti geriausią ir pigiausią sveikatos šaltinį (13)

Lietuvių draugystė su ankštiniais produktais vis dar nėra tvirta ir kasdieninė. Gal todėl,...

Top naujienos

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (569)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (320)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (20)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (58)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (53)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Liudininkai pasakoja apie Strasbūre kilusią paniką: žmonės lakstė ir verkė ant tilto sužeistąjį radęs vyras: po 45 min. liovėmės gaivinti (107)

Prancūzijos policija trečiadienį tebeieško asmens, nušovusio tris žmones ir sužeidusio dar...

Žinomi keliautojai apie žiemos keliones: kur geriausia švęsti, o kur – ilsėtis (1)

Norintys Naujuosius sutikti užsienyje dar gali gauti bilietų, tik prieš keliaudami turėtų...

Kaunietis garaže slepia itin retą „Mercedes-Benz“ – tokių pasaulyje tik du (89)

„Parduosiu, jei reikės širdį ar kitą organą pirkti“, – juokiasi Stanislovas Bartkevičius,...

Maisto ekspertė pasakė, kaip išsirinkti geriausią silkę šventėms (8)

Nors pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, jog lietuviai vis drąsiau išbando naujus gaminius,...

Naminės degtinės legalizavimas strigo: bijoma, kad ji bus per pigi (41)

Seimo komitetuose toliau svarstoma galimybė leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę.