Svečių – keturis kartus, darbuotojų – trečdaliu mažiau
„Mūsų tikslas – iki pavasario išgyventi, kad netektų nieko uždaryti. Uždirbti nesitikime. Ruošdamiesi pradėti dirbti, kai karantino sąlygos tai jau leis, sau aiškiai pasakėme, kad neteksime apie 60 proc. pajamų. Apie tai informavome ir diskutavome su kolektyvu, patys planavome veiklą taip, kad galėtume išgyventi su šiais skaičiais bei šiai dienai jie tokie ir yra“, – sako Kristina Samavičienė, restoranų „Monai“ ir „Momo Grill“ bendrasavininkė. Suprasdami situaciją ir, pradėjus darbą, nenorėdami blaškytis, o visas pastangas sukoncentruoti į išsikeltą tikslą, karantino pradžioje tris restoranus su vyru, virtuvės šefu Vytautu valdę Samavičiai buvo priversti atsisveikinti su 30 proc. darbuotojų. Dalis Klaipėdos ir Kauno kolektyvų priėmė šeimininkų pasiūlymą ir persikėlė į Vilnių, kur birželį atidarytas naujausias poros restoranas „Momo Grill“.
Su panašiai tiek – 30 proc. komandos teko atsisveikinti ir Vilniuje veikiančio istorinės virtuvės restorano „Ertlio namas“ savininkui ir šefui Tomui Rimydžiui. „Nors kolektyvo labai gaila, aiškiai suprantu, kad dabar visiems darbuotojams neturėčiau darbo – užimtumas restorane krito keturis kartus“, – sako virtuvės meistras T. Rimydis. Pasak jo, tik paskelbus karantiną, buvo atšauktos visos rezervacijos – visos restorane planuotos vakarienės, jubiliejai, vestuvės.
Baiminasi dėl galimai prasidėsiančių restoranų užsidarymų
Žinomas virtuvės šefas, kurio restorano sostinės senamiestyje visi trys aukštai iki karantino būdavo pilnai užimti beveik visomis savaitės dienomis, įsitikinęs, kad šiais metais tokio užimtumo jau tikrai nepavyks pasiekti ir planuoja veiklą jau kitų metų sezonui. Labiausiai jis nerimauja, kad po kelių mėnesių, negalėdami išsilaikyti, šalyje ims užsidarinėti restoranai. „Iki karantino per metus laiko šalyje durų neužvėrė nei vienas geras restoranas ir tai teikė vilties, jog šalis jau turi susiformavusias ir gali pasaulyje konkuruoti savo gastro tradicijomis. Karantino pabaiga, po kurios turime dirbti, nors svečiai dar negrįžta ir netenkame visų subsidijų bei lengvatų, gali grąžinti situaciją atgal, kai reikės iš naujo užsitarnauti užsienio svečių dėmesį“, – sako T. Rimydis.
Restoranų lankymo tendencijos grąžina šalies gastro kultūrą į praeitį
„Restoranai ir kavinės, sutelkę jėgas ir išteklius, įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybės bei priežiūros institucijų keliamus reikalavimus higienai ir saugumui. Vis tik, dabar didžiausias rūpestis – kaip išgyventi, kai užsienio svečių šalyje praktiškai nėra, o vietiniai lankytojai dar tik pradeda grįžti į normalų gyvenimą. Negana to, karantinas ir dėl koronaviruso pasikeitusi šalies ekonominė situacija, ženkliai keičia ir restoranų bei kavinių lankytojų įpročius“, – sako LVVKA vykdančioji direktorė Jūratė Mikalkėnienė.
Neeksperimentuojama – daugiausia lankomos patikrintos, žinomos vietos, ieškoma pigesnių pasiūlymų, paprastesnių patiekalų, degustaciniai meniu tampa nebeaktualūs, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai iš viso atsisako lankymosi kavinėse ar restoranuose ir patys gamina namuose. Stebėdama šias tendencijas ir suprasdama jų keliamas grėsmes, LVVKA, jos nariai ir partneriai kviečia svečius drąsiai lankytis jau pamėgtose ir naujose vietose, kurių geriausi pasiūlymai, darbai ir kūryba be svečių yra niekas, bei taip padėti restoranams ir kavinėms išlikti bei stiprinti šalies gastro kultūrą.
