aA
Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus produktus, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas projektas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.
Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
© DELFI montažas / Shutterstock

Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės su nevienodomis prisitaikymo strategijomis, priima su sveikata susijusius sprendimus skirtingoje stresinėje aplinkoje. Nors daugelis ankstesnių studijų parodė, kad stresas lemia prastesnę mitybą, šis tyrimas nustatė sąlygas, kuomet stresas kenkia, o kada gali būti naudingas.

Streso poveikis priklauso nuo prisitaikymo strategijos pobūdžio – vieni žmonės turi greitą, o kiti lėtą. Greita strategija susijusi su dideliu impulsyvumu ir orientacija į trumpalaikius tikslus ir dažniausiai susiformuoja kaip atsakas į sudėtingas, nestabilias ir stresines sąlygas vaikystėje. Lėta strategija atsiranda augant stabilumo sąlygomis ir tokie žmonės pasižymi ilgalaikiu planavimu ir mažu impulsyvumu.

„Nestabiliomis, nepritekliaus ir streso sąlygomis augęs žmogus, greičiausiai, turės greitą prisitaikymo strategiją ir jautriau reaguos į nedidelį streso lygį. Tai reiškia, kad jis bus linkęs elgtis impulsyviai, greitai, čia ir dabar, negalvoti apie ilgalaikį produktų pasirinkimo poveikį sveikatai. Mūsų tyrimas rodo, kad būtent dėl jautrumo itin žemam streso lygiui greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės renkasi nesveikus maisto produktus. Tuo tarpu lėtą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių mitybos pasirinkimų žemas streso lygis neveikia“, – sako Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.

Tyrimo metu stresu buvo laikoma ne ekstremali, tačiau kasdienėse situacijose patiriama minimali įtampa, tokia, kaip laiko spaudimas atliekant tam tikrą užduotį, stovėjimas eilėse, autobuso vėlavimas ir t.t.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad greita prisitaikymo strategija gali paskatinti ieškoti naujovių mityboje.

„Kai streso sąlygomis žmonės su skirtingomis prisitaikymo strategijomis pamato naujus ir inovatyvius maisto produktus – būtent turintys greitas strategijas yra linkę juos išbandyti, tuo tarpu lėtos strategijos atstovai nepalankiomis aplinkybėmis naujovių vengia. Šis elgesys mums patiems yra gana netikėtas teigiamas atradimas, kurį galima paaiškinti tuo, jog greitos prisitaikymo strategijos bendrai formuojasi streso ir nepritekliaus kontekstuose – norint išgyventi tokioje aplinkoje, reikia adaptuotis, o didesnis inovatyvumas ir yra vienas iš būdų prisitaikyti“, – sako prof. dr. J. Gineikienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.jpg
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.jpg
© DELFI montažas / Shutterstock

Viena iš projekto tyrėjų Dovilė Barauskaitė priduria, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės inovacijas išbando vedami smalsumo, kuris yra reakcija į stresinę situaciją.

„Tyrimas parodė, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės maisto produktus rinkdamiesi stresinėmis sąlygomis yra daug atviresni naujovėms bei inovacijoms, nei turintys lėtą prisitaikymo strategiją. Tokį sprendimą lemia didesnis šių žmonių smalsumas, kuris įtemptoje situacijoje tampa jų reakcija į stresą. Jeigu stresinėje situacijoje greitos prisitaikymo strategijos atstovui pasiūlysime, pavyzdžiui, vieną įprastą, o kitą inovatyvų krekerį, jis, greičiausiai, pasirinks jam dar nematytą produktą. Jeigu tokius pačius produktus esant stresinei situacijai pasiūlysime žmogui, turinčiam lėtą prisitaikymo strategiją, jo pasirinkimas bus priešingas – patrauklesnis atrodys įprastas produktas. Taigi, žmonių pasirinkimą lemia ne tik reklamos, gera rinkodara ar akcijos, tačiau ir jų prisitaikymo strategijos”, – sako tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė.

Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
© DELFI montažas / Shutterstock

Tyrimai buvo atliekami kartu su vartotojų elgsenos tyrėjais prof. dr. B. M. Fennis ir dr. G. M. K van Koningsbruggen dirbančiais vienuose stipriausių vartotojų elgsenos tyrimų centrų Europoje –Groningeno ir VU Amsterdamo universitetuose. Duomenys buvo rinkti Lietuvoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat pasitelkiant archyvinius duomenis iš skirtingų pasaulio šalių turinčius virš 60 tūkst. respondentų. Tyrimų rezultatai jau buvo pristatyti prestižinėse vartotojų elgsenos ir psichologijos konferencijos – Association for Consumer Research ir International Convention of Psychological Science (ICPS).

Projektas „Prisitaikymo strategijos ir su sveikata susijusi elgsena gerovės kontekstuose“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Biomedicinos mokslų daktarė: atkreipkite dėmesį į duonos sudedamąsias dalis (37)

Šiandien minimą pasaulinę maisto dieną daugybė šalių informuoja visuomenę apie maisto...

Nuo šiol mitybos piramidė nebe tokia: pakitę mūsų mitybos įpročiai padarė perversmą (19)

Nuo 1981 m. daugelyje šalių spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Vienas iš šios dienos...

Mokslų daktarė įvardijo, kas nutiks negavus šių maisto produktų – gali kristi net dantys (42)

Vitaminas C dar yra žinomas kaip L- askorbo rūgštis , jis natūraliai randamas daugelyje vaisių ir...

Ar riešutai gali organizmui padaryti žalos ir kokie yra geriausi? (12)

„Riešutai mūsų organizmui naudingi, tačiau ar dažnas, atsidaręs jų pakuotę, suvalgo kelis...

Mokslininkai paneigė mitą dėl raudonos mėsos (86)

Daugelyje šalių gyventojams patariama sveikatos sumetimais vartoti mažiau raudonos mėsos ir...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (253)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (266)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (50)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (17)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (181)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (10)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (34)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (235)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...