„Nesveikai mečiau svorį“

Devyniolikmetė Simona Cym yra turinio kūrėja, keliautoja, tvaraus gyvenimo būdo propaguotoja. Pasirinkusi laisvus metus po mokyklos, Simona daug laiko skiria gilinimuisi į save ir kartu su bendraamžiais dalijasi savo patirtimi tiek apie sveiką gyvenseną, tiek apie emocinę higieną bei psichologinę pusiausvyrą. „Jaunimo linijos“ tinklalaidėje „Iš širdies“ ji pasakoja apie ilgai trunkantį sveikimą nuo valgymo sutrikimų.

„Nors man sutrikimą diagnozavo pagal fizinius parametrus, visgi 99 procentais tai yra emocinis sutrikimas. Kai pradėjau gydytis, buvo labai daug gilinimosi į save, klausimų sau ir kadangi su valgymo sutrikimais man atėjo daug nerimo, melancholijos, jaučiausi gana vieniša, – visa tai buvo labai susiję su mano emocine sveikata“, – pasakoja devyniolikmetė Simona.

Mergina sako pasąmonėje visada jautusi, kad jos santykiai su maistu nėra geri ir kad ji nesveikai meta svorį, peržengia ribą.

„Kai man diagnozavo valgymo sutrikimą, aš supratau, kad tai yra realu, tai nėra tik mano mintys. Po diagnozės man išrašė preliminarų mitybos planą, man leido gydytis savarankiškai ir nuo to prasidėjo mano gijimas“, – pasakoja jauna mergina, diagnozę išgirdusi būdama trylikos metų, tačiau mananti, kad valgymo sutrikimus išgyvena nuo 12-os.

Kadangi Simona tuo metu buvo pasirinkusi veganišką mitybą, artimiesiems atrodė, kad ji lieknėja dėl jos. Pati Simona nenorėjo, kad artimeji žinotų, jog ji skaičiuoja kalorijas ir save labai riboja, jai buvo gėda tai pripažinti, ir jai netgi buvo parankiau, kad artimieji galvojo, jog tai labiau fizinis, o ne emocinis sutrikimas.

Nepatyrusiems suvokti sunku

Gydymosi kelią pasirinkusią Simoną nuo pat pradžių labai palaikė artimieji, šeima.

„Tik jie, matyt, ne iki galo suprato, kas tai yra. Manau, kad geriausiai tai supranta žmonės, kurie patys tai patyrė. Aš, žinoma, galiu bandyti paaiškinti, kas tai yra, kaip jaučiuosi, bet niekaip negaliu to perteikti iki galo“, – svarsto mergina.

Tačiau ji neneigia – šeimos įtaka palaikant valgymo sutrikimus besigydantį žmogų yra didelė. Simonos artimieji džiaugėsi, kai mergina kažkiek priaugdavo svorio, kai prisijungdavo kartu valgyti.

„Atstatydama savo sveikatą – tiek emocinę, tiek fizinę – aš tapau šiek tiek šiltesnė. O turėdama valgymo sutrikimą buvau labai šalta, neprieinama, labai sunkiai bendravau tiek su šeima, tiek su draugais, tiesiog neturėjau jokių jausmų. O kai pradėjau sveikti, atsirado jausmai ir šiltas ryšys“, – pasakoja.

Prisimindama tuos laikus Simona atsimena tik tai, kad svarbiausia gyvenime jai buvo apriboti maistą, o į visa kita žvelgė paviršutiniškai, lyg niekas kitas ir nerūpėjo.

Nėra jėgų net juoktis

Simona nesijaučia iki galo pasveikusi: „Tų minčių, kad reikėtų save riboti ar kad tam tikriems patiekalams reikia kažkokios progos, dar yra, bet jos nelemia mano veiksmų, manęs nekontroliuoja. Pastebiu, kad su laiku aš vis labiau sąmoningėju ir galiu atsiriboti nuo tų minčių ir neleisti joms manęs pasiglemžti, kaiop buvo valgymo sutrikimo piko metu.“

Atvirai apie valgymo sutrikimus kalbanti Simona nuolat sulaukia sekėjų žinučių – vieni tik išgirdę diagnozę, kiti, kurie tik pradeda sveikimo kelią, treti – sveikstantys.
„Visada labai stengiuosi apgalvoti, ką atsakyti, prisimenu, kas man tuo metu buvo svarbu. Stengiuosi labai atsargiai apie tai kalbėti ir dėl to, kad nesu šios srities specialistė“, – dalijasi Simona.

Tačiau ji gali pasidalinti tuo, kaip pasikeitė jos gyvenimas, kai ėmė daugiau valgyti.

„Manau, žmonės nesusimąsto, kad nuo to, ar pakankami valgome, priklauso ne tik tai, ar plaukai neslenka, ar nagai nelūžinėja, bet ir tai, ar mes turime energijos bendrauti, džiaugtis, juoktis. Atmenu, pradėjusi sveikti nejučia suvokiau, kad nesijuokiau metus. Tuo metu neturėjau draugų ir, kaip jau minėjau, neturėjau jausmų – nei man buvo juokinga, nei liūdna. Pradėjus valgyti atsirado energijos ir bendrauti, ir juoktis, net sąmoningumo daugiau“, – pasakoja.

