Į sostinę nenorėjo

Kartu su vyru Deividu Živilė Stumbrienė augina tris vaikus: trylikos Tautvydą, vienuolikmetę Radvilę ir 7 m. Giedrę. Prieš susilaukiant vaikų moteris dirbo rinkodaros srityje, tuomet sekė motinystės atostogos ir keleri metai Taline. Šeimai labai patiko skandinaviška ramybė, tad kai reikėjo apsispręsti, kur gyvens grįžę į Lietuvą, pasirinko Dzūkiją – iš kur abu su vyru ir kilę.

„Alytus labai patogus miestas auginti vaikus. Čia viskas arti, žmonės ramesni, ir mažiau streso nei sostinėje. O su karantinu prasidėjo ir tinklaraščio „Valgės spalvės“ reikalai. Gyvename miesto prieigose, turime didelį sodą, daržą, o tai padeda gyventi kartu su gamtos ritmu bei dalintis receptais pagal tai, koks derlius dera sode ir darže. Šiuo metu esu pasinėrusi į skonių ir spalvų paieškas. Jaučiu, kad atėjo laikas, kai hobis gaminti ir dalintis receptais, turi tapti verslu“, – neabejoja maisto tinklaraštininkė Živilė Stumbrienė.

– Nedažnai išvysi tokį apibūdinimą – maisto ir spalvų tinklaraštis.

– „Valgė spalvė“ – karantino vaisius. Kuomet pirmąjį kartą netikėtai ir neplanuotai likome 24/7 visa šeima namuose, supratau, koks svarbus žmogaus gyvenime yra maistas. Su savo tuomet penkiamete dukra Giedre gaminome nuolat. Tai buvo labai geras būdas užimti prie veiklų įvairovės pripratusią darželinukę ir tuo pačiu naujais patiekalais stebinti šeimą. Taip pamažu ir visai nejučia tiesiog įsimylėjau maisto gaminimą, o kadangi fotografuoti patiko visada, teliko apjungti šias dvi veiklas ir išdrįsti parodyti kitiems. Žinojau viena: kur ir kaip aš besidalinsiu receptais, tai turi būti apie mane, apie mano atradimus, skonius ir patirtis, antraip ilgai tai negyvuos.

O man gyvenime labai svarbios spalvos. Esame šiaurinė valstybė, kur saulės vos ne pusę metų matome labai mažai arba jos iš viso nėra. Savo daržo ir sodo vaisiais bei daržovėmis mėgaujamės vos keletą mėnesių. Tad spalvos aplinkoje ir spalvoti skoniai lėkštėje ir yra tai, kas gali nesunkiai keisti nuotaikas, mintis, įkvėpti pozityvumo, padėti nusišypsoti. Tad net nekilo abejonių, kad ir tinklaraščio pavadinimas turi būti susijęs su maistu ir spalvomis. Taip kaitant žodžių galūnes ir gimė „Valgė spalvė“.

O spalvų terapija – anaiptol ne nauja dietologijos ir psichologijos kryptis. Randama įrodymų, kad apie spalvų poveikį emocinei žmogaus būsenai žinojo jau senovės Egipte. Ir tai turbūt dar vienas dalykas iš serijos „nauja – pamiršta sena“.

– Pasidalinkite, kokios spalvos maistas kokį poveikį organizmui gali suteikti. Kokiai spalvai maiste pirmenybę teikiate jūs pati?

– Spalvas pasikviesti į savo lėkštę nėra taip sudėtinga. Tereikia trupučio fantazijos ir žinių.
Įprasta rytinė košė bus ne tik skanesnė, bet ir naudingesnė, jeigu ją paskaninsite braškėmis ar riešutais, o pietų lėkštėje karaliaus raudoni pomidorai, žali žirneliai arba geltonos paprikos. Be to, pietūs bus ne tik mieli akiai ir sveiki, bet teigiamai veiks ir emocinę bei psichologinę būseną.

Jei rytais trūksta energijos, valgykite raudonus ir oranžinius produktus, o vakare – atpalaiduojančius ir raminančius mėlynus ir violetinius. Jaučiatės suirzę: sugraužkite morką ar suvalgykite apelsiną – oranžinė yra geros nuotaikos spalva. Patiriate stresą? Valgykite mėlynes, slyvas, šilauoges – sakoma, kad mėlyna ir violetinė spalva atšaldo emocijas.

O man pačiai svarbi visa vaivorykštė lėkštėje, nors pastaruoju metu pastebiu, kad labai pamėgau žalias daržoves ir vaisius. Beje, žalios spalvos produktai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir ramina nervų sistemą. Žalia spalva – tai harmonijos ir pusiausvyros spalva. Žalia – ir pavasario spalva, kada pradedame galvoti apie bikini sezoną, nes norint sulieknėti reikia valgyti kuo daugiau žalios spalvos produktų.

Kai pasigilini į spalvų reikšmes ir pabandai jas taikyti kasdieninėje mityboje, greitai instinktyviai pradedi ieškoti to, kas grąžintų balansą.

– Kokių receptų jūsų tinklaraštyje nugula daugiausiai? Gal kažką gaminti mėgstate labiau?

– Didžioji dalis mano tinklaraščio turinio yra desertai. Esu didelė jų mėgėja – tiek gaminti, tiek ir ragauti. Kas mane gerai pažįsta, žino, kad mane papirkti visada galima plytele kokybiško šokolado ar rankų darbo desertu.

Bet tinklaraštyje dalinuosi ir kitų patiekalų receptais. Mano šeima labai mėgsta sriubas ir troškinius, ypač tamsiuoju metų laiku. O prasidėjus daržo sezonui mūsų meniu užvaldo įvairios salotos, kurias pati ir užsiauginu.

– O kokių patiekalų namiškiai iš jūsų dažniausiai laukia?

– Vaikai yra gatvės maisto mylėtojai (mėsainiai, bao, kebabai), italų bei meksikiečių virtuvės fanai, mes su vyru mėgstame naujoves ir įvairovę. Labai mėgstu gaminti įvairių šalių patiekalus, keliauti skoniais. Eksperimentams virtuvėje įkvepia ir kelionės, keliaudama renkuosi idėjas, receptus, o grįžus bandau juos atkartoti. Visada, pasirinkdama receptus ar tobulindama jau pamėgtus, stengiuosi, kad jie būtų su išliekamąja verte, kad šeimos meniu užsiliktų ir kas nors prisiminęs po kurio laiko paprašytų pagaminti vėl. Tokiais receptais ir dalinuosi savo tinklaraštyje.

– Ar gausioje šeimoje nebūna taip, kad visiems tenka gaminti skirtingus patiekalus?

– Klausimas tiesiai į pastarųjų mėnesių skaudulį. Jau kuris laikas ieškau būdų, kaip to išvengti ir gaminti maistą taip, kad visi būtų laimingi ir sotūs, o aš nepraleisčiau amžinybės virtuvėje. Paprasti, skanūs ir greitai pagaminami patiekalai yra mano mėgstamiausi. Deja, ne visada mano mintys sutampa su vaikų norais. Ir po ilgų bandymų supratau, kad be savaitės meniu planavimo čia niekaip neapsieisiu.

Rašydama blogą ir dalindamasis mintimis socialiniuose tinkluose supratau, kad esu ne viena, kad ir kitose šeimose vaikai nusprendžia „būtent šiandien tapti vegetarais“, juos „ištinka“ nemėgstamo maisto alergijos, nevalgo patiekalo, nes negražiai atrodo, ar pareiškia, kad kiti vaikai „tai valgo pietums picas“ ir rytdienos pietums paprašo išvirti tiesiog dešrelių. Tad maisto planavimo gudrybėmis ir vaikų įvertinais patiekalais pradėjau dalintis ir su savo socialinių tinklų sekėjais.

Kaip sprendžiu tokias problemas? Ogi tenka pagudrauti: esame 5 šeimos nariai, tad kiekvienas turime galimybę į meniu įrašyti savo patiekalą ir darbo dienomis valgome kiekvieno šeimos nario pasirinkimus. Taisyklė viena: tai turi būti namuose pagaminamas nesudėtingas patiekalas. Lygybė. Šiandien valgom, ką aš suplanavau, rytoj bus tavo patiekalas.

