„Kartais pagaunu save mąstant – kokiu laikmečiu mes gyvename, kas geriausiai jį apibūdintų? Kaip bebūtų gaila, bet tai – skubėjimo, neturėjimo laiko gyventi, džiaugtis kasdienybe, mėgautis smulkmenomis, laikmetis. Darome daug užduočių vienu metu ir tuo džiaugiamės, gal net didžiuojamės. Bet svarbiausi dalykai gyvenime – laikas sau, savo šeimai, mylimai knygai, arbatos popietei su drauge ar pasivaikščiojimui su šunimi – dėl nuolatinio užimtumo lieka užmarštyje.
Mūsų akyse baigia išnykti savaitgalis – ir kaip sąvoka, ir kaip reiškinys. Savaitės pabaiga tampa geriausiu laiku vienus darbus pakeisti kitais arba vienas įtampas kitomis. Aš visada noriu pristabdyti laiką, savaitgalį pradėdama ilgais, lėtais, nerūpestingais pusryčiais, maisto ragavimu, filmų peržiūromis, mielais pašnekesiais. Tokiomis akimirkomis gimsta laiko sau kultūra. Visą tai įamžinu sustabdytomis, estetiškomis nuotraukų akimirkomis, kurios nugula mano asmeninėse socialinių tinklų paskyrose“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, neverta gaišti laiko ir kartoti tuos pačius, visiems gerai žinomus receptus, kai gali pabandyti sukurti ką nors unikalaus.
„Mano meditacija – ieškoti naujų receptų, įdomesnių gaminimo technikų, paprastiems receptams pritaikyti neįprastą pateikimą. Kaip paprastą bulvę paversti debesėlio minkštumo gnocchi, lietinius blynus kaskart lankstyti vis nauju būdu, varškėčius kepti kubo formos, o ne apvalius. Kuo sunkiau, tuo man įdomiau. Nemėgstu nuobodžių sprendimų.“
Asta pasakoja, kad jos ir maisto santykis susiformavo pačiu banaliausiu būdu – vaikystėje.
„Iš vaikystės prisimenu jaukius namus, kurie dažnai kvepėdavo ką tik mamos iškeptomis mielinėmis bandelėmis su varške, o mes su sese, užuosdamos nuostabų kvapą, staigiai lėkdavome į virtuvę. Iki dabar pamenu jų aromatą ir skonį.“
Paklausta apie tai, iš kur semiasi idėjų patiekalams, Asta nusišypso: „Man labai patinka maisto burtininkai Gordonas Ramzis ir Džeimis Oliveris, bet aš esu Asta. Dažnai sulaukiu klausimų, iš kur turiu tiek fantazijos, iš kur kyla tiek idėjų receptams. O man tuo metu kirba mintys, kaip spėti viską išbandyti, pagaminti, paragauti. Visi nauji receptai laukia savo eilės mano užrašų knygelėje.
Mėgstu kelti sau gastronominius iššūkius. Gaminimas iš šaldytuve esančių maisto likučių – vienas iš jų. Karantino metu savo šeimoje įvedėme naują taisyklę – maisto apsipirkimas vyksta tik vieną kartą į savaitę. Iki kito apsipirkimo visada lieka maisto likučių, kurių šiukštu negalima išmesti (pagal šią taisyklę jau gyvename porą metų – jokio maisto į šiūkšliadėžę), o juos lengvai galima paversti puriais blyneliais, kvapniomis bandelėmis su cinamonu, gaivinančiu, sočiu kokteliu ar salotomis.
Mes nevalgome prabangių produktų. Krevetės, ikrai ar Urugvajaus jautiena ant mūsų stalo būna nebent per šventes. Juk karantinas. Norisi naminio, šilto, paprasto maisto. Tai sukelia man dar didesnį norą sukurti patiekalą iš kuo paprastesnių, visiems prieinamų produktų. Be to, labai smagu šeimos narių veiduose matyti šypsenas iš pasitenkinimo gardžiu maistu“, – pasakoja maisto mylėtoja.
Asta, kalbėdama apie meilę maistui, taip pat nedrąsiai užsimena apie savo ilgametę svajonę.
„Karantino metu uždaryti visi restoranai, kuriuose mes lankydavomės, privertė atsidaryti restoraną namie. Laisvas laikas karantino metu suteikė galimybę dar labiau kelti jo kartelę, nes šio restorano klientai labai reiklūs, negaili kritikos ar pagyrų ir skatina tobulėti.
Kartais nedrąsiai pasvajoju apie savo pusryčių restoranėlį, kuriame šeimos galėtų mėgautis lėtais savaitgalio pusryčiais ar viena kitos išsiilgusios draugės po darbų susitiktų paplepėti puodeliui arbatos su gardžiais pyragaičiais.“
Dviejų vaikų mama teigia, kad savaitgalio pusryčiai neturėtų būti keli padriki patiekalai, gaminti be meilės. „Tai turėtų būti išgryninti, suderinti tarpusavyje, atsižvelgiant į dviejų paauglių valgytojų skonius, patiekalai. Jie turi derėti ir skoniais, ir vaizdu lėkštėje bei nuotraukoje. Tai išieškoti, sukurti deriniai, kuriais galite džiuginti savo šeimą savaitgalio rytais, kuomet nereikia niekur skubėti. Šiais patiekalais norisi dalintis.“
Asta linki, kad kuo daugiau žmonių atrastų šį pomėgį ir meilę maisto gamybai. „Norėčiau, kad tai paskatintų ir įkvėptų kitus žmones atrasti naujus skonius, puošti savo gyvenimą gražiu, skaniu ir sveiku maistu, daryti sau ir savo šeimai šventę kasdien namuose.“
Maisto mylėtoja dalijasi savo gardžiausių patiekalų receptais, kuriuos galite pamatyti žemiau esančiame nuotraukų albume.
