aA
Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus produktus, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas projektas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.
Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
© DELFI montažas / Shutterstock

Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės su nevienodomis prisitaikymo strategijomis, priima su sveikata susijusius sprendimus skirtingoje stresinėje aplinkoje. Nors daugelis ankstesnių studijų parodė, kad stresas lemia prastesnę mitybą, šis tyrimas nustatė sąlygas, kuomet stresas kenkia, o kada gali būti naudingas.

Streso poveikis priklauso nuo prisitaikymo strategijos pobūdžio – vieni žmonės turi greitą, o kiti lėtą. Greita strategija susijusi su dideliu impulsyvumu ir orientacija į trumpalaikius tikslus ir dažniausiai susiformuoja kaip atsakas į sudėtingas, nestabilias ir stresines sąlygas vaikystėje. Lėta strategija atsiranda augant stabilumo sąlygomis ir tokie žmonės pasižymi ilgalaikiu planavimu ir mažu impulsyvumu.

„Nestabiliomis, nepritekliaus ir streso sąlygomis augęs žmogus, greičiausiai, turės greitą prisitaikymo strategiją ir jautriau reaguos į nedidelį streso lygį. Tai reiškia, kad jis bus linkęs elgtis impulsyviai, greitai, čia ir dabar, negalvoti apie ilgalaikį produktų pasirinkimo poveikį sveikatai. Mūsų tyrimas rodo, kad būtent dėl jautrumo itin žemam streso lygiui greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės renkasi nesveikus maisto produktus. Tuo tarpu lėtą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių mitybos pasirinkimų žemas streso lygis neveikia“, – sako Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.

Tyrimo metu stresu buvo laikoma ne ekstremali, tačiau kasdienėse situacijose patiriama minimali įtampa, tokia, kaip laiko spaudimas atliekant tam tikrą užduotį, stovėjimas eilėse, autobuso vėlavimas ir t.t.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad greita prisitaikymo strategija gali paskatinti ieškoti naujovių mityboje.

„Kai streso sąlygomis žmonės su skirtingomis prisitaikymo strategijomis pamato naujus ir inovatyvius maisto produktus – būtent turintys greitas strategijas yra linkę juos išbandyti, tuo tarpu lėtos strategijos atstovai nepalankiomis aplinkybėmis naujovių vengia. Šis elgesys mums patiems yra gana netikėtas teigiamas atradimas, kurį galima paaiškinti tuo, jog greitos prisitaikymo strategijos bendrai formuojasi streso ir nepritekliaus kontekstuose – norint išgyventi tokioje aplinkoje, reikia adaptuotis, o didesnis inovatyvumas ir yra vienas iš būdų prisitaikyti“, – sako prof. dr. J. Gineikienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.jpg
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.jpg
© DELFI montažas / Shutterstock

Viena iš projekto tyrėjų Dovilė Barauskaitė priduria, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės inovacijas išbando vedami smalsumo, kuris yra reakcija į stresinę situaciją.

„Tyrimas parodė, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės maisto produktus rinkdamiesi stresinėmis sąlygomis yra daug atviresni naujovėms bei inovacijoms, nei turintys lėtą prisitaikymo strategiją. Tokį sprendimą lemia didesnis šių žmonių smalsumas, kuris įtemptoje situacijoje tampa jų reakcija į stresą. Jeigu stresinėje situacijoje greitos prisitaikymo strategijos atstovui pasiūlysime, pavyzdžiui, vieną įprastą, o kitą inovatyvų krekerį, jis, greičiausiai, pasirinks jam dar nematytą produktą. Jeigu tokius pačius produktus esant stresinei situacijai pasiūlysime žmogui, turinčiam lėtą prisitaikymo strategiją, jo pasirinkimas bus priešingas – patrauklesnis atrodys įprastas produktas. Taigi, žmonių pasirinkimą lemia ne tik reklamos, gera rinkodara ar akcijos, tačiau ir jų prisitaikymo strategijos”, – sako tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė.

Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
Tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje Dovilė Barauskaitė
© DELFI montažas / Shutterstock

Tyrimai buvo atliekami kartu su vartotojų elgsenos tyrėjais prof. dr. B. M. Fennis ir dr. G. M. K van Koningsbruggen dirbančiais vienuose stipriausių vartotojų elgsenos tyrimų centrų Europoje –Groningeno ir VU Amsterdamo universitetuose. Duomenys buvo rinkti Lietuvoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat pasitelkiant archyvinius duomenis iš skirtingų pasaulio šalių turinčius virš 60 tūkst. respondentų. Tyrimų rezultatai jau buvo pristatyti prestižinėse vartotojų elgsenos ir psichologijos konferencijos – Association for Consumer Research ir International Convention of Psychological Science (ICPS).

Projektas „Prisitaikymo strategijos ir su sveikata susijusi elgsena gerovės kontekstuose“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Mokslų daktarė įvardijo, kokie produktai iš tiesų geriausiai stiprina imunitetą: patarė, kaip juos vartoti (67)

Šaltuoju metų laiku kaip niekad reikia stiprinti imunitetą . Tačiau ar galime tai padaryti...

7 požymiai, kurie padės išsirinkti gerus ir kokybiškus mandarinus (3)

Kai pakvimpa mandarinais – visi žinome, kad Kalėdos jau ne už kalnų. Šių vaisių...

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (49)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Gydytoja apie sultis: patarė, kaip išsirinkti sultis, kurios būtų naudingos mūsų sveikatai (16)

Kai jaučiate troškulį, kokį gėrimą renkatės? Sultis, limonadą, o gal vandenį? Ar žinojote,...

Žoliautoja apie arbatas: kokias patariama gerti ir kurių vartoti nereikėtų (43)

Kokią arbatą renkatės jūs? Parduotuvių lentynose galime rasti įvairių rūšių ir skonių...

Top naujienos

Rajonas muša koronaviruso rekordus: prašo pagalbos ir žada imtis ypatingai griežtų priemonių (192)

Sekmadienį ryte skubiai susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija sprendė, kokių veiksmų...

Lietuviai per šventes nesiruošia likti namuose: sodybas ir viešbučius graibsto jau dabar (167)

Nors situacija šalyje ir pasaulyje vis dar išlieka įtempta, artėjant svarbiausioms metų...

Prieš vizitą Kaune – antra „Barcelonos“ nesėkmė iš eilės ir nebyli Šaro „minutė“ (7)

Ispanijos krepšinio čempionate pralaimėjimą patyrė Šarūno Jasikevičiaus „Barcelonos“...

Buvęs „Grizzlies“ vadovas apie „Pistons“ sprendimą pasikviesti Sirvydį: tai tikriausiai pokštas (59)

NBA pirmenybėse besivaržančio Detroito „Pistons“ klubo sprendimas pasirašyti sutartį su...

Briuselio centre nutrauktas sekso vakarėlis – dalyvavo ir EP narys, Orbano bendražygis (349)

Policijos pareigūnai penktadienio vakarą Briuselio centre nutraukė sekso vakarėlio linksmybes....

Į Lietuvą atkeliauja tikras šaltukas: kai kur pūs stiprus vėjas (4)

Trečiadienį Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis. Naktis bus nepastoviai debesuota....

Šimonytė: po prezidento filtro partijoms gali tekti iš naujo dalytis ministerijas (167)

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos...

Paskaičiavo cukraus mokesčio įtaką kainoms: surinkti pinigai galėtų grįžti vartotojams (402)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmadienį Prezidentūroje vykusios...

Į kelią išbėgusį briedį partrenkė „Audi“: gyvūnas negyvas, automobilis suniokotas (148)

Antradienio vakarą kelyje A4 (Vilnius-Varėna), tarp Paluknio ir Vilniaus, automobilis „Audi“...

Profesorius Čaplinskas palygino 3 vakcinas nuo koronaviruso: viena iš jų turi esminį skirtumą (451)

Atrodo, kad vakcina nuo COVID-19 jau beveik ranka pasiekiama, nors daugumos klinikiniai tyrimai dar...

|Maža didelių žinių kaina