Mitybos specialistė Švetkauskė: žmonės nustemba sužinoję, kada į patiekalą berti druską, kokie prieskoniai gali suteikti gurmanišką skonį

Aistę Švetkauskę pelnytai galima vadinti viena iš sveikos mitybos pradininkių Lietuvoje – jau daugiau kaip prieš 13 metų ji ėmė domėtis, kaip maistą ruošti ir su ką su kuo derinti, kad būtų ne tik sveika, bet ir skanu. „Tai labai svarbi sąlyga, nes jei maistas nebus skanus, daryk, ką nori – jo nevalgysi. O skaniai paruošti galima turbūt viską“, – tikina virtuvės šefė, šio meno mokanti savo įkurtuose gero maisto namuose „Good Food Studio“. Neigdama jau gerokai įsigalėjusius mitus ir klaidingus įsitikinimus apie mitybą Aistė džiaugiasi kasdien regėdama vis daugiau maisto ruošimo malonumą atrandančių žmonių.

Namuose vyravo maisto kultas

Nors susitinkame pirmą kartą, Aistė mane studijoje pasitinka it seną pažįstamą. Lengvą atmosferą kuria savininkės šypsena, žemiškų spalvų kalėdinės dekoracijos ir Aistės pasiūlytas obuolių pyragas.

„Šeimininkauti virtuvėje mėgau nuo pat mažumės. O juk tada nebuvo tokios maisto įvairovės kaip dabar, kai galima bandyti visokią – molekulinę, augalinę ar veganišką mitybą. Tada man labiau patikdavo kepti pyragus, desertus, gal todėl, kad tais laikais jie dažniau būdavo gaminami tik šventėms. O dabar man kaip tik labiau patinka ruošti troškinius, sriubas“, – pasakojimą apie kelią į maisto pasaulį pradeda A. Švetkauskė.

Ji mena, kad maistas giminėje buvęs kone kultas: turėjo būti skanu ir daug. Aistė augo tarp moterų, kurios mėgo ir mokėjo gaminti – skaniai gamina mama, o apie a. a. močiutės gardžiuosius „Napoleonus“ žinodavo visi Radviliškyje.

Aistė baigė ekonomikos ir tarptautinio verslo studijas ir daugiau kaip 13 metų dirbo bankuose. „Be šios patirties, be ekonomikos žinių nebūčiau galėjusi sukurti savo verslo – „Good Food Studio“, kur rengiu įvairius mitybos, maisto gaminimo mokymus, užsiėmimus vaikams“, – pasakoja sostinėje Aguonų g. 9 name esančios studijos įkūrėja.

Kada berti druską?

O karjeros posūkis nuo banko į mitybą prasidėjo tada, kai moteris laukėsi pirmosios dukters. Susidomėjimas sveika gyvensena buvo toks stiprus, kad Aistė ryžosi naujiems mokslams, seminarams, studijoms Anglijoje ir Italijoje: įgijo įvairiausių žinių – nuo kinų medicinos iki molekulinės virtuvės, tapo virtuvės šefe. O kai po kelerių metų gimė antra dukra, Aistė suprato, kad naujai sferai nori atiduoti save visą.

O kadangi žmonių, norinčių išmokti sveikai gaminti, skaičius vis augo, užsiėmimų daugėjo, Aistė ryžosi įkurti savo studiją.

„Ar nesvarčiau apie restoraną ar užkandinę? Niekada to nenorėjau – tai ne mano sritis. Man labai patinka organizuoti renginius, mokyti, rengti seminarus, pasikviesti į studiją geriausius lektorius, pasakojančius, tarkime apie mitybą ir rūgštingumą. Po teorinės dalies yra praktiniai užsiėmimai, kai mokomės, kaip gaminti, kokius prieskonius ir kada naudoti ir pan. Tarkime, mokau, kada reikia į patiekalą berti druską – daugelis nustemba sužinoję, kad verdant sriubą ją beriame gaminimo pabaigoje.

Svarbus riebalų pasirinkimas – galime nusipirkti brangiausios jautienos, geriausias daržoves, bet jei naudosime netinkamą aliejų, netinkamai apkepsime, nebus jokios naudos, nes prarasime visas maistingiausias produktų savybes“, – pasakoja studijos šeimininkė.

Rengdama sveikos mitybos mokymus Aistė pasakoja, kaip pasigaminti patiekalus, kad jie duotų kuo didesnę naudą organizmui. „Man sako: „oi, bolivinės balandos aš nevalgau, ji neskani ir karti“ – nuolat tai girdžiu. Tačiau žmonės nežino, kad prieš gaminant jas reikia 10 minučių palaikyti šaltame vandenyje. Taip nusiplauna visas kartumas, belieka paruošti. Arba grikiai, kurie turi daug geležies – jei juos valgysite su pieno produktais, organizmas geležies nepasisavina. Taip pat dalinuosi, kokius grikius rinktis, nes įsigijęs jų dribsnių žmogus klaiduingai mano valgąs sveikai, o kad tokiose kruopose nėra nei skaidulų, nei maistinių medžiagų, nežino“, – dar vienu pastebėjimu dalijasi sveikos mitybos lektorė.

Negali patikėti, kad daržovės gali būti gurmaniško skonio

Mokymų metu galima sužinoti ir tai, kaip virtuvėje eksperimentuoti, kad gimtų skanus, bet daug sveikesnis desertas. Antai toks bus obuolių pyragas, jei naudosite speltų miltus, dalį jų pakeisite kiaušinių baltymais, vietoj cukraus pilsite klevų sirupą ir pripjaustysite daug obuolių.

