Nei dienos be daržovių ir vaisių
Anot Ž. Dumbraitės, kiekvienam žmogui, siekiančiam maitintis visavertiškai, būtina įsiklausyti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Remiantis jomis, kiekvienas suaugęs žmogus kasdien turėtų suvalgyti 400–1000 g šviežių daržovių ir vaisių.
„Daržovių ir vaisių rekomenduojama valgyti santykiu 4:1, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir poreikių. Daržovės – produktas, kuris tinka pusryčiams, pietums ir vakarienei. Jei tik yra galimybė, prie kiekvieno dienos maitinimo suvalgykite bent kažkiek daržovių. Tuo tarpu vaisiai gali būti puikus priedas prie patiekalų arba kaip atskiras užkandis. Juos galite vartoti taip pat bet kuriuo paros metu, svarbiausia taisyklė – saikas ir natūralūs kūno poreikiai“, – patarimais dalijasi specialistė.
Dietistė akcentuoja, kad gausesnis vaisių ir daržovių įtraukimas į maisto racioną nėra sudėtingas – prekybos centruose siūlomas gausus jų asortimentas, tad patinkančius variantus gali rasti kiekvienas.
Sveikos mitybos paslaptis – sezoniniai vaisai ir daržovės
Gardus skonis – dažniausiai šiuo kriterijumi vadovaudamiesi sprendžiame, kuriuos maisto produktus dėti į savo pirkinių krepšelius. Anot Ž. Dumbraitės, renkantis taip pat reikėtų atsižvelgti į sezoniškumą, t. y. rinktis daržoves ir vaisius, kurių derlius dera tuo metu mūsų arba kaimyninėse šalyse.
„Sezoniniai vaisiai ir daržovės būna sukaupę daugiausia maistingųjų medžiagų ir vitaminų, tad juos rinktis yra sveikiausia. Su jais mes taip pat gauname organizmui gyvybiškai svarbių skaidulų, kurios užtikrina sklandų virškinimą, padeda palaikyti gerą žarnyno mikrobiotos būklę ir padeda geriau įsisavinti kai kurias medžiagas“, – sako dietistė.
Ji priduria, kad, pavyzdžiui, fermentuotos ir raugintos daržovės žmogaus organizmui taip pat yra naudingos, bet sezoninės turėtų sudaryti didžiąją dalį mūsų maisto raciono.
Sezoniškumas veikia pardavimus
Anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, yra vaisių, pavyzdžiui, bananai, avokadai, kuriuos pirkėjai noriai perka ištisus metus. Visgi, atkreipia dėmesį ji, sezoniškumas turi įtakos daržovių ir vaisių pardavimams.
„Pavyzdžiui, pavasarį stebime išaugusį susidomėjimą salotomis, agurkais ir pomidorais. Tuo metu mažiausiai daržovių ir vaisių perkama rugpjūtį–rugsėjį, kai žmonės turi savo darže užaugintų agurkų, pomidorų, obuolių ir kitų gėrybių. Pirkimų pikas būna gegužę, kai žmonės nebeturi savų atsargų, o vitaminų trūkumas organizme yra jaučiamas“, – sako V. Budrienė.
Vėstant orams, anot jos, kyla citrinių, taip pat raugintos produkcijos pardavimai.
Ką rinktis rudens stalui?
Karštos sriubos ir troškiniai su daržovėmis, namie iškeptas obuolių pyragas, šviežiai pagaminta uogienė – tokius patiekalus įprastai siejame su rudens sezonu. Ž. Dumbraitės teigimu, susiformavę įpročiai parodo, jog sezoninių vaisių ir daržovių poreikis mūsų organizmui yra natūralus.
„Morkos, burokėliai, bulvės, pomidorai ir agurkai, svogūnai, česnakai, moliūgai, cukinijos ir kopūstinės daržovės – šios daržovės turėtų vyrauti kiekvieno žmogaus virtuvėje ir ruošiamuose patiekaluose rudenį. Gaminkite karštus ir šaltus patiekalus, užkandėles į darbą, pasigardinkite sumuštinį ar omletą – galimų receptų įvairovė yra didžiulė“, – sako dietistė.
Tuo metu į kasdien valgomų vaisių asortimentą patariama įtraukti obuolius, kriaušes, slyvas bei vėlyvąsias uogas – avietes, gervuoges.
Anot V. Budrienės, maisto žinovės rekomenduojamos daržovės – bulvės, kopūstai, svogūnai – rudenį yra gausiai perkamos.
„Visgi rinkdamiesi vaisius lietuviai, greičiausiai, kliaujasi skonio kriterijumi. Vynuogės, mandarinai, persimonai, granatai – šie vaisiai yra perkamiausių sąrašo viršūnėje“, – priduria V. Budrienė.