Viso pokalbio su Simona galima klausytis čia:

Paauglystė – permainų laikotarpis

Kaip pasakoja Valgymo sutrikimų linijos bedraįkūrėja, psichologė Svetlana Puronienė, valgymo sutrikimai priskiriami psichikos sutrikimams ir jie pasireiškia iškreiptu asmens santykiu su maistu, kai imama maistą riboti arba jį vartoti dideliais kiekiais, o pavalgius siekiama sąmoningai maisto bei suvartotų kalorijų „atsikratyti“.

„Sergant valgymo sutrikimais sutrikdomi natūralūs organizmo alkio, sotumo pojūčiai, taip pat sutrikdomas savo kūno suvokimas. Dažnai žmonės mato save per daug apkūnius, nors aplinkiniams taip neatrodo. Savo kūno suvokimas gali kisti dienos, savaitės eigoje, net svoriui esant stabiliam“, - detalizuoja S.Puronienė.

Pasak valgymo sutrikimų specialistės, labai dažnai pirmą sykį žmogaus gyvenime valgymo sutrikimų simptomai atsiranda paauglystėje, nes tai – didelis permainų laikotarpis, kai tenka priimti kūno pokyčius, taip pat pamažu atsiskiriama nuo tėvų, ieškoma savo tapatumo, kuriami socialiniai ryšiai už šeimos ribų. Didelio neapibrėžtumo, staigių gyvenimo permainų laikotarpis, gyvenimo krizės gali sustiprinti norą ieškoti stabilumo, kontrolės poreikį. Tokiu būdu kūnas gali tapti apčiuopiamu įrankiu siekiant sukontroliuoti neapibrėžtumą ar problemas, kurias tiesiogiai sunku suprasti ar įveikti. Sutrikimą paleidžiančiu mechanizmu gali tapti visuomenės ar šeimos spaudimas atitikti lieknumo standartą, netinkami šeimos valgymo įpročiai, pirmi bandymai laikytis dietų.

Svarbu pastebėti valgymo sutrikimus pačioje jų užuomazgoje, nes pastebėjus ligą pačioje jos pradžioje tikimybė pasveikti yra didžiausia. Labai dažnai nutinka taip, kad asmenys, turintys valgymo problemų, pagalbą gauna per vėlai, nes žmonės dažnai ligą slepia ir neigia.
S. Puronienė

Gydymas – kompleksinis

Pasak S.Puronienės, Valgymo sutrikimų linijos bendraįkūrėjos, efektyviausia valgymo sutrikimus gydyti iškart keliomis kryptymis.

„Gydant ligą svarbi psichoedukacija, padedanti suprasti ligą ir jos mechanizmus, švelninanti neigimo fazę, paskatinanti įsisąmoninimo procesus. Taip pat svarbus sutrikdyto valgymo ritmo atstatymas – pacientui skiriamas reguliarus maitinimasis, taip siekiant atstatyti tiek reguliarų svorį, tiek alkio ir sotumo jausmus. Prie sveikimo turėtų prisidėti ir kūno vaizdo užsiėmimai, padedantys priimti savo kūną tokį, koks jis yra. Didžiąją sveikimo kelio dalį užima psichoterapija, padedanti įsisąmoninti individualias valgymo sutrikimo atsiradimo priežastis, geriau suprasti save, savo poreikius, įgyti gebėjimą reguliuoti emocijas, įgalinti spręsti savo gyvenimo sunkumus kitaip nei per valgymą ar ribojimą“, – sveikimo nuo valgymo sutrikimų kompleksiškumą vardina S.Puronienė.

Kompetentingų specialistų, turinčių ilgametę patirtį gydant valgymo sutrikimus, komanda dirba Vilniuje, Vasaros ligoninėje, Valgymo sutrikimų centre. Gavus gydytojo psichiatro ar šeimos gydytojo siuntimą galima užsiregistruoti ir atvykti pirminei konsultacijai, kuomet bus kvalifikuotai įvertinta būklė ir pasiūlytas gydymo planas. Valgymo sutrikimų centre teikiama kompleksinė, įvairių sričių specialistų pagalba. Baigus gydymo kursą rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją-dietologą, lankyti ilgalaikę psichoterapiją. Ligai būdingi atkryčiai, tad ilgalaikė tęstinė pagalba padės juos sušvelninti ar jų išvengti.

Kur ieškoti pagalbos

* Įtarus valgymo sutrikimo simptomus, nemokamą emocinę paramą, palaikymą, padrąsinimą, visą informaciją apie valgymo sutrikimus ir jų gydymą galima gauti neišeinant iš namų – paskambinus į Valgymo sutrikimų liniją kiekvieną antradienį (išskyrus švenčių dienas) nuo 18 iki 22 val. telefonu +370 631 22777. Pagalbą gali gauti tiek patys kenčiantieji, tiek jų šeimos nariai.

* Nemokama ir anoniminė emocinė parama teikiama „Jaunimo linijoje“ visą parą telefonu 8 800 28 888 bei internetiniais pokalbiais (angl. „chatu“) kiekvieną dieną nuo 18 iki 24 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją