Jei kam neteko susidurti su ligoninės meniu, dalinuosi trumpa įžvalga apie pačią pirmą savo dieną šioje įstaigoje.

Tiesa, pusryčių, deja, nebuvo, nes prieš operaciją turėjau būti nevalgęs ir negėręs (nors ir labai labai norėjosi), taigi papildomas dviejų valandų gilus miegas ant operacinės stalo ir vuolia – apie 13 val. pagaliau galėjau paragauti ilgai lauktų pietų.

Pietūs. Taip norėjau valgyti, kad atrodė, jog suvalgyčiau bet ką (teko girdėti, kad taip dažnai ir būna – bet kas). Gavau vištienos maltinį su tarkuotomis morkomis ir kaip bebūtų keista – su druska ir normalia proporcija džiūvėsėlių (!!!), maždaug 25 vs 75 % mėsos naudai. Forma – kaip mamos, tuo ir džiaugiausi, nes priminė namus. Burokėlių salotos – kaip iš maximos, su pupelėmis ir majonezu, tik pats majonezas, spėju, buvo augalinis, nes apie skonį pamiršta. Nieko, burokėlius myliu bet kokia forma. Bulvės – keisčiausias šio patiekalo darinys: aš tikrai nuoširdžiai nesupratau, ar tai virta bulvė, ar bulvių košė. Mistika man patinka, patiekale sukurta mini intriga, verčianti ne tik valgyti, bet ir pagalvoti. Sriuba – tikrai padori, aišku, eilinė (kaip ir priklauso ligoninei) perlinių kruopų su morkomis ir bulvėmis, vėl druska nepamiršta (!), tik gaila, kad norint sutirštinti – į pagalbą pasikviesti miltai. Mieliau būčiau suvalgęs skystesnę sriubą.

Vakarienė. Grįžęs po vakarinio pasivaikščiojimo vakarienę radau sudėtą į mano palatos lėkštę, įpilta arbatos, o desertui ant palangės palikti vaistukai. Na, tik nesupratau vienos kombinacijos: ant juodos duonos riekės – skanus sausainis su įdaru! Kadangi man patinka išbandyti vis ką nors naujo, kandau visą šią kombinaciją kartu, tačiau vieno kąsnio ir užteko. O pagrindinį patiekalą – troškinį pavadinsiu paprastai: tai balta mišrainė su virtu vištienos faršu, tobulos formos daržovių kubeliais ir be majonezo.

Arnas Raulinaitis

Nuo pačios pirmos dienos pradėjau skelbti įrašus su nuotraukomis socialiniuose tinkluose, dalintis savo mintimis ir įžvalgomis. Didžioji dalis įrašų – tikrai pozityvūs, nes norėjau bent kiek pakeisti nusistovėjusią neigiamą nuomonę apie maitinimą ligoninėse. O norėdamas šį tekstą parašyti kuo objektyviau, prieš tai ilgai gūglinau ieškodamas oficialios informacijos apie Kauno klinikose tiekiamą maitinimą. Deja, radau tik kontaktus, kuriais galima susisiekti su Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnyba. Nieko nelaukdamas išsiunčiau jiems laišką ir netrukus gavau kvietimą pasimatyti gyvai ir pakalbėti su šios tarnybos vadove Diana Sokoloviene.

Beje, vos tik išsiuntęs laišką dėl norimo susitikimo, sužinojau, kad visus mano įrašus socialiniuose tinkluose seka pati Paslaugų ir maitinimo tarnyba – rūpi, kokia informacija skleidžiama internetinėje erdvėje.

Nors daugelis diskusijų, komentarų ir atsiliepimų internetinėje erdvėje yra neigiami dėl maisto skonio ir jo patiekimo, svarbiausia ne tai. Gydymo įstaiga – ta vieta, kurioje gauni ne skonį, nes tai ne restoranas, o sveiką ir subalansuotą mitybą, kuri padeda pacientui greičiau pasveikti. Apskritai, manau, ir patys gydytojai turėtų būti tie žmonės, kurie skatina sveiką gyvenseną ir subalansuotą mitybą bent jau pačiose ligoninėse.

Maistas Kauno klinikose

Su tokia teigiama išankstine nuomone ir ruošiausi artėjančiam susitikimui. Vis dėlto kiekvieną kartą gavus savo porciją, iškildavo vis daugiau klausimų: kuo žmogaus organizmui naudingas sausainis, parūkytos dešrelės, majonezas, šlapia dešra, pieniškos dešrelės, jogurtas?

Maistas Kauno klinikose

Taigi susitikau su minėtos tarnybos vadove. Paklausus, ar galiu įrašyti pokalbį, gavau neigiamą atsakymą, nes klausimus reikėtų derinti su Viešosios komunikacijos tarnyba. Prakalbėjome gerą valandą, D. Sokolovienė džiaugėsi tokiu iniciatyviu pacientu, nes daugelis klausimų bendrai keliami internetinėje erdvėje, o konkrečių asmeninių skundų, komentarų ir pasiūlymų gaunama vos pora per visus metus.

Susidėliojus mintims po pokalbio, susisiekiau su Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnyba prašydamas atsakyti į konkrečius klausimus, nes oficialios prieinamos informacijos beveik nėra, ir jie mielai sutiko pasidalinti informacija.

Taigi pirmiausia išsiaiškinau visą maitinimo grandinę: maistu pacientams Kauno klinikose rūpinasi Ligonių maitinimo skyrius, kurio specialistai sudaro konkretaus paciento mitybos racioną, atsižvelgdami į tai, kokį maistą jam skiria gydytojas-dietologas. Pacientų valgiaraštis yra peržiūrimas ir koreguojamas kiekvieną dieną, specialistai atsižvelgia į rekomenduojamą kalorijų suvartojimo normą, produktų maistingumą, tinkamumą kiekvienam pacientui individualiai. Tiekiant maistą pacientams skaičiuojama porcijų maistinė ir energetinė vertė ir atsižvelgiama į kiekvieno produkto maistines savybes. Beje, mane patikino, kad atsižvelgiama ir į pacientus, kurie yra vegetarai – pagal poreikius ir galimybes įsigyjama vienų ar kitų papildomų maisto produktų.

Maistas Kauno klinikose

Ligoninės atstovai pasakojo, kad Kauno klinikose maisto produktai užsakomi ir pristatomi kiekvieną dieną, tad patiekalai yra gaminami iš šviežių, nešaldytų maisto produktų, o didžioji dalis daržovių paprastai yra perkama iš ūkininkų. Taip pat sužinojau, kad vienas iš svarbiausių įrengimų ligoninės virtuvėje yra garo katilai, kuriuose maistas yra troškinamas arba verdamas. Mane patikino, kad ligoninės maistas nėra pakartotinai šildomas ar ruošiamas iš anksto.

Vis dėlto ligoninės atstovai pripažino, kad pacientų maitinimo organizavimas ir technologijos kaip ir daugelyje kitų Lietuvos ligoninių yra pasenusios ir dažnai neatitinka šiandieninių pacientų poreikių, tačiau šiuo metu maisto tiekimo technologijos atnaujinamos ir jau kitais metais žadama ligoninėje gydomiems pacientams pasiūlyti geresnį maitinimą.

Pateikta informacija gana išsami, tačiau pagrindiniai klausimai taip ir liko neatsakyti: kodėl tiek daug neigiamų atsiliepimų? Kuo sveikstančiam organizmui naudingi tam tikri, ne itin sveikai atrodantys produktai? O gal aš klystu? Kviečiu pasižvalgyti po mano viešnagės gydymo įstaigoje fotogaleriją.