Sudėtingesnius ar daugiau laiko reikalaujančius patiekalus paliekame savaitgaliui, kada turime daugiau laiko ir galime visi prisidėti prie gaminimo. Neseniai atradau, kad vaikams labai patinka šaldytas maistas. Pats procesas „išsiėmiau iš šaldiklio ir pasišildžiau pats“. Tik vienas skirtumas – kai vaikų draugai šildosi picas iš prekybos centro, mūsų vaikai traukia tėčio keptus blynus su įdarais ar mamos užšaldytą lazaniją.

Ir vėl planavimas – gamindama patiekalą pagalvoju, ar tai nėra tas patiekalas, kurį galima užšaldyti. Jei taip, pagaminu jo dvigubą porciją ir vieną dalį užšaldau. Kad ir kokia būčiau didelė namuose ruošto šviežio maisto fanė, būna situacijų, kai užtrinki darbuose ar atsiranda neatidėliotinų reikalų, ir vaikai turi pavalgyti patys. Būna visaip, kaip ir pas visus. Tik reikia žinoti, kas tau svarbu ir vertinga. Kai kalbama apie maistą, man visada svarbu, kad tai, ką valgo mano šeima, būtų sveika, skanu, praktiška ir nekainuotų daug pinigų.

Darbo dienomis pusryčiams valgome košes, šeštadienį vyras kepa blynus, kokius nors įdomesnius ir dažniausiai be baltų miltų. Ritualai suteikia vaikams saugumą, o man – mažesnį galvos skausmą, ką valgysime?

Patenkinti skirtingus vaikų poreikius labai padeda ir patiekalai, kuriuose galima varijuoti, pvz., kad ir košė: vienas ją valgo be nieko, kitam svarbu pagardinti medumi ar agavų sirupu, trečiam reikia uogų. Patiekalas vienas – visi trys laimingi. Tam labai patogūs ir gelbsti „susikonstruok pats“ patiekalai, pvz.: tortilijos. Ir taip – tam maisto planavimui reikia kantrybės ir nuoseklumo, bet kai įpranti, pasidaro daug lengviau gyventi.

– O kokio patiekalo receptą pasiūlysite Delfi Maistas skaitytojams?

– Rekomenduoju gaminti tinginį – lietuvius šis desertas paperka ir nuperka visomis prasmėmis.


Šis receptas tikrąja žodžio prasme yra karališkas, nes tai buvo karalienės Elžbietos II pats mėgstamiausias pyragas. Sakoma, jog Karalienė Elžbieta II keliaudama visada pasiimdavo bent nedidelį gabalėlį šio karališko delikateso su savimi. Receptas ypatingas ir turtingas, tad jei tradicinis tinginys Jums jau pabodo gaminkite šį, garsųjį, karališkąjį, šokoladinį sausainių pyragą.

28 cm torto formai reikės:

340 g sviesto
240 auksinio sirupo
60 g nesaldintos kakavos miltelių
120 g tamsaus šokolado
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
60 g pistacijų
100 g džiovintų figų,
450 g sausainių.

Papuošimui:
300 g tamsaus šokolado
Pistacijų, figų

* Puode ištirpinkite sviestą su sirupu. Neleiskite užvirti!

* Nukelkite nuo ugnies ir suberkite kakavos miltelius, juodąjį šokoladą ir vanilės ekstraktą. Maišykite, kol gausite labai vientisą, blizgų mišinį.

* Į šokolado mišinį sudėkite pistacijas, smulkintas figas ir smulkintus sausainius. Viską gerai išmaišykite.

* Torto formos dugną ir šonus išklokite kepimo popieriumi arba maistine plėvele.

* Sudėkite mišinį į formą ir kruopščiai išlyginkite, kad neliktų oro tarpų.

* Palikite atvėsti kambario temperatūroje. Uždenkite ir palikite galutinai sustingti šaldytuve 3-6 valandas.

* Kai pyragas sustings, išimkite iš formos ir padėkite ant vėsinimo grotelių.

* Garų vonelėje ištirpinkite šokoladą. Konditerinio šepetėlio pagalba šokoladu aptepkite visą pyragą.

* Papuoškite pistacijomis ir figomis.

Receptas – buvusio karališkojo virėjo Darreno McGrady

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją