Atsiųstame pranešime teigiama, kad būtent šiuo metų laiku daugiausia nuperkama daigintų sėklų.
Neišsemiamas sveikatos šaltinis
Pasak ūkininko Juliaus Grajausko, daiginimui tinkamų sėklų spektras yra labai platus, o želmenų poveikis žmogaus sveikatai – itin reikšmingas.
„Kad skirtingose sėklose itin daug žmogaus organizmui naudingųjų maistinių medžiagų – vitaminų, fermentų, mikroelementų, jokia naujiena. Tačiau faktą, kad sėklas daiginant šių medžiagų kiekis išauga net kelis kartus, žino nedaugelis. Pavyzdžiui, vien daigintuose kviečiuose aptinkama 50 kartų daugiau vitamino E, 10 kartų daugiau vitamino B6, net iki keturių kartų daugiau kitų B grupės vitaminų, dusyk daugiau baltymų“, – sako J. Grajauskas.
Ūkininko J. Grajausko teigimu, daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, taip pat daigintos sėklos – puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis. Reguliariai valgomi daigai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies ir smegenų veiklą bei virškinimą, stabdo mažakraujystės vystymąsi.
„Kasdieniam vartojimui puikiai tinka daigintos ridikėlių, lęšių, porų, linų, garstyčių, įvairių ankštinių daržovių sėklos, taip pat kai kurių pašarinių augalų sėklos. Netinka pomidorų, pelėžirnės sėklos, mat jose linkę kauptis sveikatai kenksmingi junginiai. Skirtingų sėklų daigai pasižymi skirtingomis skoninėmis savybėmis, todėl ir patiekalus jais verčiau gardinti skirtingai, pagal skonį“, – sako J. Grajauskas.
Renkasi skirtingus skonius
Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pažymi, kad saugiausia daigintų sėklų ir želmenų yra parduodama būtent šiuo laikotarpiu – ankstyvą pavasarį – iki pasirodant daržuose pirmajam šviežiam derliui ir įvairiems žalumynams. Vasarą ir rudenį daigintų sėklų populiarumas būna šiek tiek mažesnis, tačiau papildyti savo maisto racioną daigintomis sėklomis, kurios itin praturtintos maistingomis medžiagomis, galima ištisus metus.
Pirkėjai renkasi skirtingų rūšių daigintas sėklas ir želmenis: lęšių, saulėgrąžų branduolių, grikių, avižų, garstyčių, kviečių, lauko pupų, liucernų, pupelių, rugių, saulėgrąžų, vardija ji. Didžiausio pirkėjų populiarumo, jos teigimu, sulaukia kviečių želmenys, taip pat itin paklausūs lauko pupų daigai ir daiginti žalieji grikiai.
Kaip teigia ūkininkas J. Grajauskas, augantis susidomėjimas daigintomis sėklomis išaugino ir jų pasiūlą. „Iš pradžių daiginome tik kviečius ir rugius, tačiau atsiradęs žmonių susidomėjimas sėklomis skatino plėstis ir šiandien daiginimo ūkyje yra net 9 rūšių sėklos. Be tradicinių grūdinių kultūrų, daiginame lęšius, saulėgrąžas, liucernas, grikius ir lauko pupas, belukštes avižas“, – sako J. Grajauskas.
Pasak ūkininko, grūdinės kultūros bei sėklos yra daiginamos ir į parduotuves tiekiamos ištisus metus, tad ir daigintomis sėklomis, kaip natūraliu vitaminų ir mineralų šaltiniu, organizmą galima stiprinti ir ankstyvą pavasarį, ir žiemą, kai nėra šviežio derliaus.
Tinka gardinti ir sumuštinius, ir įvairius troškinius
Daigintas sėklas, pasak ūkininko J. Grajausko, valgyti sveika kasdien, o jomis gardinti tinka beveik visus patiekalus – tereikia individualiai pagal skonį pasirinkti, kokie daigai su kuo valgyti skaniausi.
„Daigintomis sėklomis puikiai tinka gardinti salotas ar sumuštinį, jos visad paskanins daržovių patiekalus ar troškinius. Vis dėlto, jei ruošiamas karštas patiekalas, svarbu atminti, kad daigintas sėklas reiktų suberti gaminimo proceso pabaigoje, idealu – paskutinę minutę, kad jos išsaugotų savo gerąsias savybes“, – pataria J. Grajauskas.