„Manoma, kad sveikas desertas – tik riešutai ir džiovinti vaisiai ar tortas su avinžirniais, kurį kartą paragavę kažin ar kas benorės kartoti. Nėra taip – yra labai daug skanių patiekalų ir mokymų metu dėstau, kas tai yra ir kaip pagaminti“, – Aistei tenka nuolat paneigti įvairius mitus ir klaidingus įsitikinimus.

Pavyzdžiui, daržovių patiekalas: jį studijos lankytojai valgė ir nesiliovė gyrę kaip itin skanų ir gurmanišką ir galiausiai negalėjo patikėti, kad jame – tik morkos, salierai, avinžirniai, svogūnai, česnakai ir tinkamai parinkti prieskoniai.

„Arba gaminame humusą ir man sako, kad jo negali valgyti, nes organizmas nevirškina avinžirnių, lešių ir kitų ankštinių daržovių. Tada pasidaliju, kaip galima padaryti, kad lengviau virškintų. Dar kitas sakys, kad nevalgo paprikos ar nevartoja ciberžolės. Bet ir čia yra sprendimų, kaip paruošti, kad būtų valgoma“, – sako Aistė.

Ir nemėgstantys gaminti ima į rankas peilį

Nors kursų metu susirinkusieji mokosi, kaip, tarkime, pagaminti befstrogeną, įdarytą kalakutiena, apelsinų ir raudono vyno padaže, tačiau viskas prasideda, pasak Aistės, nuo peilio paėmimo.

„Kaskart pasitaiko žmonių, kurie sako nemėgstantys gaminti. Ir tai normalu – neprivalo kiekvienas mokėti ar mėgti maisto gamybą. Tačiau man kažkaip pavyksta juos visus užburti ir sudominti. Po to šypsosi, gamina ir laimingi dėkoja“, – sako mitybos specialistė, neabejojanti, kad kiekvienas gali pamilti maisto gaminimą.

Aistė pastebi: kelerius metus visur afišuojama sveika mityba daugeliui kelia atmetimo reakciją. O kitam galbūt kažkur teko paragauti netinkamai paruošto ar neskanaus maisto ir jis jau įsitikinęs, kad kitaip nebus.

„Tad mokymų metu vis duodu paragauti – kad ir abejojantieji ar net priešingai nusiteikę turėtų progą įsitikinti, jog gali būti skanu. Net patys gamindami nepaliauja stebėtis, kaip gardžiai jiems pavyksta, – šypsosi pašnekovė, vienų mokymų metu siūlanti gaminti 6-8 patiekalus. – Visi esame skirtingi ir mano tikslas – kad žmogus iš mokymų išsineštų bent vieną receptą, kurį pritaikys savo virtuvėje. Tai, kad lankiusieji vienus kursus ar mokymus, sugrįžta į kitus, man yra geriausias įrodymas, kad pavyksta.“

Panauadoja ir tai, ką visi išmeta

„Good Food Studio“ lankytojai gali sužinoti ir tai, kaip tausoti maistą, kaip panaudoti jo likučius. „Pirmas dalykas parsinešus namo produktą – sugalvoti, ką kur panaudosi. Pavyzdžiui, visi sunaudoja brokolio žiedynus, o kotą išmeta. Aš rekomenduoju jį supjaustyti mažais kubeliais ir dėti į sriubą ar troškinį – patikėkite manimi, visi paklaus, kokia čia daržovė. Ji greitai išverda, tampa minkšta ir labai skani. O ir vitamino C puikus šaltinis“, – patarimais dalijasi mitybos specialistė.

Kitas pavyzdys – rozmarinas. Dekoruojant patiekalą panaudojami tik lapeliai, o juk didžiausias eterinių aliejų kiekis – stiebelyje. Jį sudžiovinus galima panaudoti verdant sultinį, kepant paukštieną ar ruošiant troškinį.

Imbierą skusti Aistė rekomenduoja ne skustuku, o arbatiniu šaukšteliu – kad liktų po žievele esančios maistingos medžiagos. Na o jei imbieras ekologiškas, jo žievelę galima sudžiovinti ir panaudoti ruošiant marinatą vištienai – galima tik įsivaizduoti, koks aromatas pasklis kepant mėsą!

Iš ūkininkų pirktus burokėlius, morkas Aistė namuose ir darbuotojai studijoje plauna kempinėle, o nulupę skustuku lupenas sudžiovina – taip gimsta puikios maisto dekoracijos arba sumalus gaunami trupiniai pagardams.

Net studiją Aistė stengiasi puošti natūraliomis dekoracijomis – kalėdiniu laikotarpiu čia visur matyti kankorėžiai, pavasarį žydi alyvos, o rudenį puikavosi lapų kompozicijos.

Kasdien namuose – trys patiekalai

Aistė labai daug dėmesio mitybai skiria ir namuose. „Man maistas – šventa. Jo gaminu kasdien ir daug. Nori nenori, namuose visada yra paruošti pusryčiai, pietūs, vakarienė“, – sako moteris ir paprašyta dalijasi, ką išvakarėse valgė šeima.

Pusė pusryčių lėkštės buvo skirta daržovėms, kitoje pusėje buvo omletas su cukinija ir keptos daržovės. Pietums – troškinta brandinta jautiena su morkomis ir svogūnais, šparaginės pupelės ir bulvės. Vakarienei Aistė iškepė cukinijų blynelių.

Moteris kartą du per savaitę gamina patiekalą iš raudonos mėsos, kartą du – iš paukštienos, nevengia ir bulvių patiekalų. Tik iš šios daržovės, pastebi mitybos specialistė, reikia gaminti keturis mėnesius po derliaus nuėmimo – vėliau atsiranda cukrų, krakmolo ir jos tampa nevertingos.