Steigti eklerinę jos savininkus paskatino itin ribota šio vieno seniausių Europoje desertų pasiūla Lietuvoje bei jų patirtis, įgyta keliaujant po Prancūziją. Šioje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, dovanoti eklerus kartu su gėlėmis arba vietoje jų ar kitų tradicinių dovanų šiuo metu – itin populiaru. Be to, artėjant šventėms – ir aktualu: nebereikia sukti galvos, kuo nustebinti brangius žmones, draugus.
„Tiek Lietuvoje, tiek keliaudami užsienyje, restoranus vertiname pagal juose siūlomus desertus. Vilniuje jų pasirinkimas mums atrodo ribotas, pasiūla labai tradicinė. Jų kokybė taip pat neatitinka mūsų lūkesčių – gamyboje ne visada naudojami kokybiški produktai, nukrypstama nuo tikrųjų receptų.
Tiesa, Vilniuje daugėja nišinių kavinių, desertinių. Tarp jų matėme vietą ir specializuotai eklerinei, kurioje būtų galima paragauti ir įsigyti išsinešimui šių visame pasaulyje populiarių desertų“, – sakė viena iš „Kler e kler“ savininkių Oksana Sekmokienė.
Pasak jos, eklerai – vieni seniausių desertų Europoje, o Lietuvoje jų pasirinkimas labai ribotas. „Būtina ištaisyti šią klaidą ir sostinės gyventojams bei svečiams pasiūlyti originalios receptūros, vietoje, tik ką pagamintų eklerų.
Būtent švieži, iš kokybiškų produktų pagaminti eklerai labiausiai mus sužavėjo tris savaites motociklu keliaujant po Prancūziją, kurioje gausu nedidelių, šeimyninių desertinių“, – pasakojo Oksana.
Pasak jos, rankų darbo, natūralių produktų, šviežiai pagaminti eklerai ir yra naujosios desertinės išskirtinumas.
Eklerų receptus savininkės parsivežė iš Prancūzijos. Eklerinės asortimente šiuo metu daugiau nei 40 eklerų, ateityje jų skaičius dar didės. Planuose – net ir sūrus bei aštrus ekleras. Kasdien klientams, užsukantiems į antrame prekybos centre „Ozas“ aukšte įsikūrusią eklerinę, pasiūloma po maždaug 15–25 ką tik pagamintų eklerų rūšių.
„Nepriklausomai nuo rūšies, visus eklerus gaminame iš natūralių produktų – naudojame kiaušinius, ne kiaušinių masę, pieną, ne pieno miltelius, aukščiausios rūšies ekologiškus miltus, taip pat šviežias ir šaldytas uogas, vaisius, tyres“, – kalbėjo viena iš steigėjų.
Oksana eklerinę atidarė kartu su ilgametę patirtį restoranų versle turinčia Viktorija. Jos pačios desertinėje dažnai dirba nuo ryto iki vakaro – prižiūri, kad nepritrūktų produktų, padeda pardavimo personalui bei virtuvėje, kurioje eklerus ruošia ir kepa profesionalios konditerės.
Jos rankomis atlieka visą darbą – nuo tešlos paruošimo iki eklerų dekoravimo. Vaisiais, uogomis, riešutais, šokoladu bei įvairiaspalviu glajumi dekoruoti eklerai jau sulaukė dėmesio ir kaip alternatyva tradicinėms dovanoms. Gaminami ir proginiai, vardiniai eklerai pagal užsakymus su įvairiais užrašais ir papuošimais.
Čia galima rasti eklerus su japonišku vaisiumi – juzu, kur labai jaučiamas citrusas. Tai tarsi mandarino ir apelsino hibridas. Taip pat lietuviškam skoniui priimtinus, mėgstantiems sodo uogas – juodųjų serbentų bei glaistytu baltuoju šokoladu.
Pasak konditerių, populiariausias – klasikinės receptūros ekleras su plikytu kremu ir šokoladiniu glajumi.
Vaikų mėgiamiausias – plikytas kremas su karamele, kur ant viršaus karamelinis glajus su karameliniais kukurūzų spragėsiais.
„Visi prašo klasikos, galbūt jie sukelia tam tikrus sentimentus, mat daugelis mėgsta klasikinį skonį, bet visada siūlome paragauti ir kitus skonius“, – neslėpė Oksana.
Dovanoti eklerus įvairių švenčių, taip pat – artėjančių Kalėdų, Naujųjų metų proga Europoje šiuo metu itin populiaru. Šią tendenciją skatina ne tik puošni pačių eklerų išvaizda, bet ir patogumas juos dovanoti bei valgyti. Tam nebūtina nei lėkštutė, nei desertinis šaukštelis. Eklerai patiekiami ant standaus popierinio padėkliuko, kurį suėmus nykščiu ir didžiuoju, jei patogiau, taip pat – bevardžiu pirštais, smiliumi desertas po kąsnelį stumiamas į priekį ir valgomas, jį laikant rankoje.
Pasidomėjus, kuo skiriasi nuo kitų eklerinių, kurios Vilniuje šiuo metu yra populiarios, pats pagrindinis dalykas, kurį įvardino – tai skonių įvairovė.
„Taip pat mūsiškiai skiriasi ir ilgiu. Pas visus kepami iki 12 centimetrų, o pas mus – 15 centimetrų, kartais net didesni, priklauso kaip išsipučia. Kiekvienas ekleras yra rankų darbo, kur su kiekvienu ekleru reikia žaisti. Kartais gali būti ir kreivokas, mes neturime jokių formų, ar subraižymų ant skardos, kad turi būti būtent tiek ar tiek centimetrų, viskas yra daroma rankomis“, – pasakojo O. Sekmokienė.
