Sužinoję apie Vilniuje 12 metų veikiantį Kulinarijos klubą daugelis užsimano ten patekti, tačiau taisyklės – griežtos

Kaip pabėgti nuo rutinos ir tuo pačiu ne tik puikiai praleisti laiką, bet ir kai ką sužinoti? Tai puikiai pažįstama Vilniuje veikiančiam Kulinarijos klubui. Neieškokite – google'as jums niekuo nepadės. Tai uždaras 12 bendraminčių puoselėjamas klubas, kuriame – kaip sufleruoja pavadinimas – gimsta kulinariniai šedevrai, nuginkluojantys ypatingais skoniais ir aromatais, netyla kalbos apie tam tikrą regiono ar kokios nors šalies tradicijas. Kulinarijos klubo šydą jums praskleis klubo sumanytoja ir įkūrėja Inesa Gailienė ir narė Jurgita Šližytė.

– Papasakokite, kaip gimė Kulinarijos klubas? Kaip šovė tokia idėja?

– Inesa: Kulinarijos klubo tikslas – pabėgti nuo rutinos virtuvėje. Nes įprastai juk gaminame tai, ką gerai mokame, kas yra pamėgta ir tikrai pavyks. Juk dažniausiai eksperimentuoti, bandyti kažką naujo neturime laiko, jėgų ar nuotaikos, net kai gaminti tikrai mėgstame.

Kulinarijos klubo idėja – suburti bendraminčius ir gaminti vakarienes pagal tam tikrą formatą. Pati klubo užuomazga, ko gero, buvo pokalbis su vienu virtuvės šefu, kuris papasakojo turįs uždarą restoraną, kuriame gali surengti iškilmingas vakarienes dvylikai žmonių. Tai ir pakurstė man mintį steigti klubą. Tai buvo 2010 metai.

Tiksliai net nežinojau, ką noriu sukurti, bet labai aiškiai galėjau pasakyti, kodėl. Mūsų namuose draugų ar giminių susibūrimai, vakarienės – tikrai dažni. Man pačiai ilgainiui pradėjo nepatikti tai, kad galiu gerai pagaminti tik kelis patiekalus, kuriuos įtraukiu į vakarienių meniu. Kaskart neužtekdavo įkvėpimo arba laiko rasti ir paruošti įdomesnį patiekalą, sugalvoti išskirtinį vakarienės meniu.
Klubas turėjo tapti eksperimentų ir atradimų erdve sau pačiai, taip pat tai turėjo būti galimybė mokytis iš kitų, tobulėti, atrasti.

Taip pradėjau kurti klubo nuostatus. Ilgainiui jie šiek tiek keitėsi, tačiau esminės nuostatos liko nepakitusios. Pavyzdžiui, vakarienėse niekada nedalyvauja vaikai, išimtis taikoma tik maitinančioms motinoms.

– Kas sudaro jūsiškį Kulinarijos klubą? Ar priimate naujus narius?

– Inesa: Kulinarijos klube yra 12 žmonių. Žmonės keičiasi, nekinta tik skaičius. Iš viso yra 6 poros, kurios pasikeisdamos gamina kas šešias savaites ir tai vyksta sezonais – panašiai kaip trunka mokslo metai.

Jurgita: Mūsų klubą sudaro labai įvairių profesijų žmonės. Įdomiausia tai, kad neturime nė vieno profesionalaus maisto šefo ar technologo. Mus vienija, kaip juokaujame, aistra gaminti arba skaniai pavalgyti.

Inesa: Vieniems klubas yra tobulėjimo, kitiems – pirmųjų maisto gamybos pamokų, tretiems – tiesiog gero pasibuvimo vieta. Svarbiausias buvo noras prisijungti prie kulinarijos klubo, kur visa ko ašis yra maistas, ir noras kartu kurti. Taip vieną 2011 metų penktadienį susitikome dvylika kiek nejaukiai besijaučiančių žmonių, kurie nedrąsiai stebėjo aplinką ir laukė nuotykių. Nuo tada kulinarijos klubo kelionė ir tęsiasi.

Pagal nuostatus, nauji nariai priimami, kai klubą palieka kažkas iš jame esančiųjų. Nedidiname narių skaičiaus dėl paprastų priežasčių: gaminame buitinėmis sąlygomis, virtuvė neprilygsta restorano, o stalą, nors ir didelį, būstinėje irgi turime tik vieną.

Kiekvieno sezono metu rengiame neeilinę vakarienę, į kurią kviečiame asmenis, kurie nėra klubo nariai. Pavyzdžiui, pakviečiame jus, jūs renkatės temą ir gaminate vakarienę, o mes atsidėkodami pakviečiame jus į kitą artimiausią vakarienę svečio statusu.

Jurgita: Žinoma, neeilinės vakarienės išlaidas svečiams mes apmokame. Kiekvienas Kulinarijos klubo narys moka nario mokestį, o surinktomis lėšomis padengiamos vakarienės išlaidos. Nuo klubo pradžios mokestis šiek tiek keitėsi, nes išaugo maisto kainos. Bet kuriuo atveju, klubo vakarienė kainuoja pigiau nei vakarienė restorane.

Inesa: Viena įdomiausių neeilinių vakarienių buvo, kai mums gamino JAV ambasados darbuotoja, pas kurią dar buvo atvykę tėvai amerikiečiai. Jie pagamino amerikietišką vakarienę su puikiais patiekalais ir tortu „Baked Alaska“ – ledų tortu, kuris padengtas morengu ir baigiamas kepti orkaitėje. Vakarienė buvo išties nepamirštama.

Kiekvieno sezono pabaigoje rengiame išvykstamąją vakarienę, kai viena iš porų parenka restoraną, jame viską suderina, suorganizuoja ir visi keliauja vakarieniauti į miestą. Viena nuostabiausių išvykų buvo į Vilniaus senamiestyje esantį restoraną, kurio įkūrėja Ericos Jenings sesuo Anne pasisiūlė mums pagaminti į meniu neįtrauktą airišką troškinį. Toks dėmesys labai nustebino ir pamalonino.

– Kaip nutariate, kokia sezono tematika, kokios šalies virtuvės patiekalus gaminsite?

– Inesa: Klubo veiklos pradžioje svarsčiau, kad reikėtų kaskart gaminti ne mažiau kaip du patiekalus ir desertą – na, kaip be jo. Atrodė, tereikia, kad gaminantieji norėtų nustebinti, sudominti, apžavėti vakarienės svečius, o jei vakarienė bus papildyta įdomiu pasakojimu, patiekalų istorija, – bus beveik pasiekta olimpinė viršūnė. Tačiau labai greitai klubas praaugo mano pradinį sumanymą – pasiūlyta daryti temines vakarienes. Pasakyta – padaryta.

Kiekvienas sezonas pranoksta prieš tai buvusį, klubo narių išradingumas auga akyse, tirpsta burnose ir palieka nepakartojamus impulsus mūsų skonio receptoriuose. Taip atsirado sezonai:„Šalys ir regionai“. „Mamų virtuvė“, „Ypatinga proga“, „Viskas gražu“, „Filmai ir knygos“ ir pan. Dabar yra sezonas „Prancūzijos regionai“.

– Susitikę siekiate ne tik gardžiai pavalgyti?

– Inesa: Tikrai nemeluosime, kad kalbame tik apie maistą. Susirenka įvairių profesijų ir pomėgių žmonės, todėl kalbame apie viską. Būna, vakarienės metu stebime ir sporto rungtynes iš pasaulio čempionatų.

Tačiau maistas visgi yra ašis. Pirmiausia, kiekviena vakarienė turi temą. Pavyzdžiui, sezono „Prancūzijos regionai“ metu gaminanti pora išsirenka Ile de France regioną, jį pristato, pasakoja apie pagrindinius patiekalus, įdomybes, o tada ragaujame. Tad kalbos nuolat sukasi apie vakarienės temą ir gaminamus patiekalus.

Be to, nuo pat pirmosios vakarienės saugome visų pagamintų patiekalų receptus. Pradžioje jais tiesiog pasidalindavome tarpusavyje, vėliau atsirado iniciatyva sukurti blogą, kur sudėjome visus klubo narių ruoštų patiekalų receptus.

– Girdėjau, planuojate išleisti knygą.

– Inesa: Šiemet gegužę švęsime 12-ąjį klubo gimtadienį. Knyga iš tiesų parašyta, dabar ieškome leidėjo, nes leidinys galėtų būti įdomus plačiam skaitytojų ratui. Knyga nėra tipinė kulinarinė: tai lyg kelionė per mūsų klubo gyvavimą, su vis įterpiamais mūsų receptais.

– Kokie klubo planai ateičiai – gal svarstote atnaujinimus, gal ruošiatės į keliones?

– Inesa: Norėtume susipažinti su bendraminčiais, jei tokių yra, turime daug patirties, kuria galime pasidalinti. Ir taip – svarstome, kaip galėtume išplėsti savo veiklą, kol kas dalinamės idėjomis.
Kalbant apie keliones – jos visada yra mūsų vakarienėse. Mes virtualiai keliaujame beveik kaskart: tai į Prancūziją kokio regiono aplankyti, tai į jauno vyno šventę ir pan. Keliaujame pasakojimais, svajonėmis, idėjomis. O gyvai esame aplankę porą Lietuvos miestų, kur apsilankėme ir vietos restoranuose.

Jurgita: Kartais pasvajojame, kaip būtų smagu visiems kartu susiorganizuoti neeilinę klubo vakarienę ar išvyką į užsienį, pavyzdžiui, nuskristi vakarienės į Romą. Tai būtų nuostabi patirtis.

– Gal tokiais uždegančiais pasakojimais suintrigavote ir kitus pagalvoti apie Kulinarijos klubų steigimus?

– Inesa: Visiems, kurie išgirsta apie mūsų klubą ir jo veiklą, tai atrodo nuostabi idėja. Visi daug klausinėja, domisi, kaip viskas vyksta, kokios taisyklės. Kas žino – gal jau ir yra įsteigtų naujų klubų.

Ir mes nuoširdžiai skatiname burtis į klubus, nes mūsų kasdienybė, rutina dažnam tampa nuobodi ir varginanti. Dalyvavimas klubo veikloje atitraukia nuo kasdienių darbų, veiklų ir tam net nereikia atostogų, nes kiekviena klubo vakarienė yra tarsi nedidelė išvyka ir atostogos viename. Ne po vieno tokio susibūrimo išgirstu sakant: „Štai tokio vakaro man ir reikėjo – kad atsipalaiduočiau, pasijuokčiau ir skaniai pavalgyčiau.“

Jei norite susisiekti su Inesa ir daugiau sužinoti apie Kulinarijos klubą, rašykite: [e-mail]